Sinoptikai pranašauja, kad šių metų pavasaris bus ankstyvas. Tad jau kovą reikėtų išsitraukti sodo įrankius ir kibti į darbus.

Galima apsieiti be sodo tepalo

Kovo pradžioje nepatartina skubėti nuimti priedangas nuo augalų, nes juos gali nudeginti karšta pavasario saulė. Jei yra galimybė, augalus reikia vėdinti, kad atšilus orui nepradėtų daugintis grybinių ligų sporos ir neapniktų kitos ligos. Kovo pabaigoje arba kai nebegresia didesnės šalnos, nuo augalų reikia nuimti medžiaginius ir popierinius apdangalus.

Pirmąjį pavasario mėnesį būtina apžiūrėti vaismedžius. Jei kamienus nuplovė lietus, patartina juos vėl nubalinti kalkių skiediniu. Galima nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo tepalu patepti žaizdas ir apgraužtas augalų vietas. Tačiau galima paklausyti arboristų patarimų ir apsieiti be šio vaisto, nes medis puikiai sugeba užsigydyti žaizdas. Storas sodo tepalo sluoksnis trukdo natūraliems biologiniams procesams. Genėti medžius reikėtų apsiniaukusią dieną, kad atvirų žaizdų nekaitintų saulė.

Būtina kalkinti

Kai oro temperatūra teigiama, vaismedžius ir uogakrūmius galima nupurkšti karbamidu. Agrastus patartina nupurkšti pelenų šarmu ir patręšti kalio ir fosforo trąšomis arba trąšomis be chloro. Minėtos trąšos tinka ir serbentams.

Jei vasarą nurudo vaismedžių ir uogakrūmių lapų pakraščiai, vadinasi, augalams trūksta kalio. Nutirpus sniegui, galima supurenti žemę, kad išgaruotų mažiau drėgmės. Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai, būtina kalkinti. Tai daryti galima jau pirmą pavasario mėnesį. Į 10 kv. m išberiama 2–5 kg kreidos. Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai ir kopūstinės daržovės. Kalkes galima pakeisti medžio pelenais. Jų per žiemą nesunku prikaupti šildantiesiems būstą malkomis.

Anksčiau – geriau

Kovas yra vaismedžių, vaiskrūmių, vynuogių ir gyvatvorių sodinimo metas. Sodinti galima, kai tik atšyla oras ir pradžiūsta dirva. Apdairūs sodininkai sodinukų įsigyja mugėse rudenį, perka augalų centruose ar iš augintojų pavasarį. Perkant sodinukus reikia juos atidžiai apžiūrėti. Jei atšokusi sodinuko kamieno žievė, augalas lengvas, mažai smulkių šaknelių, jos apdžiūvusios, geriau paieškoti kito pardavėjo.

Išėjus pašalui metas sodinti spygliuočius. Uogakrūmių ir kaulavaisių vegetacija prasideda labai anksti, tad pasodinti kovo mėnesį jie tikrai prigis.

Darbai šiltnamyje

Norintieji turėti ankstyvų daržovių, morkas, krapus, salotas, gražgarstes sėja rudenį. Dalį šių daržovių galima kovo mėnesį pasisėti ir nešildomame šiltnamyje. Jei smarkiai neatšals, sudygs ir ridikėliai bei špinatai. Šildomuose šiltnamiuose jie užaugs labai greitai. Nešildomuose šiltnamiuose pasėtus augalus reikia pridengti daržo plėvele. Pirmą kovo dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes galima pasisėti daržovių daigams: ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų.

Metas pasirūpinti svogūninėmis gėlėmis

Svogūnines gėles – snieguoles, krokus, scyles, narcizus – kovo mėnesį reikia patręšti azoto trąšomis (10 g į 1 kv. m) arba amonio sulfatu (1 šaukštas – 1 kibirui vandens). Toje pačioje vietoje ilgiau augančias gėles būtina patręšti dolomitmilčiais (1 kg į 1 kv. m). Žiedams auginamas svogūnines gėles pakanka kas 3–4 metai patręšti perpuvusiu mėšlu. Hiacintai prasiskleis anksčiau, jei bus pridengti plėvele.