Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pataisos namuose – keturios kartos: nuo promočiutės iki dvejų metuko Stepano

24-erių Zuchra Soročinskaja Panevėžio pataisos namuose atsidūrė už narkotikų pardavimą. Gyvena ji su savo dvejų metukų sūnumi Stepanu Pataisos namų vaiko ir motinos skyriuje. Moteris sako, kad vaikas čia yra jos džiaugsmas, tačiau kalbėdama nesutramdo ašarų: „ką aš galiu jam čia, kalėjime, duoti?“ – sako ji. „Atsikeliu 7 val. ryto ir gaminu valgyti, kol jis miega.

Stepanas atsikelia apie aštuntą, pavalgo, ir tada einam žaisti. Jei geras oras, einame į lauką, o jei ne – liekam viduj. Man labai skaudu, kad neturiu galimybės vaikui kažką kito parodyti – tik šitas sienas ir koridorių. Kai Stepanas atėjo pas mane ir pradėjome gyventi Vaiko ir motinos skyriuje, čia nebuvo nė vieno vaiko. Be abejo, jam trūksta dėmesio, trūksta vaikų. Iš ten, kur jis atvyko, vaikų labai daug, jis buvo prie to pripratęs, o čia nėra“, – kalba vilnietė Zuchra. Pataisos namuose jau gyvenanti beveik dvejus metus.

Kai Zuchra sėdo į kalėjimą, Stepano globą atidavę savo tetai Trakuose, bet vėliau nusprendė pasiimti jį čia.

Pataisos namuose – keturios kartos

Zuchra Vilniuje, čigonų tabore, prieš patenkant į Panevėžio pataiso namus, pasakoja globojusi du vaikus – nes mirė jos teta, ir globa liko Zuchrai. Čia verta paminėti, kad ligoninės gydytoja, pasakodama apie Zuchrą, sakė, kad ji neturėjo jokių motinystės įgūdžių, nemokėjo nė valgyti darytis, nė kambario susitvarkyti – viską išmoko Pataisos namuose. „Gyvenau Vilniuje su mama, močiute ir tais vaikais – dabar mama ir močiutė irgi yra Pataisos namuose – jos taip pat čia pateko už narkotikus“ – kalba Zuchra. Moteris sako, kad Vaiko ir motinos skyriuje jai labai trūksta bendravimo, nes čia kitos kalinės neateina, tik Pataisos namų personalas ir kartą per savaitę gali aplankyti jos mama ir močiutė. Artimieji iš laisvės atvykti, sako Zuchra, gali kas kelis mėnesius. Su vaiko tėvu moteris santykiu nebepalaiko, o ir sūnaus vyras nelanko.

Svajoja apie darbą

Zuchra buvo nuteista šešeriems metams, nors ji sako po pusmečio bandys prašytis lengvatos ir išeiti į laisvę. Ten ji nori tiesiog surasti darbą – bet kokį, o Stepaną leisti į darželį. „Noriu gyventi kitaip, stengtis dėl vaiko, rodyti jam gerą pavyzdį. Noriu bet kokio darbo, tik kad būtų darbas, kad būtų kaip vaiką išlaikyti. Svajoju, kaip Stepaną vedu į darželį ar mokyklą. Man pačiai patiktų būti kebabų pardavėja. Prieš patenkant čia man buvo labai sunku su pinigais, ilgai stovėjau Darbo biržoje. Būdavo, paskambina iš Darbo biržos, pasako, kad yra darbas, bet kai darbdavys pamato, kad esu romė, darbo neduodavo.

Gyvendavau iš tų dviejų mergaičių globos pinigų, kurių nuolat trūko, dėl to ir prasidėjau su tais narkotikais. Jei galėčiau laiką atsukti atgal, tikrai taip nebedaryčiau“, – kalbėjo moteris. Zuchra sako, kad, kuomet išeis iš Pataisos namų, į taborą negrįš – vyks pas tetą į Trakus, kur ir buvo globojamas vaikas, tačiau dėl teistumo štampo ir savo tautybės baiminasi, kad gali sunkiai rasti darbą: „Lietuvoje labai sunku surasti darbą, ypač mūsų tautybės žmonėms, dėl to mūsiškų daug Londone – ten lengviau darbą rasti, ten nėra skirtumo, kokia tavo tautybė – darbo ten duoda. Ir aš galvoju į Londoną važiuoti – to labiausiai ir norėčiau.

Iš karto, aišku, negalėsiu išvykti, mane stebės dar keletą metų“ , – pasakoja Zuchra. Kai buvo pagrindiniame Pataisos namų skyriuje, Zuchra siuvinėdavo, taip pat mokėsi, ypač lietuvių kalbos, o persikėlusi čia – skaito knygas, žaidžia su vaiku. Tačiau moteris sako: dėl vaiko skaudu jai neapsakomai. „Mane paremia vaikelis, sako: neverk, mamyte. Pabučiuoja mane. Stepanas man pats gražiausias dalykas Pataisos namuose. Kada jam gerai, ir man gerai, kada jam liūdna – man irgi. Ech, pasiilgstu namiškių laisvėje... Kaip sakoma, visur gerai, namie geriausia“, – kalba ji.

Nemokėjo tvarkytis

Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė Eugenija Marksienė tv3.lt papasakojo, kad, kai Zuchra pateko į kalėjimą, ji nemokėjo nei tvarkytis kambarių, nei išvirti valgyti. „Zuchra neturėjo įgūdžių prižiūrėti vaiką ar su juo žaisti. Šiaip Stepaną iki jam patenkant čia augino močiutė ir promočiutė. Močiutė man pasakojo, kad norėjo, jog Zuchrai būtų lengviau, dėl to Stepaną augino jos. Todėl mes Zuchrą mokėme, kad su vaiku reikia žaisti, kad jam reikia išeiti į lauką. Jai iš pradžių buvo be proto gaila to vaiko. Jis atvažiavo pas mus pakankamai didelis, pripratęs prie senos aplinkos, ir staiga prieš jį išdygsta nelabai matyta moteris – Zuchra (moteriai vaiką atvežė, kai ji buvo jau daugiau kaip metus praleidusi Pataisos namuose). Jis Zuchrą gal ir prisiminė, bet nepriėmė artimai. Tačiau po truputį, po truputį viskas pasikeitė – vaikas adaptavosi, o Zuchra jį labai gražiai auklėja. Jai reikėjo tik truputį padėti, kad moteris įsijaustų į mamos vaidmenį“, – kalbėjo ji.

Taip ir gyvena Zuchra kalėjime – džiaugdamasi sūnumi, bet ir gailėdama jo bei laukdama geresnio rytojaus. Galbūt – Anglijoje.

Rekomenduojami video