Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Peršalimas ir gripas skelbia naują sezoną

Gripas ir peršalimas – du giminaičiai, iš kurių vienas pasižymi itin piktu būdu ir kanda kaip pikčiausias šuo, o kitas šlepteli mazgote ir paleidžia iki kito susitikimo. Abu jie mėgsta siautėti atėjus rudeniui ar žiemai, todėl kartais gali kilti klausimas – kas gi užpuolė: piktasis gripas ar nekaltas peršalimas.

Sukelia virusai

Svarbiausius peršalimo simptomus žino visi: gerklės peršulys, kosulys, sloga. Paprastai peršalimo ligoms nebūdingas karščiavimas. O štai sergant gripu ima laužyti kaulus, pakyla temperatūra. Peršalimą retai lydi gyvybei pavojingos komplikacijos.

Pasak Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojo Dariaus Varaškevičiaus, gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. „Skirtingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, gripo virusas užklumpa staiga: pakyla temperatūra, pradedama sausai kosėti, skauda gerklę, galvą ir raumenis, jaučiamas nuovargis ir silpnumas, – sakė gydytojas. – Gali būti ir kitų, retesnių, simptomų: vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kasmet juo suserga iki 10 proc. Lietuvos gyventojų.“

Peršalimo ligas taip pat dažniausiai sukelia virusai. Kartais labai sunku atskirti gripą nuo peršalimo, tačiau gera žinia ta, kad šias iš pažiūros panašias ligas galima gydyti tomis pačiomis ar panašiomis priemonėmis.

Užsikrečiama nuo ...

Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai – virusai, jų dabar nustatyta per 100 ir vis atrandama naujų. Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Genovaitės Jurevičienės, virusai plinta oro lašeliniu būdu ir būna aktyvūs apie dvi dienas. „Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, virusai gali nusėsti ant daiktų“, – sakė gydytoja. Nors ir keista, dažniausiai užsikrečiama nuo klaviatūros, metalinių rankenų. Virusai ant metalinių, stiklinių ir plastikinių (kietų ir lygių) paviršių gali išgyventi iki 18 valandų, o gripo sukėlėjai dar gyvybingesni.

Peršalimu galima susirgti net kelis kartus per metus. Mažus vaikus peršalimo ligos  į patalą gali paguldyti net keliolika kartų per metus. Ar įmanoma apsisaugoti nuo šios bėdos? G.Jurevičienė vilčių nesuteikia. „Teorinė galimybė nesirgti mūsų klimato juostoje egzistuoja, tačiau beveik įrodyta, kad kiekvienas žmogus nors kartą per metus peršąla. Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus organizmo: vienas pačiaudi, pasloguoja ir jau sveikas, o kitam peršalimas komplikuojasi į sinusitą, plaučių uždegimą. Aišku, organizmą galima grūdinti, tačiau net sveikuoliai, kurie maudosi eketėse, peršalimo ligų neišvengia. Tai mūsų, šiauriečių, bėdos.“

Geriausia profilaktika – skiepai

Anot Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. Auksės Mickienės, sunkiausios gripo komplikacijos yra širdies raumens pažeidimai, plaučių uždegimas. Gripas gali pažeisti vegetacinę nervų sistemą, reguliuojančią vidaus organų veiklą, todėl gali sutrikti įvairios organizmo funkcijos. „Gripas labai pavojingas sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, bronchine astma ir pan., – pripažino gydytoja. – Susilpnėjus organizmo atsparumui, prisideda bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijų.“

Pasak patyrusios gydytojos, geriausia profilaktikos priemonė – skiepai. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas – 70–95 proc., atsižvelgiant į žmogaus amžių ir imuniteto būklę. Pasiskiepijus nuo gripo, apsauga susidaro per dvi savaites, todėl per tą laiką išlieka galimybė užsikrėsti gripu ar susirgti paprastu peršalimu. Tam tikrais atvejais po skiepijimo pasireiškęs karščiavimas gali būti ir nepageidautina reakcija į vakciną, apie tai reikia pranešti gydytojui. Lietuvoje valstybės lėšomis perkama sezoninio gripo vakcina skirta šioms rizikos grupėms: 65 metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. „Paprastai persirgus gripu pasveikstama, bet dalis komplikacijų gali baigtis mirtimi, dėl to kaltinami medikai, – pripažino gydytojas D.Varaškevičius. – Tačiau Lietuvoje visi mirusieji nuo gripo nebuvo pasiskiepiję.“

Simptominis gydymas

Gripu užsikrečiama nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Čiaudint ar kosint  virusai paskleidžiami su seilėmis. Į kito žmogaus organizmą jie patenka jam įkvėpus ar užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl gydytojai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, kosint ar čiaudint prisidengti burną.

Ir gripas, ir peršalimas gydomi simptomiškai – gydoma sloga, kosulys, gerklės ar kitas skausmas, mažinama aukšta temperatūra. Labai svarbu vartoti daug skysčių. Pasak D.Varaškevičiaus, gripą gydyti galima specialiais antivirusiniais vaistais, kuriuos turi skirti gydytojas. „Kas nori, gali rizikuoti ir bandyti „pravaikščioti“ gripą, tačiau to daryti tikrai nepatarčiau“, – perspėjo jis.

Jei gripas paguldė į lovą, reikia laikytis kelių taisyklių:

išsikviesti gydytoją į namus;

ligos pradžioje kelias dienas pagulėti;

jei temperatūra neaukšta – iki 37,5 °C, prieš miegą pakaitinti kojas šiltame vandenyje su garstyčiomis;

nepamiršti kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto svogūno ar česnako kvapo;

gerti daug įvairios arbatos – liepžiedžių, čiobrelių, juodųjų serbentų, ramunėlių, citrininių melisų su medumi;

skaudančią gerklę skalauti druskos tirpalu ar vandeniu su citrinos rūgštimi;

kambarį dažnai vėdinti ir valyti.

 

 

Rekomenduojami video