Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paukštininkystėje – nauji vėjai

Dabar jau tik patys ūkininkai pamena, kad anksčiau kiekviena višta būdavo kaip inkubatorius – užtūpusi po 10 ir daugiau viščiukų išperindavo. Beveik kiekviename rajone nesunkiai galėjai rasti ūkininką, turintį ir inkubatorių. Tačiau laikai ir mados keičiasi. Tuo užsiimančių jau beveik neliko.

Sezoninis verslas

25 metus kiaušinių inkubavimu - viščiukų perinimu, jų prekyba bei paukščių auginimu užsiėmęs Jonas Mencas iš Smalininkų (Jurbarko r.) VL pasakojo, kad jau pora metų to nedaro, šitą verslą tiesiog „padėjęs į šoną“. Vyriškis nesako, kad jau niekada prie jo nesugrįš ir tikina, jog dabar ties šia veikla koncentruotis tiesiog neišeina.

Pasak J. Menco, dabar viščiukų perinimu užsiimantiems ūkininkams keliami reikalavimai, kaip ir dideliems paukštynams, turintiems inkubavimo skyrių. Tačiau dirbant senomis technologijomis negali išperinti norimo kiekio viščiukų, kiek galėtum išperinti naudojant šiuolaikinius įrenginius. Tam, kad investuotum į tokius įrenginius reikia dirbti ištisus metus, o jie jam tarnautų maždaug tris mėnesius, nes tai pavasarinio sezono verslas.

„Turėjau dar sovietinį, „universal“ tipo inkubatorių. Tokie inkubatoriai buvo ir paukštynuose, tačiau nuolat veikiantys paukštynai juos pakeitė olandiškais, itališkais, daniškais, kurie yra kur kas praktiškesni. Pajamos iš verslo nebuvo tokios didelės, kad galėčiau įpirkti naują inkubatorių. Be to, dėl trijų mėnesių darbo nebuvo tiek investuoti ir neapsimoka“, - teigė smalininkietis.

Teiraujasi viščiukų

Jo nuomone, toks smulkus verslas dabar nėra perspektyvus. Viščiukų pirkėjai yra kaimo gyventojai, o kaimai tuštėja, pirkėjų vis mažėja. Negana to, tie patys pirkėjai dabar išlepę.

Mažai kas nori viščiukus patys auginti. Jiems maloniau, kai koks nors verslininkas pasiūlo nusipirkti jau paaugintą broilerį. Toks žmonių požiūris, pasak J. Menco, taip pat sumenkino kiaušinių inkubavimo paklausą.

„Todėl perinimo verslo atsisakiau. Nesakau, kad kada nors jo vėl nesiimsiu, bet kol kas nematau, kad jis turėtų perspektyvą“, - aiškino J. Mencas, palaipsniui atsisakęs ne tik viščiukų perinimo, pardavimo, bet ir paukščių auginimo.

Vyras apgailestaudamas pastebėjo, kad dideli prekybos centrai „suvalgė“ mažuosius prekiautojus, kurie siūlydavo žmonėms pačių išaugintą paukštieną. Lietuvoje konkurencija nėra tokia, kad galėtų visi dirbti. Naminių paukščių auginimą ir prekybą ištiko toks pat likimas, kaip ir smulkų pieno sektorių. Jeigu daug karvių neturi, už parduotą pieną „ant juoko gausi“. Tai ir čia lygiai tas pat nutiko. Didieji paukštynai turi kitokias galimybes tiekti pramoniniu būdu išaugintą pigesnę produkciją, aišku, jų ir sąnaudos iš karto mažesnės, o smulkūs paukščių augintojai nuskurdo ir sunyko.

Kiekvieną pavasarį Jonas dar sulaukia skambučių – žmonės paskambinę klausia dėl viščiukų. Nors verslas nebuvo didelis, bet žmonių atmintyje įstrigo. Tuo jau neužsiimantis vyras tikino, kad liūdėti negalima, nes versle viskas yra laikina, reikia prisitaikyti. Jis girdi žmones kalbantis, kad jo vieta tuščia neliko, atveža viščiukų į kaimus ir miestelius iš didžiųjų paukštynų kiti pardavėjai ir taip užpildo dar likusios rinkos poreikius, kurie gerokai susitraukę.

Patys neperina

18 metų kalakutus auginantis Ginto Cimakausko ūkis Kučiūnuose (Lazdijų r.) neužsiima kiaušinių inkubavimu. Pasak G. Cimakausko, tai būtų atskira verslo šaka. Be to, žinių ir patirties neužtenka, reikia ir technologijų, ir kokybiškų kiaušinių.

