Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pažadai dėl kompensacijų – tarsi spektaklis

Pernai liūčių skandinti, o šiemet sausros kamuojami žemdirbiai pamažu netenka kantrybės: jie niekaip nesulaukia Europos Komisijos (EK) skirtų ir iš nacionalinio biudžeto premjero pažadėtų kompensacijų už liūčių padarytus nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) guodžia, kad europinė parama bus pradėta mokėti rugpjūčio antroje pusėje, o nacionalinė – metų pabaigoje, kai atvės visų emocijos. Aišku, jeigu palaimins Briuselis, nes jo reikia atsiklausti ir skiriant lėšų iš nacionalinio biudžeto.

Pateko į girnas

Dar pavasarį ne vienas ūkininkas, kalbai pasisukus apie kompensacijas už liūčių nuostolius, teigė, kad geriau gauti mažiau paramos, bet greičiau, nes šiemet labai stinga apyvartinių lėšų. Tačiau valdininkai niekur neskuba dėliodami formules ir kompensavimo schemas.

Ir premjeras, visuotiniame žemdirbių suvažiavime Jonavoje prižadėjęs liūčių padarytiems nuostoliams atlyginti 9 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto – maždaug tiek pat, kiek skyrė EK, kol kas savo pažado neištesėjo.

Mūsų žemdirbiai rodo pirštu į Latvijos vyriausybę, kuri dar pernai iš biudžeto skyrė apie 15 mln. eurų ūkininkams, kurių pasėliai pražuvo. O mūsų valdžios ketinimai paremti žemdirbius pateko į biurokratines girnas.

ŽŪM teisinasi, kad ES šalis narė, norėdama skirti specialų finansavimą iš nacionalinio biudžeto tam tikrai sričiai (šiuo atveju – liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti) ir kartu nepažeisti ES teisės, turi parengti atskiras taisykles, gauti EK pritarimą.

Sukėlė lūkesčių

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas sakė linkęs pasikliauti savo jėgomis, o valdžios jau kone metus žarstomus pažadus išmokėti kompensacijas žemdirbiams, nukentėjusiems nuo liūčių, vadina dar vienu valdžios viešu spektakliu.

Alfredas Bardauskas

Nuo praėjusio rudens žmonėms viliasi, kad sulauks paramos, o jos iki šiol nėra. Dabar sklando kalbos, kad pinigų sulauks žemdirbiai tik iš tų savivaldybių, kurios dėl liūčių buvo paskelbusios ekstremaliąją padėtį. Ar ūkininkai kalti, jeigu savivaldybės to nepadarė, nes Vyriausybė visos šalies mastu paskelbė ekstremaliąją padėtį? Žmonės maitinami pažadais, dabar, matyt, bandoma taupyti, tad tenka mėtyti pėdas. Kai reikia sumeluoti, prasideda labai sudėtingi skaičiavimai“, – valdžią be užuolankų peikė ūkininkas.

Maitina iliuzijomis

Anot A.Bardausko, žemdirbius piktina ir dar vienas pastarojo meto spektaklis – viešas raginimas pasėlius drausti nuo sausros. Anot ūkininkų, galimybė apsidrausti – tik teorinė.

Šiuo atveju reikia visiems sąžiningai ir tiesiai pasakyti, kad nieko negausite – apsidrauskite. Taip pat reikia tiesiai pripažinti, kad nuo sausros neįmanoma apsidrausti. Ir, beje, dėl to kalta ne vien draudimo kompanija. Čia kyšo ir valdžios uodega dėl įsipareigojimų draudikams ir pan. Gal jau laikas pagaliau baigti apgaudinėti ir meluoti“, – tiesiai šviesiai kalbėjo ūkininkas.

A.Bardauskas pernai pasėlius buvo apdraudęs nuo liūčių ir už pražuvusius kviečius dar pavasarį gavo draudimo išmokas, o draudimo įmokų kompensacijos, kuriomis ŽŪM aktyviai ragina naudotis, jo sąskaitos dar nepasiekė.

