Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paslaugų kvitai – gelbėjimosi ratas

Darbas pagal paslaugų kvitus prigijo ir iš esmės nepakenkė „Sodros“ biudžetui. Norinčiųjų taip dirbti daugėja, o vis didesnei tautiečių daliai emigruojant kai kurie ūkininkai sako neįsivaizduojantys kitos išlikimo galimybės. Žemdirbiams spustelėjus, valdžia tikriausiai žengs dar vieną žingsnį – supaprastinta tvarka suteiks daugiau galimybių vasaros sezono metu padirbėti ir jaunuoliams iki 18 metų.

Supaprastinta tvarka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė, kad paslaugų kvitų sistema galėtų būti peržiūrėta dar šiemet. Pasak SADM viceministrės Eglės Radišauskienės, būtų tikslinga peržiūrėti kai kurias nuostatas ir paslaugų kvitų sistemą taikyti plačiau. Svarstoma ne tik apie žemės ūkio ir miško, bet ir apie namų ūkio sektorių, sodininkystę, daržininkystę. Diskutuojama ir apie populiarėjančias namų valymo paslaugas.

„Pastebime, kad galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus vasaros metu norėtų pasinaudoti moksleiviai ir nepilnamečiai“, – sakė viceministrė.

Kodėl toks įdarbinimo būdas populiarėja? Svariausiais argumentas – sistemos paprastumas. Darbdavys išrašo vieną kvitą sau, o kitą atiduoda dirbančiam asmeniui. Kai darbas atliekamas, ūkininkas kvitą galutinai užpildo, atsiskaito, o „Sodrai“ informaciją pateika kitą mėnesį. Paprasta, aišku, skaidru. Be to, asmenys, kurie dirba pagal paslaugų kvitus, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tai jiems užtikrina draustumą ir galimybę nemokamai naudotis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamomis medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugomis gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis.

Neįsivaizduoja kitaip

Kaip ir daugelis daržovių augintojų, Lančiūnavoje (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Vidmantas Kvedaras teigė, kad kelis dešimtmečius, kol buvo įteisinta galimybė įdarbinti darbininkus pagal paslaugų kvitus, vargdavo ieškodamas būdų žmones samdyti laikinai, sezoniniams darbams atlikti. Vargdavo ūkininkai, pajamų negaudavo ir valstybė.

„Privalumai akivaizdūs. Gal tas žmogus gali, o ūkininkui reikia, kad jis dirbtų tik kelias dienas ar savaitę. Tokiais atvejais kitaip neįdarbinsi. Todėl galimybė įdarbinti ir įsidarbinti pagal paslaugų kvitus yra naudinga tiek ūkininkams, tiek laikinai laisvo laiko turintiems žmonėms“, – pritarė kolegai šalia Kėdainių ūkininkaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Šia galimybe ūkininkas naudojasi jau dvejus metus. Pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį samdo keliolika žmonių akmenims laukuose rinkti. Pasak Vilniaus rajono ūkininkų asociacijos pirmininko Jevgenijaus Baliulio, paslaugų kvitus naudoja ir gyvulininkystės ūkiai.

„Ši galimybė labai pagelbėjo ūkininkams. Praėjo tik treji metai, o jau sunku įsivaizduoti, kaip galėtume ūkininkauti, jeigu nebūtų įteisinta tokia supaprastinta įdarbinimo tvarka“, – sakė J.Baliulis.

Darbų sąraše yra pilkų dėmių

Samdyti darbininkus pagal paslaugų kvitus galima tik „Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų tiekėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą sąraše“ įrašytiems darbams atlikti. Ne visi ūkininkai atkreipia dėmesį į vieną šiame dokumente nurodytą pastabėlę, kad tam tikrus sąraše įrašytus darbus įdarbintasis pagal paslaugų kvitus gali atlikti tik etatiniam darbuotojui susirgus, išvykus, atostogaujant ar esant kitoms objektyvioms priežastims, pavyzdžiui, dėl pravaikštos ar nušalinimo nuo darbo. Todėl, tik esant minėtoms priežastims, laikinai leidžiama šerti ir ganyti gyvulius, melžti karves, valyti tvartus, prižiūrėti žemės ūkio techniką.

