Rubrika

Paukščių gripo smūgį sunkiai atlaikytų paukštininkystės sektorius

Pirmas šalies istorijoje atvejis, kai paukščių gripas buvo nustatytas naminių paukščių ūkyje, suneramino visą paukštininkystės sektorių. Nors į nustatytas apribojimų ir stebėsenos zonas kiti paukščių ūkiai nepateko, pasekmės matyti jau dabar – didieji paukštininkystės kompleksai yra priversti stabdyti eksportą į trečiąsias šalis. Baiminamasi dar skaudesnio scenarijaus: jei paukščių gripo protrūkis mažame ūkyje atsirastų netoli didelių paukštynų, tektų stabdyti įmones, naikinti milijonus paukščių net ir neužkrėstuose kompleksuose. Tokia rizika yra nemaža, nes virusas sparčiai plinta kaimyninėse šalyse.

Užkrato grėsmė gąsdina

„Nuogąstavome matydami, kaip paukščių gripo virusas išplito Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, nors biosaugos priemonės buvo taikytos. Tačiau kai paukščių gripo židinys atsirado Lietuvos viduryje, itin sunerimome, kad paukščių gripo užkratas gali išplisti bet kuriame šalies kieme, ūkyje“, – VL teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.

Didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis buvo patvirtintas naminių paukščių ūkyje Kauno pakraštyje, kur savo reikmėms laikytos 27 vištos, kalakutai, žąsys, antys.

Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net smulkiame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs gyvūnų bei produkcijos judėjimo apribojimai. 10 km spinduliu aplink ūkį Kaune, kuriame nustatytas paukščių gripas, nėra registruota paukštynų.

„Šioje situacijoje dar pasisekė, kad artimiausias stambesnis paukščių ūkis yra beveik už 15 km ir į apsaugos zoną nepateko. Jeigu ūkis patenka į tokią zoną, praktiškai paralyžiuojama jo veikla, nors užkrato nėra. Kol išsiaiškinama situacija, taikomi paukščių ir produkcijos judėjimo apribojimai“,–aiškino asociacijos vadovas.

Tokiu atveju sustoja visa grandinė – nuo gamintojo iki vartotojo, nuo produkcijos gamybos, realizacijos iki prekybos tinklų aprūpinimo šviežia produkcija. Nukenčia ir eksportas, ir prekyba vidaus rinkoje.

„Pavyzdžiui, jei į apsaugos zoną patektų didelis ūkis, kuriame skerdykla per dieną pjauna 50–100 tūkst. paukščių, pasekmės būtų skaudžios net ir dėl laikino, kelių savaičių trukmės, judėjimo apribojimo. Juk broileriai paauga kasdien, jų, skirtingai negu galvijų, negali perlaikyti dvi savaites ar mėnesį. Broileriai auginami šešias savaites ir turi būti realizuojami. Tad atėjus laikui juos reikia pjauti, bet išvežti negali. Net jei veiks skerdykla ir į apsaugos zonas patekę kompleksai galės skersti broilerius, jų parduoti negalės. Kur dėti šią produkciją? Jeigu ji būtų užšaldyta, nuostoliai vis vien neišvengiami – šaldytos produkcijos kaina žymiai mažesnė negu šviežios“, –sakė V.Tėvelis.

Jei paukščių gripas plis naminių paukščių populiacijoje, dalis verslo bus paralyžiuota.Paukščių gripo užkratui patekus į komercinius ūkius, privalomas masinis paukščių gaišinimas ir dėl to patiriama didelių ekonominių nuostolių.Tokiais atvejais numatyta tam tikra kompensacija, bet, pasak V.Tėvelio, po to ūkiui atsigauti būtų nepaprastai sudėtinga.

„Dėl smulkaus ūkininko neatsakingos veiklos gali žlugti dideli paukštynai, net jei jų kompleksuose užkrato nebus, – apgailestavo V.Tėvelis.–Dideli paukščių ūkiai ir paukštynai stengiasi preciziškai laikytis biosaugos reikalavimų, tuo tarpu mažieji ūkiai kartais rizikuoja. Pravažiuodamas pro sodybas tai vienoje, tai kitoje vietoje matai, kaip naminiai paukščiai laisvai vaikšto po atviru dangumi, nors yra reikalavimas laikyti juos uždarytus. Tad nemaža tikimybė, kad virusą jiems perneš laukiniai paukščiai. Jeigu ta sodyba yra netoli didelio paukščių ūkio, pastarajam pasekmės bus baisios.“

Asociacijos vadovas pažymi, kad labai atsakingai taikyti biosaugos priemones turi ir maži, ir dideli ūkiai, tačiau kartais suveikia vadinamasis žmogiškasis faktorius.