Mes gyvename iliuzijų šalyje – visi žarstosi pažadais, kurių neįstengia ar nenori tesėti. Apgaudinėjame vieni kitus ir save, o melas, kaip sniego gniūžtė, vis auga. Netikiu valdžia ir iš nieko jos nesitikiu. Lengviausia prižadėjus ir neištesėjus pasakyti: „To neleidžia ES“, – nusivylimo neslėpė Raseinių rajono ūkininkas.

Vokiečiai atakuoja valdžią

Dar neatsigavę nuo liūčių pridarytos žalos, ūkininkai jau skaičiuoja sausros nuostolius. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekspertai prognozuoja, kad šiųmetis grūdinių kultūrų derlius bus vidutiniškai ketvirtadaliu mažesnis nei pernykštis.

Sausra savo nagus rodo ir Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Latvijos žemės ūkio ministerija pranešė, kad ketina prašyti ES kompensacijų ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl beveik du mėnesius šalį alinusios sausros. Skelbiama, kad savo vyriausybę dėl paramos atakuoja ir Vokietijos žemdirbiai, numatantys, kad kviečių derlius bus mažiausias per pastaruosius penkiolika metų.

Mūsų ŽŪM pažadėjo, kad nebaus žemdirbių, jeigu jie dėl sausros neįgyvendins ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų, ir paragino juos drausti pasėlius.

Atleido nuo žemės mokesčio

A.Bardauskas sakė kuliantis mažesnį derlių, tačiau situacijos nedramatizuoja. „Mano ūkyje nėra taip blogai – žieminių rapsų derlius iš hektaro – apie 3 tonas, kviečių – 5 ar 6 tonos. Supirkimo kainos pakilo, tad šiek tiek kompensuosis nuostoliai. Mes gegužę gavome lietaus, bet kitur Lietuvoje prastai, važiavau Telšių, Plungės link – ten katastrofa“, – kolegas užjautė raseiniškis.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Rakickas patikino, kad žemdirbių dejonės yra pagrįstos. Žieminių javų žemaičiai kulia apie 2,5–3 t, ir vasarojus labai skystas.

Vytautas Rakickas

Derlius bus maždaug perpus mažesnis. Pas mus ilgiau sausra užsibuvo, todėl mūsų rajonas pirmasis paskelbė ekstremaliąją padėtį. Nenuostabu, kad žemdirbiams labai reikia žadėtų kompensacijų. Latviai jau seniai jas išsidalijo ir pamiršo. O mūsiškiai dar negavo nei skirtų europinių lėšų, nei pažadėtų pinigų iš biudžeto. Nesugebame išsidalyti. Tai pagal vieną, tai pagal kitą metodiką skaičiuojama, ir dar neaišku, kas ir kiek gaus. Labai jau užsitęsė šis procesas“, – teigė jis.

Kol centrinė valdžia žemdirbius maitina pažadais, Telšių rajono savivaldybės taryba ūkininkus atleido nuo žemės mokesčio. Šioje taryboje dirbantis V.Rakickas prisiminė, kad toks precedentas, kai visi rajono žemdirbiai dėl alinusios sausros nemokėjo žemės mokesčio, buvo daugiau nei prieš dešimtmetį – 2006 metais.

Dūsta be apyvartinių lėšų

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Rokiškėnams pažadėtos kompensacijos būtų tikras išganymas“, – atsiduso Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė.

Šio krašto ūkininkai bene labiausiai nukentėjo nuo pernykščių liūčių, ir šiemet jų nepagailėjo gamtos stichija – čia gali būti vieni didžiausių sausros nuostolių. Pasak Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovės, jau ir be prognozių aišku, kad derlius bus 30–50 proc. mažesnis už įprastinį.

Pernykščių liūčių padariniai turėjo įtakos šių metų derliui, o šiemetė sausringa vasara taip pat atsilieps ateičiai. Ūkininkų išlaidos šiais metais didesnės, o pajamos – mažesnės, ūkiai dūsta be apyvartinių lėšų, negali padengti įsiskolinimų“, – problemas vardijo D.Lūžienė-Malijonienė.