„Tokių pastabų net nereikia nurodyti. Šiuolaikinė žemės ūkio technika brangi, todėl laikinai dirbančiam asmeniui tikrai nepatikėčiau jos valdyti ar melžti karvių“, – sakė Veiverių seniūnijoje (Prienų r.) pienininkystės ūkį turintis Martynas Butkevičius.

Galimybė paaugliams

Jau kelerius metus ūkininkai spaudė valdžią, kad būtų papildytas darbų pagal paslaugų kvitus sąrašas, ir tikėjosi, kad bus suteikta daugiau galimybių ūkiuose laikinai įdarbinti jaunus žmones.

„Turėjome įveikti pasipriešinimo barjerus. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai tokią galimybę piešė juodžiausiomis spalvomis, gąsdino vaikų išnaudojimu ir kitaip“, – prisiminė išbandymus Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Tačiau juk akivaizdu – jeigu paauglys serga ar negali dirbti, tėvai jo ir neleis dirbti, o ir ūkininkams iš tokio pagalbininko nedaug naudos. Paprastai darbo ieško jaunuoliai, kurie nori vasarą užsidirbti. Taigi niekas neverčia dirbti, jeigu kuri nors pusė nenori. Tačiau ne visi vienodai vertina tokias galimybes. Pavyzdžiui, M.Butkevičius kritiškai vertina paauglių įdarbinimą: „Kelis kartus taip nutiko, kad pagal paslaugų kvitus bandę ūkyje dirbti jaunuoliai neištvėrė nė dienos, nors, pavyzdžiui, už akmenų rinkimą ūkyje mokėjau apie 20 eurų per darbo dieną.“

Gal jam nepasisekė?

Telšių r. ūkininkaujantis Vytautas Rakickas neįsigijo paslaugų kvitų knygelės, nes šeimos ūkis taip planuoja darbus, kad papildomos pagalbos neprireikia. Vis dėlto tokią galimybę vyras vertina teigiamai ir tikina, kad Žemaitijos ūkininkai paslaugų kvitus naudoja plačiai.

„Galimybės tokiu būdu užsidirbti vasarą ypač laukia jaunuoliai“, – sakė V.Rakickas.

Vytautas Rakickas

Patikrinimo galimybė

Darbuotojo samdymas pagal paslaugų kvitus turi dar vieną svarbų niuansą.

„Tai yra puiki galimybė išbandyti būsimą darbuotoją. Ūkininkai labai greitai ir patikimai gali atsirinkti tikrai norinčius ir sugebančius dirbti žmones. Taigi nebereikia trijų mėnesių bandomojo laikotarpio – laikinai samdomas žmogus greitai gali tapti nuolatiniu darbuotoju“, – sakė Z.Cironkienė.

Tokia galimybe ne kartą pasinaudojo ir M.Butkevičius. Jis per kelerius metus sunaudojo jau kelių paslaugų knygelių kvitus. Tiesa, pasitaikė ir specifinių atvejų.

„Kartais atrodo, kad žmogus gabus, gali ir nori dirbti, tačiau kai tik sumoki avansą, jis kitą dieną nebepasirodo darbe. Užgeria. Ką daryti? Fiksuoti pravaikštą ir atleisti iš darbo? Bet jis neatėjo į darbą ir niekur jo negali surasti. Kaip jį atleisti? Žinoma, galima atleisti su triukšmais, per teismus, tačiau nesinori. Todėl netgi verta pirmiausia žmogų įdarbinti pagal paslaugų kvitą ir pasitikrinti, ar jis iš tikrųjų nori ir gali dirbti“, – dalijosi patirtimi M.Butkevičius.

Terminai

Pagal paslaugų kvitus tas pats žmogus pas vieną darbdavį per metus gali dirbti 60 dienų, o pas du – 90 darbo dienų. Ar tiek užtenka?

Daržovių augintojas V.Kvedaras norėtų pagal paslaugų kvitus samdyti darbininkus ilgesniam terminui, tačiau prisiminė tik kelis atvejus, kai limitas buvo išnaudotas.