„Nesakyčiau, kad inkubavimas jau nepopuliarus. Aš tuo nesiimu, nes turiu daug kitokios veiklos – auginu grūdus, turiu parduotuvę, kurioje parduodu produktus“, - VL teigė G. Cimakauskas, neslėpdamas, jog jei jo ūkyje dar būtų ir paukščių perinimas, tai reikėtų dar bent 10 žmonių įdarbinti.

G. Cimakauskas VL pasakojo, kad parsiveža paukščių jauniklius, išperintus užsienyje. Mat Lietuvoje nėra kilmingų kalakutų pulkų, nėra ir tinkamų perinimui kiaušinių. Tad nėra skirtumo, ar kiaušinį nusipirksi svetur ir parsivežęs čia perinsi, ar išperintą paukščiuką parsiveši iš užsienio ir jį užauginsi.

Prisiminęs labai sunkią verslo pradžią, ūkininkas lygino, kad tuomet pradėjo nuo 400 vnt. kalakučiukų, o dabar per metus išaugina keliasdešimt tūkstančių. Tiesa, išaugintus kalakutus išsiveža lenkai, Lietuvoje jų ūkininkas parduoda labai nedidelę dalį. Jo teigimu, Lietuvoje maža rinka - didelio verslo iš paukščių nepadarysi, nelabai yra valgytojų, nes kalakutiena brangesnė už vištieną.

Ūkio savininkas džiaugėsi, kad jų ūkio produkcija išauginta kitaip, nei pramoniniu būdu auginančiuose paukštynuose. Paukščio mėsos kokybę lemia tai, kad kalakutus Lazdijų rajono ūkininkas lesina savame ūkyje išaugintais ir savame pašarų ceche pasigamintais pašarais. Maišo 4 ingredientus, tarp jų – saulėgrąžų arba sojos aliejų. „Pašarai skaniai kvepia, net žmogus galėtų jų paragauti. Tik nelabai gerai, kad paukščiai auginami uždarame pastate“, - tikino ūkininkas.

G. Cimakauskai dar laiko vištas dedekles, mėsines vištas bei antis. Putpelių auginimo atsisakė, nes jau buvo per sunku viską aprėpti – per daug buvo skirtingų paukščių.

Tendencijas diktuoja gyvenimas

VL kalbinti Vilkaviškio rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse triūsiantys žemės ūkio skyrių vedėjai ir patys stebėjosi, kad jų krašte nebelikę paukštininkų - likusi laisva verslo niša, tik nežinia ar patraukli. Manoma, kad anksčiau perinimu užsiėmę ūkininkai tiesiog neatlaikė konkurencijos.

Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius sakė, kad jam pačiam teko susidurti su panašia problema ieškant paukštininkų, kai pernai per Žemdirbių šventę norėjo surengti naminių paukščių parodą. Savame krašte nerado, tad pakvietė iš Panevėžio ir Šiaulių rajonų.

Anot Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Kastyčio Stankaus, „Arvi kalakutai“ – ko gero, vienintelis paukštynas Suvalkijos krašte. Tačiau ir jie perinimu neužsiima, o parsiveža vienadienius kalakučiukus iš užsienio. Jeigu kas dar perina, tai nesigarsina, nes tokį verslą reikia registruoti.

Kalbinti pašnekovai sakė, kad labai brangu užsiimti tokiu verslu – elektra kainuoja, be jos neapsieisi, specifiniai reikalavimai tokiam objektui, o paskui - ir griežti sanitarijos reikalavimai. Todėl žmonės perka išperintus viščiukus, ančiukus, kalakučiukus – jų atveža į turgus. Sekmadieniais į Kalvarijos turgų jau išperintų viščiukų atveža iš didžiųjų mūsų šalies paukštynų bei Lenkijos, Šipliškės paukštyno. Tad perinti patiems ūkininkams beveik nėra poreikio. Be to, labai sunku gauti ir perinimui tinkamų kiaušinių, juk parduotuvėje jų nenusipirksi.

Pernai buvusiame Lazdijų pasienio poste pradėtas statyti vienadienių viščiukų broilerių perinimo inkubatorius. Jau suręstas pastato korpusas. Ūkininkai džiaugiasi, kad bus nauja perykla, iš kurios galės nusipirkti lietuviškų viščiukų, nes bus išsiperinti Lietuvoje, nesvarbu, iš kur atkeliaus kiaušiniai.

Rekomenduojami video