Ji užsiminė, kad pirminės grandies žemės ūkio produkcijos gamintojų sunkumai atsiliepia daugeliui įmonių. Jie negali laiku atsiskaityti už trąšas, sėklą, degalus ir kt.

Girdėjome, kad kaimynai latviai jau seniai gavo valdžios skirtą paramą. Kaip jiems tai pavyko padaryti, nežinome, bet Latvijoje buvo priimti palankesni ūkininkams sprendimai“, – pabrėžė ūkininkė. Beje, žemdirbius dėl sausros patirtų nuostolių jau nusprendė paremti ir Estijos Vyriausybė.

Reikia Briuselio leidimo

4.Jonas Lisauskas

Jonas Lisauskas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas

Daugelyje Lietuvos rajonų 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais iškritę gausūs krituliai sukėlė ilgalaikę žalą ūkininkų pasėliams, dėl to žuvo derlius 77 500 ha plote.

EK, atsižvelgdama į tai, kad dėl liūčių labiausiai nukentėjo žieminiai pasėliai, kurie buvo pasėti ir žuvo arba negalėjo būti pasėti, šiai žalai kompensuoti Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų.

ŽŪM parengė tvarką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-173 „Dėl paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Taisyklėse yra nustatytos paramos mokėjimo minimai žalai kompensuoti sąlygos ir tvarka.

Reikėtų pabrėžti, kad, atsižvelgiant į minimas taisykles, fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami gauti paramą už 2017 m. pasėtus ir žuvusius arba negalėtus pasėti žieminius pasėlius, teikė prašymus ir deklaruodami įbraižė minimus plotus – nuo šių metų balandžio 16 d. iki birželio 8 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko patikras ir nustatė, kad tinkamas paramai plotas sudaro 108 308 ha. Artimiausiu metu ministro įsakymu bus patvirtinti kompensaciniai išmokų dydžiai. Planuojama, kad parama bus pradėta mokėti trečią rugpjūčio savaitę. Pinigai turi būti išmokėti ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Beje, paramą gaus visi ūkininkai, kurie deklaravo žuvusius arba nepasėtus žieminius, neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbta ekstremalioji situacija rajone, ar ne.

Taip pat Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. eurų) dėl pernykščių liūčių ir potvynių žuvusio derliaus (javų, bulvių, daržovių, sodų ir uogynų) nuostoliams kompensuoti. Šią galimybę Finansų ministerija svarstys, kai įvertins šalies ekonominės raidos ir numatomus 2018 m. valdžios sektoriaus finansinius rodiklius, kurie bus paskelbti rugsėjo mėnesį.

Atsižvelgdama į tai, ŽŪM parengė šios paramos teikimo taisyklių projektą. Jis šį mėnesį bus pateiktas notifikuoti EK. Atkreipiame dėmesį, kad minimas projektas bus patvirtintas tik tuo atveju, jeigu jam pritars EK.

Užmiršo draudimą

Gapsys2

Albertas Gapšys, LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Prognozuojama, kad šiemet grūdinių kultūrų derlius bus vidutiniškai 25 proc. mažesnis, nei gautas pernai. Taigi, specializuoti augalininkystės ūkiai gali turėti nuostolių. Mišriuose ūkiuose situacija turėtų būti geresnė. Pastaraisiais metais augalininkystėje pelno negaunama, tad javų augintojams reikėtų galvoti apie kokias nors alternatyvas, ne vien apie grūdų auginimą.

Iki tol metai ir derliai buvo neblogi, ir javų augintojai, matyt, užmiršo, kad pasėlius reikia drausti. Valstybė negali nuolat mokėti kompensacijų. Juk tai parama iš mokesčių mokėtojų kišenės. Žemdirbiai nesidraudžia, nereikalauja keisti draudimo sąlygų, jeigu jos, jų manymu, netinkamos sausros atveju, o kai nutinka bėda, prašo paramos. Kalbama ir apie rizikos valdymo fondus, bet visi nutyla, kai reikia įnešti savo indėlį.

Rekomenduojami video