Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pavasarinė šiluma pažadino ir parazitus

Pavasarį kartu su gamta nubunda ir įvairių parazitinių ligų sukėlėjai. Oficiali statistika rodo, kad šių ligų Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, tačiau medikai sako manantys, jog šie skaičiai gali neatitikti tikrovės – kadangi užsikrėtus kai kuriais parazitais aiškių ligos požymių nebūna, tikėtina, kad ne visi žmonės kreipiasi į gydytojus.

„Lyderiauja“ spalinės

„Jei norite jų išvengti, pirmas dalykas, kurį turite padaryti grįžę iš daržo ar sodo žemėtomis rankomis, – jas nusiplauti“, – perspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė, sutikusi papasakoti, kokiais parazitais galima užsikrėsti atšilus orams ir kaip to išvengti.

Pasak gydytojos, parazitų yra įvairių, tad ir jų sukeliamos ligos pasireiškia skirtingai. Statistika rodo, kad pastaruoju metu dominuoja enterobiozė, dar vadinama spalinių (siūlinių kirmėlių) sukelta infekcija. Praėjusias metais būtent ši liga sudarė net 71 proc. (954 atvejai) visų šalyje užfiksuotų susirgimo parazitinėmis ligomis atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė

Susirgimų minėtomis ligomis Lietuvoje mažėja, pavyzdžiui, pernai užfiksuota beveik 15 proc. mažiau enterobiozės atvejų, o per pastaruosius 10 metų sergamumas šia liga sumažėjo net tris kartus. Anot gydytojos, tikrieji rodikliai galbūt yra kitokie, nes enterobiozė nelaikoma labai sunkia liga, todėl dalis atvejų galėjo nepatekti į statistiką, nes pacientai dėl jos nesikreipė į medikus.

Antroje vietoje pagal užfiksuotų atvejų skaičių pernai buvo askaridozė. Ši liga sudaro apie 13 proc. (91 atvejis) susirgimo parazitinėmis ligomis atvejų. Toksokarozė diagnozuota 4 proc., echinokokozė – taip pat 4 proc. (53 atvejai) parazitinėmis ligomis susirgusių pacientų. Toksoplazmoze susirgo mažiau nei 4 proc. (49 atvejai) pacientų.

Pasak medikės, kiti parazitai – jautinis, kiaulinis ar žuvinis kaspinuotis – žmogaus organizme pasitaiko labai retai. Per pastaruosius dešimt metų užfiksuoti vos trys kiaulinio ir jautinio kapsinuočių atvejai ir 11 žuvinio kaspinuočio atvejų.

„Jautinis ir kiaulinis kaspinuočiai beveik išnyko, nes kruopščiai tikrinama į parduotuves tiekiama jautiena ir kiauliena. Žuvinio kaspinuočio atvejų pasitaiko todėl, kad žvejyba yra labai populiarus užsiėmimas ir žuvis ant mūsų pietų stalo patenka ne tik iš prekybos vietų“, – aiškina specialistė.

Patekę į žmogaus organizmą parazitai išskiria tam tikras medžiagas, kurios slopina imuninės sistemos veiklą, todėl žmogus tampa neatsparus ir kitoms infekcijoms, pradeda dažniau sirgti. Itin didelį nerimą medikams kelia trichineliozė: nors segamumas šia liga mūsų šalyje palaipsniui mažėja, jis tebėra didesnis už vidutinį Europos Sąjungos šalyse.Pernai buvo užregistruoti devyni šios ligos atvejai. Į žmogaus žarnyną patekusi trichinelės lerva ima daugintis, naujos lervos patenka į kraują ir pradeda migruoti. Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra, kartais patinsta veidas, paakiai, ima varginti rankų, krūtinės skausmai, šie parazitai gali sukelti net smegenų uždegimą, o jei lervos pasiekia širdį, sutrinka šio organo funkcijos.

Plaukite rankas

Parazitais, anot medikės, beveik visais atvejais užsikrečiama nuo užterštos aplinkos.

