Ūkininkas Alvydas Valančius niekaip negali atsiginti jį puolančių valdininkų, neįstengiančių pripažinti savo klaidų. „Gamtos gynėjai“ rado paskutinį savo ambicijų prieglobstį – prokuratūrą.

Anksčiau seriale

Jei straipsnis būtų serialo scenarijus, reikėtų sakyti, kad pradedame trečią sezoną. Dar 2016 m. sausį ir rugpjūtį „Valstiečių laikraštis“ rašė apie situaciją, kuri susiklostė Molėtų rajone, Pušalotų kaime, ir tęsiasi iki šiol. Tik atsirado naujų personažų – prokurorų.

2014-ųjų pabaigoje ūkininkas nusprendė sutvarkyti žmonos sklype esantį vandens telkinį. Kaip priklauso pagal teisės aktus, vyriškis kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją prašydamas leisti išvalyti sklype esančius melioracijos griovius. Šis prašymas buvo patenkintas ir A.Valančius pradėjo valymo darbus, bet gavo botagu per nagus.

Kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūros vyresnysis inspektorius Robertas Kuzma. Jis pareiškė, kad A.Valančius padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – mechaniškai suardė natūralių pelkių augalinę dangą. Už tariamą žalą tariamai pelkei buvo paskirta 218 eurų bauda, o vėliau Utenos RAAD teisme pateikė 71 tūkst. 241 euro ieškinį dėl neva padarytos žalos aplinkai.

A.Valančius tokias pretenzijas komentavo lakoniškai. „Man jau vis tiek – ar 70 tūkstančių,  ar 5 milijonai eurų. Tokia ar anokia suma reiškia tą patį – visišką mano ūkio bankrotą. Ir netgi galiu garantuoti, kad niekas, įskaitant protokolus rašančius valdininkus, už panašias sumas šito sklypo nepirks. Ar čia būtų pelkė, pieva, ar ožkų čiuožykla, varlių ganykla“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“. A.Valančius manymu, visos jo bėdos kilo dėl to, kad kažkas artimas Utenos RAAD nusižiūrėjo jo žmonos sklypelį. Ir panašu, kad nusižiūrėjo ne dėl pelkės su kurkiančiomis varlėmis ir uodais, o dėl puikaus sklype esančio ir rekreacijai tinkamo vandens telkinio.

Klaidingi duomenys

Kadangi A.Valančius, kitaip nei valdininkai, skiria pelkę nuo pievos, kaip ir ožį nuo jaučio, jis nepasidavė. Ūkininkas su matininkais patikslino žemės sklypo duomenis, kuriais remdamasi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) po ilgo aiškinimosi nusprendė, kad aptariamas vandens telkinys nėra ir niekada nebuvo natūrali pelkė. Šis sprendimas įstatymų tvarka buvo įregistruotas Registrų centre ir šiuo metu galioja.

Paaiškėjo, kad Utenos RAAD, bausdamas A.Valančių, ne tik vadovavosi klaidingais duomenimis, neatitinkančiais tikrovės ir negaliojančiais, bet ir rėmėsi 1960 m. fotonuotraukomis, darytomis iš lėktuvo. Jose aiškiai matyti, kad dabartinio vandens telkinio vietoje yra pieva. Jeigu toje vietoje kažkada ir buvo pelkė, dabar ten yra numelioruota pieva. Kaip kitaip galėjo atsirasti melioracijos griovių, kuriuos valyti A.Valančiui leido Molėtų rajono savivaldybė?

Galiausiai Lietuvos geologijos tarnybos atstovai, užuot nustatinėję pelkės buvimo faktą pagal kelių dešimtmečių senumo fotonuotraukas, ryžosi atvažiuoti į vietą ir patys pasižiūrėti į „pelkę“. Norėdami nustatyti, pelkė ar ne pelkė murkso ūkininko A.Valančiaus sutuoktinės sklype, išmatavo „durpių“ sluoksnį. Paaiškėjo, kad inspektoriaus R.Kuzmos atrastasis „durpių“ sluoksnis iš tiesų tėra makrofitai (pūvantys augalai – aut. past.).

Utenos RAAD visą laiką šį sluoksnį įvardijo kaip pelkėje neva susiformavusių durpių. Be to, Lietuvos geologijos tarnyba dar nurodė, kad  R.Kuzma išvis neturi kvalifikacijos tirti žemės gelmes ir spręsti, kur yra durpių. Atrodytų, viskas baigta, galima atsikabinti, bet kur tau...

Ne kartą „Valstiečių laikraščio“ bandytas kalbinti R.Kuzma, kaip ir jam tiesioginius nurodymus duodantis Utenos RAAD direktorius Lauris Martišius, ką nors komentuoti atsisakė.

Skundų nepriėmė

Visus Utenos RAAD skundus NŽT atmetė, o Vilniaus apygardos administracinis ir Panevėžio apygardos administracinis teismai aplinkosaugininkų skundus priimti atsisakė. Atrodė, kad pagaliau po dvejų metų tąsymo ūkininkas A.Valančius galės atsipūsti.

Tačiau Utenos RAAD valdininkai juk negali klysti. Jiems netgi neparūpo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomonė, nes šis jau išaiškino, kad yra pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Užuot tai padarę, valdininkai pasitelkė prokurorus, kurie paslaugiai tęsia nesibaigiančią istoriją.

