Žmonėms, kurie nori auginti vaistažoles, vienas iš svarbiausių sunkumų – tinkamai paruošti derlių, nes tik tokia produkcija domina supirkėjus. Kita vertus, sudėtingas ir daug energijos reikalaujantis derliaus džiovinimas atbaido ūkininkus.

Degantis katilas

Praėjusiais metais aromatinių ir prieskoninių augalų auginimui buvo skirta tik 3398,04 ha, o vaistažolių – 28 ha. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius dr. Egidijus Zvicevičius, kalbėdamas apie vaistinius ir prieskoninius augalus bei vaistažoles, pabrėžė, kad jų vertė – biologinės veikliosios medžiagos. Jei jų yra, augalas vertingas, jei nėra, jis – tik šienas. „Todėl svarbiausias augintojų tikslas – išlaikyti kuo daugiau biologinių veikliųjų medžiagų“, – sakė mokslininkas. Prof. dr. E.Zvicevičius augintojams aiškino, kad vienos džiovinimo technologijos visoms vaistažolėms ir prieskoninėms daržovėms nėra.

Viena iš svarbiausių problemų – šiluma. Tik nuimtos žolės ir daržovės išskiria milžinišką energijos kiekį. „Į krūvą supilta tona bulvių, esant 10 °C temperatūrai, išskiria 15 W šilumos, morkos – 55 W, vaistinės melisos – 523 W, vaistiniai šalavijai – 615 W, ramunėlės – apie 1000 W. Tai – tarsi degantis katilas. Todėl ūkininkai, norintys sėkmingai išlaikyti vaistinius ir prieskoninius augalus, privalo suvaldyti šilumos srautą“, – aiškino prof. dr. E.Zvicevičius.

Kita vertus, pristatydamas atliktus tyrimus, mokslininkas paminėjo kad vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių išsaugoti naudingąsias augalo savybes, – tinkama jų džiovinimo temperatūra. Pavyzdžiui, juozažolės efektyviausiai džiūsta esant 22 °C, tada jose išlieka daugiausia eterinių aliejų. Rozmarinuose ir ežiuolėse fenoliniai junginiai išlieka, juos džiovinant 40 °C temperatūroje.

„Parenkant temperatūrą, būtina žinoti, kokios tai vaistažolės ir kiek jose yra biologiškai jautrių medžiagų“, – pabrėžė pašnekovas. Svarbu ir kuo greičiau išdžiovinti vaistinę žaliavą, kad joje neatsirastų toksinų, kenksmingų bakterijų.

Perspektyvi veikla

To paties universiteto profesorius Algirdas Raila pasakojo, kad mūsų šalyje išauginama nepakankamai vaistinių ir prieskoninių augalų, nes trūksta pirminio žaliavos perdirbimo technologijų. Džiovinimas baugina dėl didelių energijos sąnaudų.

Profesorius drauge su kolegomis suprojektavo vieną moderniausių šalyje vaistažolių džiovyklą netoli Merkinės esančioje Panaros bendruomenėje. Joje naudojama saulės energija. Saulės kolektoriuje pagaminta šiluma augalai džiovinami dieną, o naktį temperatūrai palaikyti naudojama geoterminė energija. Džiovykloje įrengti aruodai ir spintos, kuriose laikomi augalai. Tačiau vien naujausių technologijų tam, kad objektas atsipirktų, neužtenka.

„Svarbus tolygus džiovyklos apkrovimas. Todėl augintojams būtina galvoti apie sėjomainą ir neauginti vienos kultūros, kuri nuimama tuo pačiu metu, nes džiovyklos našumas ribotas. Džiovinti reikėtų nuo balandžio, pradedant pumpurais ir baigiant erškėtuogėmis bei kitais rudeniniais produktais. Sausiausius produktus rekomenduojama džiovinti viršutinėse lentynose, o drėgniausius – apatinėse“, – apie modernią džiovyklą pasakojo mokslininkas. ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius A.Raila įsitikinęs, kad vaistažolių auginimas – perspektyvi veikla. Jis minėjo, kad pastaraisiais metais pasaulyje didėja natūralių vaistinių augalinių žaliavų paklausa. Lietuvoje tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojama apie 460 vaistinių augalų rūšių ir kasmet perdirbama beveik 300 tonų vaistinės augalinės žaliavos.

Domisi užsieniečiai

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyriausioji specialistė augalininkystei dr. Edita Karbauskienė sakė, kad norint kurti verslą aromatinių, prieskoninių augalų ir vaistažolių auginimo bei perdirbimo srityje reikia palyginti daug išteklių. „Tai – gana sudėtingas sektorius“, – paminėjo E.Karbauskienė ir pridūrė, kad kokybiška žaliava domisi užsieniečiai.

Ne kartą vaistažolių arbatos ir prieskonių mišiniai, gaminami Panaros pilnų namų bendruomenėje buvo pristatyti pasaulinėje „Biofac“ parodoje Niurnberge (Vokietija). „Grįžusi iš parodos, šios bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sulaukė lankytojų prašymų parduoti žaliavą. Tačiau ji to kol kas nedaro“, – pasakojo ŽŪR vyriausioji specialistė augalininkystei. Panaros pilnų namų bendruomenės projektų vadovė teigė, kad užsieniečiams nesiūlo žaliavos. „Kartais aš pasiteirauju, ar jiems tiks žolelės, nušienautos laukuose ir sudėtos į maišus. Visuomet išgirstu neigiamą atsakymą. Jie pageidauja, kad ji būtų tinkamai išdžiovinta, perrinkta, supjaustyta. Taip paruošti produkciją sudėtinga“, – aiškino R.Jakubonienė.

Nuotr. ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius A.Raila įsitikinęs, kad vaistažolių auginimas – perspektyvi veikla, tačiau kokybės reikalavimai ypač griežti.

Prof. dr. E.Zvicevičius augintojams aiškino, kad vienos džiovinimo technologijos visoms vaistažolėms bei prieskoninėms daržovėms nėra.

Daugumą vaistažolių džiovinti reikia tam tikroje temperatūroje.