„Pavyzdžiui, kalbant apie enterobiozę, pats ligonis užteršia aplinką, o tuomet per nešvarias rankas, neplautus vaisius, daržoves liga plinta toliau, – pasakoja A.Bartulienė ir priduria, kad tokių parazitų kaip askaridės, toksokarai, echinokokai kiaušinėliai bręsta būtent dirvožemyje, o trichinelioze galima užsikrėsti vartojant nepatikrintą kiaulieną ar šernieną. – Nors parazitų sukeliamos ligos labai skirtingos, visomis jomis susergama į žmogaus organizmą iš aplinkos patekus parazitams, kai nepaisoma higienos reikalavimų. Todėl grįžus iš daržo ar sodo žemėtomis rankomis pirmiausia būtina jas nusiplauti ir tik tada imtis kitų darbų.“

Pasak gydytojos epidemiologės, jei į žmogaus organizmą pateko nedidelis ligos sukėlėjų kiekis, organizmas pats pagamina antikiūnų, kurie juos atpažįsta ir sunaikina.

Užkrato platintojai

Parazitinėmis ligomis galima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus, ypač askaridoze ir enterobioze. Taip pat užkratą gali platinti gyvūnai.

„Toksokarozė, toksoplazmozė, echinokokozė yra priskiriamos prie šunų ir kačių platinamų ligų. Gyvūnai, teršdami aplinką savo išmatomis, platina ir šių parazitų kiaušinėlius, kurie iš aplinkos gali patekti į žmogaus organizmą“, – aiškina medikė.

Daugeliui gali kilti klausimas, ar paglosčius svetimą katiną arba besimeilinantį šunį kyla pavojus užsikrėsti parazitais? Gydytoja A.Bartulienė pataria prisiminti, kad tiek šunys, tiek katės mėgsta bendrauti su kitais gyvūnais, voliotis ant žemės, todėl gali ant savo kailio į namus parnešti parazitų.

„Paglosčius šunį ar katę, o paskui neplautomis rankomis liečiant maistą rizika užsikrėsti iš tiesų yra, – patvirtina ji, tačiau priduria, kad užkratas aktyvus yra tik esant tam tikroms sąlygoms. – Kiekviena parazitinė liga yra kitokia. Toksokarų ar toksoplazmų kiaušinėliai turi kurį laiką bręsti. Šis procesas labai priklauso nuo temperatūros. Pavyzdžiui, žiemą, nors gyvūnai ir teršia aplinką, kiaušinėliai nesubręsta ir žmogaus sveikatai pavojaus nekelia. Vos atšilus orams ir temperatūrai šoktelėjus iki 10 laipsnių šilumos, kiaušinėliai ima bręsti.“

Pasak medikės, užkratą į namus gali parnešti ir pats žmogus. „Naminiai gyvūnai mėgsta visur šniukštinėti ir viską uostyti, tad pernešti ant kailio ligos sukėlėjus – labai paprasta, bet juk žmonės grįždami į namus batų lauke taip pat nepalieka“, – primena pašnekovė ir pataria keturkojų šeimininkams rekomenduojama kas tris mėnesius savo augintiniams profilaktiškai duoti vaistų nuo parazitų.

Ligos „neišsiduoda“

Paklausta, kokie požymiai rodo, kad žmogus gali būti užsikrėtęs parazitų sukelta liga, pašnekovė sako, kad blogiausia yra tai, jog dažnai tokios ligos akivaizdžiais klinikiniais požymiais nepasireiškia. Dažniausiai apie šiuos susirgimus įspėja bendro pobūdžio negalavimai. Vis dėlto yra ir išimčių. Pavyzdžiui, enterobioze sergantys pacientai jaučia išeinamosios angos niežulį.