„Visada norisi, kad suvaržymų būtų kuo mažiau. Juo labiau kad ši sistema niekam nekenkia, juk limitus išnaudoję žmonės niekur kitur nedirba. Tai gal valstybei būtų daugiau naudos, jeigu tokie žmonės dirbtų“, – svarstė V.Kvedaras.

SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjo Vaidoto Kalinausko teigimu, 2016-aisiais 835 asmenys darbo sutartis iškeitė į darbą pagal paslaugų kvitus. „Toks perėjimas tam tikra prasme daro neigiamą įtaką „Sodros“ biudžetui, nes pagal kvitus nėra mokamos „Sodros“ įmokos. Tačiau, įvertinę griežtą teikiamų paslaugų laikotarpio ribojimą, manome, kad tokio skaičiaus asmenų atsisakymas dirbti pagal darbo sutartis ir pasirinkimas paslaugas teikti pagal kvitus didelės įtakos „Sodros“ biudžetui nepadarė“, – sakė jis.

V.Rakickas taip pat pritarė, kad nustatytų terminų užtenka: „Jeigu skirsime daugiau dienų, darbdaviai gali imti piktnaudžiauti.“

Reikalavimai darbdaviui

Asmuo, kuris samdo darbuotoją pagal paslaugų kvitą, privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikti informaciją „Sodrai“ apie praėjusį mėnesį darbuotojo suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas. Darbdavys už kiekvieną paslaugas teikusį asmenį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos turi sumokėti „Sodrai“PSD įmoką, kuri sudaro 9 proc. paslaugos teikėjo atlygio. Darbdaviai už paslaugas teikiančius asmenis turi mokėti PSD įmokas, nepriklausomai nuo to, kad paslaugų teikimo laikotarpiu paslaugų teikėjas jau yra draudžiamas PSD valstybės lėšomis (pvz., yra pensininkas, studentas) ar kaip vykdantis ekonominę veiklą (pvz., dirbantis pagal verslo liudijimą, vykdantis individualią veiklą) asmuo.

Kai darbuotojas baigia numatytus darbus, darbdavys baigia pildyti abu paslaugų kvito egzempliorius. Iki galo užpildytą antrąjį egzempliorių jis grąžina darbuotojui, o pirmąjį saugo.

Naikinkime barjerus

A.Stančikas 20170427

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Dirbdamas Seime patyriau, kad net geriausia idėja sulaukia priešininkų. Iki šiol stebiuosi, kad atsiranda daug norinčiųjų pirmiausia ką nors uždrausti, neleisti. Taip prisidarome problemų, o paskui visi stebimės, kad daug žmonių emigruoja. Labai dažnai žmonės palieka gimtąją šalį ne tik dėl atlyginimų dydžio, bet ir dėl biurokratizmo, daugybės beprasmiškų draudimų. Juk protingi žmonės turi suprasti – ypač žemės ūkio darbams atlikti reikia sezoninių darbuotojų, be jų neišsiversi. Jeigu nesudarysime sąlygų laikinai jų įdarbinti, žmonės ieškos galimybių dirbti nelegaliai,

kaip būdavo dirbama prieš 10–20 metų. Kita vertus, galimybė dirbti laikinai jaunimui yra svarbi ir darbo įgūdžių ugdymo prasme. Tegul jauni žmonės išbando save, neužgesinkime jų noro dirbti ir šiek tiek užsidirbti.

 

 

Dėžutė

 

2016 m. pagal paslaugų kvitus nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. asmenų. 2015 m. – beveik 18,1 tūkst.

 

Už asmenis, dirbančius pagal paslaugų kvitus, į Sveikatos draudimo fondą 2016 m. pervesta 691,5 tūkst. eurų.

 

Dirbdami pagal paslaugų kvitus, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką.

 

Jei pagal paslaugų kvitus dirbdamas žmogus suteikia 1 750 eurų vertės paslaugų per metus, jis pats privalo VMI sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

 

 

Rekomenduojami video