Kai visos institucijos ir teismai administracine tvarka Utenos RAAD prašymus ir skundus arba atmetė, arba atsisakė nagrinėti, atrodė, kad aplinkosaugininkai nebeturi, kur trauktis, ir jiems teks pripažinti klydus, jie griebėsi paskutinio šiaudo.

Valdininkų munduro gynėjai kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad šioji imtųsi ginti menamo viešojo intereso. Ir munduras mundurą surado.

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Lidija Burbienė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad atidžiai išnagrinėja visus skundus. „Byla priimta nagrinėti teisme, posėdis paskirtas, bet dar nė vienas neįvyko. Taigi aš nieko negaliu pakomentuoti. Ginu viešąjį interesą, nes gamta, aplinka patenka į viešojo intereso gynimo sritį“, – kalbėjo prokurorė.

„Valstiečių laikraštį“ nustebino prokurorės argumentai, kad neva NŽT nepagrįstai nustatė, kad jokios pelkės aptariamame sklype nėra ir nebuvo. Neva nustatant tiesą reikėjo vadovautis senais duomenimis (nuotraukomis iš sovietinio lėktuvo), kuriuos NŽT ir teikė, motyvuodama, kad buvo padaryta klaida pirminiuose dokumentuose. Vadinasi, prokuroras nurodo, jog, naikinant senus ir neteisingus duomenis, reikia vadovautis taip pačiais neteisingais ir senais duomenimis, o ne realiai sklype egzistuojančia ir jį tyrusių specialistų nustatyta situacija.

Įvarytas į kampą

Laikas eina, žmogus bylinėjasi dabar jau dėl „viešojo intereso“ savo sklype, kurio prokurorai nėra matę akyse. Visa teisinė šito absurdo esmė – banalioje administracinėje byloje ir valdininkų „klaidelėje“, kurios jie nė už ką nepripažįsta.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius mano, kad būtent valdininkiška savimyla čia gali būti svarbiausias dalykas. „Kadangi byla teisme, nenoriu būti apkaltintas spaudimu. Tiesiog panašu, kad valdininkai niekaip negali pripažinti klaidos ir nepalieka žmogaus ramybėje. O į kampą įvarytam žmogui juk kyla problemų visose srityse. Prašys paramos, dalyvaus kokiame konkurse – bus išstumtas, nes prieš jį yra „byla“, kurią galima tęsti metų metus. Šią teisinę praktiką reikia keisti“, – pripažino politikas.

Bet kam ten biurokratinėse ir teismų struktūrose rūpi Seimas ar net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Juk pastarasis neskundžiama nutartimi nurodė, kad reikia viso labo dėl padarytos klaidos atnaujinti administracinio teisės pažeidimo procesą ir jį pabaigti. Šiuo metu byla yra Panevėžio apygardos teisme ir greitu metu teismas šioje sagoje turėtų tarti galutinį žodį.

FAKTAI

„Valstiečių laikraščio“ turimais duomenimis, šiuo metu A.Valančius ir jo sutuoktinė su Utenos RAAD bylinėjasi trijose atskirose bylose. Panevėžio apygardos teisme bando atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje, netyrus situacijos ir vadovaujantis senais ir šiandien jau nebegaliojančiais Registrų centro duomenimis, buvo nuspręsta, kad žemės sklype yra pelkė.

Civilinėje byloje Panevėžio apygardos teisme aplinkosaugininkai iš A.Valančiaus reikalauja 71 241 euro neva padarytos žalos.

Administracinėje byloje Panevėžio apygardos administraciniame teisme prokurorė gina neva viešąjį interesą (gal iš tiesų Utenos RAAD interesą?). Prokurorė A.Valančiaus žemės sklype iki šiol nebuvo apsilankiusi ir „pelkės“ nėra apžiūrėjusi.

Teismas po teismo

Matas Balėnas,

 ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros advokato padėjėjas

Byla dėl administracinio teisės pažeidimo proceso atnaujinimo jau artėja prie pabaigos – tikimės teisingumo, nes Molėtų rajono apylinkės teismo argumentai ir teisinis susidariusios situacijos vertinimas mums pasirodė nepagrįstas ir mūsų neįtikino. Taip pat užbaigiame civilinę bylą pirmojoje instancijoje dėl nemažo reikalavimo atlyginti žalą aplinkai.

Tai ganėtinai įdomi byla. Proceso metu paaiškėjo, kokiu būdu Utenos RAAD skaičiuoja menamą žalą aplinkai. Sakyčiau, jų aritmetika ir duomenų, kuriais remiantis skaičiuojama žala, surinkimas, kelia rimtų abejonių. Na, bet klientui tai tik į naudą, nes įrodyti žalą tokiu būdu, kuriuo pasirinko ją įrodinėti Utenos RAAD, mano vertinimu, nėra realu. O dėl trečiojo proceso, tai kol kas vyksta darbas su dokumentais, po švenčių pradėsime posėdžiauti. Važinėsime į Panevėžį ir mėginsime įrodyti, kad iš tiesų viešasis interesas yra ne tvenkinys kliento sutuoktinės sklype (jis nuosavybės teise priklauso būtent sutuoktinei), bet tai, kad tokių Lietuvos Respublikos piliečių, kaip A.Valančius, padėtis nebūtų be pagrindo bloginama.

FOTO –

Šiame sklype pradėjęs valymo darbus A.Valančius skaudžiai gavo per nagus, tačiau valdininkai savo kaltės pripažinti nenori.