Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paukščių gripas atskrido su gulbėmis

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatytas paukščių gripo atvejis. Kol kas jis aptiktas laukinėje faunoje, tačiau jei liga prasiskverbs į naminių paukščių populiaciją, jų augintojų laukia ne ką menkesni nuostoliai, nei dabar dėl siaučiančio afrikinio kiaulių maro jų patiria kriuksių laikytojai.

Tikisi apsisaugoti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje netoli Kauno pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes. Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusio paukščio rastos dar 5 gulbių gaišenos. Paukščių gripas praėjusią savaitę buvo nustatytas ir Rusijos Kaliningrado srityje – vos už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos.

Ši žinia sukėlė nerimą visam paukštininkystės sektoriui. Iki šiol lietuviška paukštiena buvo mielai perkama užsienyje, mat mūsų šalis vertinta kaip saugi teritorija, kurios nėra pasiekęs paukščių gripo užkratas.

„Jei užkratas paklius į ūkius, ištiks didelė bėda, nes šiandien, skaičiuojant pagal pagamintą mėsos kiekį, paukštininkystė lenkia kiaulininkystę. Manau, didieji kompleksai sugebės apsisaugoti, tačiau nelaimė gali užklupti mažus ūkius, kurių laikomi paukščiai laisvai vaikšto lauke“, – aiškino Jonas Jagminas, kooperatyvo „Agroaves group“, valdančios 6 mėsinių paukščių paukštynus, vadovas.

Jei tektų naikinti paukštynus, tai skaudžiai atsilieptų tokioms mūsų agroverslo grupėms kaip „Linas agro“, „Vičiūnai“, „KG Group“, „Nematekas“, „Šiaurės vilkas“.Tačiau J.Jagminas kol kas siūlė nekelti panikos. Rastos tik kelios negyvos gulbės, kurių žūties aplinkybės neaiškios.

Jonas Jagminas

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius, teigė, kad žinia verčia sunerimti: „Esame labai susirūpinę. Jau iki šiol paukštininkystės ūkiams nerimą kėlė didėjantis pavojus – ligos atvejų būdavo nustatoma Lenkijoje, Vakarų Europos bei Baltijos regiono šalyse, išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją.“

Užkratui rengėsi

V.Tėvelis tikino, kad asociacijai priklausantys ūkiai visą laiką darė ką galima, siekdami išvengti šitos ligos protrūkio. Susivienijimui priklauso 24 prekiniai gamybiniai ūkiai, kuriuose laikoma ne mažiau kaip 100 tūkst. paukščių vienoje fermoje, o didesnėse – beveik milijonas. Auginamos dėsliosios vištos, broileriai, mėsiniai viščiukai, kalakutai.

„Kalbėjau su kelių ūkių vadovais, visi išsigandę. Kol kas neaišku, koks Lietuvoje užkrato paplitimas“, – pavojaus nemenkino V.Tėvelis. Jis įvardijo ir galimas pasekmes – jau keleri metai tiek Lietuva, tiek kitos valstybės sunkiai tvarkosi su afrikiniu kiaulių maru, nors šios ligos užkratą nešioja žeme vaikščiojantys gyvūnai – šernai. O paukščių gripą perneša skraidantys paukščiai, jų įveikiami atstumai yra kur kas didesni nei laukinių kiaulių. Jie gali bet kada įskristi į gamybinių objektų kiemus ir juos užteršti, gali patekti net į fermą. Yra ir netiesioginio pavojaus tikimybė, kai pavieniai paukščių laikytojai, pašvietus saulutei, juos išleidžia pasivaikščioti kieme. Naminiai paukščiai pirmieji gali užsikrėsti. Jeigu toks užkratas atsiranda trijų kilometrų spinduliu nuo gamybinės fermos, įvedami tam tikri apribojimai ir dideliam kompleksui.

Vytautas Tėvelis

Darbuotojai be paukščių

Išvengti pavojaus mėgina ir patys augintojai. „Padarėme viską, ką galėjome. Apvažiavau visus savo paukštynus, pakalbėjau su žmonėmis. Darbuotojai namie nelaiko paukščių – už tai gauna priedą prie algos. Prie įėjimo į fermas stovi dezomatai, į jas įeidami darbuotojai pasikeičia drabužius, teritorijos aptvertos, pašaliniai nosies nekiša. Svetimų žmonių nėra“, – aiškino J.Jagminas ir pridūrė, kad dezinfekuojamas kiekvienas į teritoriją įvažiuojantis ar iš jos išvažiuojantis automobilis.

Priemonių griebiasi ir kiti paukštynai. Įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys teigė, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose sugriežtintų biologinio saugumo reikalavimų laikomasi nuolat. „Paukščių auginimo padaliniuose visuomet laikomės griežtų biologinio saugumo reikalavimų, kontroliuojame atvykstantį transportą, tiesiogiai su paukščiais dirbantys darbuotojai laikosi griežtų higienos normų“, – sakė jis.

Nenauja liga

T.Barštys tikino, kad tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse paukščių gripo protrūkių užfiksuojami kone kasmet, ypač kai vyksta paukščių migracija. Ši liga egzistuoja jau kone 200 metų ir niekam nėra naujiena, todėl paukštynuose, kur auginami paukščiai (uždarose paukštidėse), laikomasi griežtų biologinės saugos reikalavimų, kuriuos rekomenduoja VMVT.