„Kiaulių kompleksuose, atrodo, visas biosaugos priemones taikė, bet afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių buvo ir dideliuose ūkiuose. Kai užkratas aplinkui, rizika yra didelė. Kai paukščių gripas jau nustatytas naminiams paukščiams, akivaizdu, kad užkratas „vaikšto“ ir Lietuvoje. Visi paukštininkai dar kartą kalba su savo darbuotojais apie viruso pavojų, peržiūri biosaugos priemones, kad nebūtų jokių spragų“, – teigė V.Tėvelis.

Eksportas jau nukentėjo

Kaišiadorių rajone veikiančios bendrovės „Girelės paukštynas“ generalinis direktorius Kęstutis Vaicekauskas piktinosi, jog dėl neatsakingų žmonių,laikančių porą dešimčių paukščių savo reikmėms,veiksmų nukenčia ir tie, kurie laikėsi visų biosaugos reikalavimų.

Pasak paukštyno vadovo, didžiausius nuostolius patiria visi aplinkui esantys smulkūs ir stambūs gamintojai, kurie saugosi, investuoja į biosaugą, moka mokesčius valstybei, o nieko neinvestuojantys gali daryti ką nori.Dėl AKM nukentėjo visas kiaulininkystės sektorius, dabar grėsmė kilo paukštininkystei.K.Vaicekausko teigimu, jei smulkūs ūkiai nesilaiko reikalavimų, jie dėl to didelių nuostolių nepatiria. Labiausiai kenčia visi aplinkui esantys stambesni ūkiai, kompleksai, nes nutrūksta eksportas, uždaromos rinkos. „Girelės paukštyno“ vadovo nuomone, valdžia turėtų įvesti griežtesnius reikalavimus smulkiems paukščių augintojams, neretai juos laikantiems tik savo reikmėms, nes nukenčia visas sektorius ir šalies ekonomika.

„Šis židinys dar tolokai nuo mūsų, bet esame tame pačiame Kauno regione, ir pasekmes jau pajutome. Lietuva pasaulio žemėlapyje iškrenta iš eksportuotojų sąrašo. Nebegalime savo produkcijos eksportuoti į trečiąsias šalis – Vietnamą, Honkongą, Afrikos valstybes. Vadinasi, joms skirtą produkciją reikia dėti į šaldytuvus, kurie ir taip jau pilni, taip pat neaišku, ką po to su ta mėsa daryti“, – VL sakė K.Vaicekauskas.

„Girelės paukštyno“ generalinis direktorius tvirtino, kad ir be paukščių gripo situacija buvo sudėtinga, paukštynai atsidūrė ties išgyvenimo riba.

„Kainos žemos, mėsinė paukštininkystė apskritai į nuostolį važiuoja, nes pašarai kasdien brangsta, o paukštis yra labai pigus. Prekybos tinklai spaudžia,neleidžia pakelti kainų, nes atsiveža pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Vietinis gamintojas yra užspaustas tarp dviejų priekalų – pašarų kainos drastiškai kyla dėl situacijos Kinijoje. Dėl maro kinai buvo išpjovę pusę kiaulių, o dabar jų bandas atstatinėja ir superka visas žaliavas pašarams. Iš kitos pusės vietinius Lietuvos gamintojus prie sienos spaudžia prekybos tinklai, kurie stengiasi numauti paskutines kelnes. Nebeapsimoka gaminti“,–tvirtino K.Vaicekauskas.

Visa paukštininkystės pramonė ir perdirbimas labai koncentruoti keliose vietose. Jei tektų stabdyti gamyklas ir nutraukti gamybą didžiuosiuose kompleksuose, būtų didelių problemų visam sektoriui, nes šiuos gamybinius pajėgumus pakeisti paprasčiausiai nebūtų kuo.