„Kai kirmėlės subręsta žarnyne, jos pradeda šalintis per išeinamąją angą. Tai dažniausiai vyksta naktį, tuomet atsiranda erzinantis niežulys. Šia liga dažai serga vaikai – jie tuomet naktimis per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti. Blogas miegas, irzlumas ar kasymosi metu atsiradę nudrėskimai tėvams turėtų sukelti įtarimų, kad vaikas gali būti užžsikrėtęs enterobioze“, – pasakoja A.Bartulienė ir atkreipia dėmesį, kad itin dažnai vaikai šia liga užsikrečia pradėję lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Kitų parazitų sukeltų ligų požymiai gali būti apetito sumažėjimas, pilvo skausmai, peršalimo ligų simptomai, sausas kosulys. Parazitiniams susirgimams taip pat būdingi įvairūs alerginiai odos bėrimai.

Nesigydykite patys

Nerimaujantiesiems dėl parazitų sukeltų ligų medikai kol kas gerų žinių neturi, nes nėra vieno tyrimo, kuris padėtų diagnozuoti visų rūšių parazitų sukeltus susirgimus. „Pavyzdžiui, askaridozė nustatoma tiriant žmogaus išmatas. Jose ieškoma askaridžių kiaušinėlių. Jei įtariama toksokarozė, toksoplazmozė ar echinokokozė, atliekami serologiniai kraujo tyrimai, nes šie parazitai negyvena žmogaus žarnyne“, – sako medikė.

Neretai keturkojų šeimininkai, profilaktiškai kelis kartus per metus savo augintiniams duodantys vaistų nuo parazitų, patys taip pat vartoja plataus spektro medikamentus nuo parazitų. Žmonės mano, kad taip apsidraudžia nuo užkrato, bet medikai tokiai atsargumo priemonei nepritaria.

„Mokslinėje literatūroje neteko skaityti, kad tokių vaistų būtų skiriama profilaktiškai. Juk nežinome, kada į mūsų organizmą gali patekti parazitų, tad jei jau žmogus norėtų tokiu būdu apsisaugoti, vaistus nuo parazitų turėtų vartoti nuolat. Taigi tai – ne išeitis, nes šio tipo vaistai nėra tokie jau nekalti ir jais nereikėtų piktnaudžiauti, mat jiems gali vystytis atsparumas“, – įspėja specialistė.

Efektyviausia priemonė

Dažnai naminių gyvūnų šeimininkai savo augintiniams leidžia miegoti savo lovoje, o meilę išreiškia bučiniais, tačiau gydytoja pataria taip nesielgti.

„Pavyzdžiui, echinokokozės kiaušinėliai į žmogaus aplinką patenka jau subrendę. Juk šunys ir katės švarindami savo kailį laižosi, tad ant snukučių ir liežuvių gali būti parazitų kiaušinėlių“, – įspėja ji ir priduria, kad nuo parazitų platinamų ligų apsisaugoti padeda labai paprastas dalykas – kruopšti higiena. – Geriausias būdas saugoti savo sveikatą – dažnai plautis rankas ir švarinti savo aplinką. Jei žmogus turi augintinį, rizika susirgti didesnė, tad ir aplinka turėtų būti tvarkoma dažniau. Šeimininko pareiga prižiūrėti, kad gyvūnas nedėtų savo letenų ant stalo ar pagalvės.“

Vis dėlto perdėtas švarinimasis, pasak gydytojos epidemiologės, taip pat ne visada veiksmingas. Dažnai žmonės mano, kad išplovę namų grindis chloro turinčiais preparatai sunaikino visas bakterijas ir parazitus, bet taip nėra.

„Įvairūs plovikliai, kurių sudėtyje yra chloro junginių, parazitų kiaušinėlių neveikia, nes jie turi apvalkalėlį, kuris juos apsaugo. Efektyvus naikinimo būdas – aukštesnė nei 60 laipsnių teperatūra. Pavyzdžiui, namuose kam nors susirgus enterobioze rekomenduojama 2–3 savaites laikytis griežtesnės namų higienos – dažniau plauti grindis, aukštesnėje temperatūroje skalbti patalynę ir ją išlyginti karšta laidyne, išskalbti minkštus vaiko žaislus, nuvalyti dulkes nuo namuose esančių paviršių, o tam naudotą šluostę nuplikyti“, – pataria specialistė.

 

Viktorija Mitkutė

Rekomenduojami video