„Nelaimė gali nutikti dėl neatsakingo savo reikmėms paukščius auginančių žmonių elgesio. Pagal VMVT reikalavimus negalima paukščių leisti į lauką, tačiau važiuodamas per Lietuvą matau prie trobų laisvai vaikštančius sparnuočius. Mes, verslininkai, negalime jų kontroliuoti. Jeigu būtų paisoma nustatytos tvarkos, ten, kur yra paukštynai, 3 kilometrų spinduliu namų ūkiuose neturėtų būti laikoma paukščių“, – pavojus įvardijo J.Jagminas ir pridūrė, kad be valdininkų pagalbos ir aktyvaus aiškinimo, koks pavojus gresia nesaugiai laikant paukščius, išsiversti nepavyks.

Nuo 2016 m. spalio iki dabar Europos Sąjungoje nustatyta 830 paukščių gripo H5N8 židinių paukščių laikymo vietose. Jose sunaikinta daugiau kaip 7 mln. sparnuočių. Scanpix nuotr.

Žmonėms nebaisus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Bazevičiūtės aiškinimu, paukščių gripas žmonių sveikatai grėsmės nekelia. Antigeninė šios ligos sudėtis skiriasi nuo žmonių gripo viruso. A/H5N1 paukščių gripo virusas labai patogeniškas, todėl dėl glaudaus kontakto tarp sparnuočių jis sukelia epidemijas, ypač pavojingas pramoniniu būdu auginamiems paukščiams.

„Tikslus žmonių užsikrėtimo paukščių gripu mechanizmas nėra žinomas, tačiau didžiausi rizikos veiksniai yra glaudus kontaktas su sergančiais ir nugaišusiais paukščiais, liečiant žalią sirgusių ir nugaišusių paukščių mėsą“, – sakė G.Bazevičiūtė.

Paukščių gripo žmogus žmogui neperduoda, tačiau daugėjant ligos protrūkių tarp sparnuočių didėja teorinė galimybė atsirasti žmonėms pavojingoms viruso mutacijoms ir gripo pandemijos grėsmei.

Draudimai mėnesiui

VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad nuo kovo 1 d. įsigalioja tam tikri draudimai, kurių bus privaloma laikytis mažiausiai vieną mėnesį (jeigu situacija neblogės). T. y. nurodoma laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).

Paukščių laikytojai privalo:

  • nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių vandens laikomiems naminiams paukščiams girdyti;
  • laikyti naminių paukščių pašarą taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių ir kitų gyvūnų;
  • apie pastebėtą naminių paukščių sirgimą ar gaišimą nedelsiant informuoti VMVT teritorinius padalinius, kurių kontroliuojamose teritorijose laikomi naminiai paukščiai.

„Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų tykančią grėsmę. Labai patogeniškas paukščių gripas H5N8 jau pasiekė Lietuvą. Tikėtina, kad tai nebus vienintelis atvejis. Dėl didelės paukščių koncentracijos Nemune ties Kaunu virusas gali plisti ir toliau. Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į sparnuočių laikymo vietas ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą. Išleistas VMVT įsakymas, nurodantis, kokias priemones reikia taikyti komerciniams paukštynams ir smulkiesiems paukščių laikytojams siekiant išvengti paukščių gripo. Europos Komisija taip pat yra išleidusi sprendimą „Dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo pavojumi labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių“. Pagrindinis šių teisės aktų tikslas – nurodyti priemones, padedančias išvengti paukščių gripo. Primenu, kad VMVT tikslas – ne taikyti nuobaudas paukščių laikytojams, bet didinti jų sąmoningumą ir padėti bendromis jėgomis apsisaugoti nuo šios pavojingos, didelius nuostolius nešančios ligos“, – komentavo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Pagrindiniai paukščių gripo simptomai:

  • Pašarų ir vandens suvartojimas sumažėja daugiau nei 20 proc.;
  • ilgiau kaip dvi dienas sumažėja kiaušinių dėjimas (daugiau kaip 5 proc.);
  • paukščių gaišimas padidėja 3 proc. per savaitę (keletą paukščių laikančiuose ūkiuose dviejų ir daugiau paukščių nugaišimas vienu metu – sunerimti verčiantis požymis!);
  • paukščiams pasireiškia klinikiniai požymiai ar pakitimai, leidžiantys įtarti susirgimą.

Gyventojai, pastebėję laukinių vandens paukščių gaišenas, prašomi apie tai pranešti teritoriniam VMVT padaliniui arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

Saugo naminius paukščius

Marius Masiulis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas

Dėl aptikto labai patogeniško paukščių gripo atvejo, kuris nustatytas laukiniams vandens paukščiams, kol kas ribojimų paukščių fermose dar nebus įvesta. Tik intensyvinsime stebėseną. Dar labiau reaguosime į kiekvieną pranešimą apie rastus nugaišusius vandens paukščius, juos rinksime ir tirsime. Nustačius paukščių gripo atvejį naminiams paukščiams, būtų taikomi ribojimai, tarp jų – ir eksporto draudimas. Žinoma, kiekviena trečioji šalis, ne ES valstybė, gali priimti sprendimą nebepirkti produkcijos iš valstybės, kurioje paukščių gripas nustatytas naminių paukščių laikymo vietoje. Tačiau kol kas mums didžiausias iššūkis – sulaikyti, kad paukštis iš laukinės faunos nepatektų į naminių paukščių laikymo vietas, nes tuomet būtų įjungtas visas mechanizmas – ekonominės sankcijos, ribojimai, paukščių naikinimas. Tai būtų skausminga bet kokio dydžio ūkiui, nes būtų naikinami visi paukščiai, lesalai, menkavertis turtas, kurio neįmanoma dezinfekuoti. Todėl kiekvienas privalo saugoti savo ūkį.

 

Rima Kazakevičienė, Arūnas Milašius

Rekomenduojami video