Maži ūkiai smūgio neatlaikytų

Kauno rajone įsikūrusiame Kochanauskų paukščių ūkyje auginamos vištos dedeklės, mėsiniai žąsiukai, ančiukai, viščiukai.

„Buvo baisoka, kai paukščių gripas plito kaimynystėje (Lenkijoje, Latvijoje), bet kai atsirado ir Lietuvoje – visai ne kas. Jei liga plis toliau, bus įvesti įvairūs apribojimai, neliks laisvos prekybos, mažės pajamos. Auginame paukščius, bet neramu, ar galėsime juos realizuoti“, – VL tvirtino ūkininkas Vladas Kochanauskas.

Jei paukščių gripo protrūkis atsirastų netoliese, grėstų sužlugimu kaimyniniams paukščių ūkiams.

„Skaudžios pasekmės būtų stambiems paukštynams ir visai šalies ekonomikai, o maži paukščių ūkiai, kurie ir taip vos kruta, po paukščių gripo gali nebeprisikelti, –svarstė V.Kochanauskas.– Su paukščiais dirbame apie 30 metų. Tai yra mūsų pragyvenimo šaltinis. Jeigu tektų užsidaryti, būtų sunku imtis kokios nors kitos veiklos. Žinoma, nesėdėsi rankas sudėjęs, kažką vis tiek darysi, bet tai sunku, juolab kad mums jau per 50 metų. Net į darbą tokio amžiaus žmonių nelabai kas nori priimti.“

V.Kochanauskas ilgą laiką buvo vienas stambiausių Kauno rajono paukštininkų, bet pastaraisiais metais ūkį mažina.

„Gal dar galėtume išlaikyti ūkį tame pačiame lygyje, nemažinti produkcijos realizacijos, bet esame priversti mažinti gamybą, nes sunku rasti darbininkų. Mūsų dvi darbininkės išėjo į pensiją, jų nėra kuo pakeisti. Daug bėdų pridarė koronaviruso pandemija, o jei dar prisidėtų paukščių gripas, padėtis taptų itin sunki“, – sakė V.Kochanauskas.

Kaip informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT),Lietuvoje nustačius pirmą naminių paukščių užsikrėtimo atvejį ūkyje Kaune, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke yra privaloma visiems šalies paukščių laikytojams.

Naminius paukščius galima išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais. Be to, jie negali būti girdomi paviršinių vandens telkinių vandeniu. Naminių paukščių girdyklos ir pašarai turi būti laikomi po stogu arba paukščių laikymo patalpose, kad jie nebūtų pasiekiami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo virusio platintojai.

Saugantis viruso plitimo grėsmės privaloma kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, taip pat būtina vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje.

VMVT atkreipė dėmesį, jog iki kol baigsis paukščių gripo viruso plitimo grėsmė, VMVT inspektoriai kontroliuos ūkius ir tikrins, kaip juose užtikrinamas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas.

V.Tėvelis: „Rizika yra didelė. Kai paukščių gripas jau nustatytas naminiams paukščiams, akivaizdu, kad užkratas„vaikšto“ ir Lietuvoje. Visi paukštininkai dar kartą kalba su savo darbuotojais apie viruso pavojų, peržiūri biosaugos priemones, kad nebūtų jokių spragų.“

•  Lietuvoje šiuo metu veikia 147 komerciniai paukštininkystės ūkiai. Laikomų paukščių skaičius – 11 352 824 vnt.
• 2020 m. dėl Europoje plintančio paukščių gripo viruso, pasireiškusio tiek laukiniams paukščiams, tiek naminių paukščių ūkiuose, teko nugaišinti beveik 9 mln. naminių paukščių.
• Didelio patogeniškumo paukščių gripas naminių paukščių laikymo vietose 2020 m. nustatytas 16 Europos šalių, daugiausiai protrūkių kilo Vengrijoje (273), Lenkijoje (51), Prancūzijoje (35), Vokietijoje (29) ir Jungtinėje Karalystėje (15). Kitose šalyse fiksuoti pavieniai šios paukščių gripo atmainos atvejai: Olandijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje – po 9, Slovakijoje – 3, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2, Belgijoje, Airijoje ir Kroatijoje – po 1.
• Itin greitai plintantis paukščių gripas yra naminių ir laukinių paukščių liga, dėl kurios gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių. Patys pavojingiausi – labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai.

Šaltinis: VMVT