Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paskutinieji darbai prieš šventes

Gruodį sodininkai ir daržininkai vadina pačiu ramiausiu metų mėnesiu – darbų sezonas baigtas, daržovės jau saugyklose, mylimas sodas paruoštas žiemai, o jei ir liko, tai tik smulkūs darbai. Tad ir pabandykime juos apžvelgti.

Apsauga nuo kiškių

Ilgalaikė patirtis rodo, kad gruodžio mėnesį žiema Lietuvoje dar tik įsibėgėja. Tačiau ir pirmąjį žiemos mėnesį būtina apsaugoti sodus nuo kiškių, pelių ir pelėnų. Kiškiai dažniausiai apgraužia obelų sodinukus arba, susikaupus daugiau sniego, – jaunas obelų šakas. Pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui, patikrinkite sodo tvorą, ar ji neskylėta, ar neatsirado tarpų tarp tvoros ir žemės. Kiškiai pralenda net ir per visai nedidelį plyšelį tvoroje. Jeigu jūsų sodas neaptvertas, jaunus medelius reikia aprišti specialiu tinklu, eglišakėmis ar kitais aprišalais. Kai kurie sodininkai jaunus medelius apriša šiaudais, tačiau juose gali įsiveisti pelių. Aprišdami jaunų medelių kamienus apsaugosime juos ne tik nuo kiškių, bet ir nuo šalčių.

Pelių žala

Pelės ir pelėnai sode gali pridaryti net daugiau žalos negu kiškiai. Smulkieji graužikai nugraužia ne tik jaunų sodinukų žievę. Urvais prasirausę iki vaismedžių šaknų, jas taip pat nugraužia. Graužikai – ne kiškiai, sodinukų nuo jų neapriši, todėl pati patikimiausia naikinimo priemonė yra masalo pavidalu parduodami nuodai. Juos reikia išdėlioti graužikų urvuose arba masalo dėžutėse. Pastarosios yra saugios, jas naudoti labai patogu. Specialūs užraktai neleidžia prie masalo prieiti naminiams augintiniams ar laukiniams gyvūnams. Masalas išdėliojamas spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau gruodį reikia bent du tris kartus patikrinti nuodų išdėliojimo vietas, ir prireikus jas papildyti. Atlikdami šį darbą mūvėkite specialias pirštines, nes dėliojant masalą rankomis, jis įgauna žmogaus kvapą. Susilaikykite nuo nuodijimo, jei aplink yra plėšrių laukinių ar naminių gyvūnų. Kiaunės, katės pagauna apsinuodijusią ir koordinaciją praradusią pelę ir ją suėdusios gali apsinuodyti pačios. Be to, pasnigus reikėtų sumindyti sniegą apie sodinukų kamienus, ypač po atodrėkio. Sukietėjęs sniegas taip pat saugos vaismedžių šaknis nuo pelių.

Ligos

Pats laikas apžiūrėti savo sodą ir patikrinti, ar ant vaismedžių neužsiliko sudžiūvusių vaisių (mumijų), kuriuos būtina pašalinti ir sunaikinti. Jeigu to neatliksite, pasmerksite savo sodą ligų infekcijai, ypač moniliozei.

Moniliozė – labai pavojinga liga, todėl, nesiimant profilaktinių ir gydymo priemonių, sandėliuose ir soduose supūva labai daug vaisių. Šia liga serga visi kaulavaisiai ir sėklavaisiai (obelys, kriaušės, slyvos, svarainiai, vyšnios, abrikosai). Ligos paveikti vaisiai pūva, mumifikuojasi ir dažnai palieka kaboti ant šakų ilgą laiką. Juose žiemoja šią ligą sukeliančios sporos, todėl visus ant medžių kabančius vaisius reikia pašalinti ir sudeginti.

Sunaikinkite ir ant medžių užsilikusius lapus, nes juose dažniausiai žiemoja vikšrų lizdai. Kiekviename žiemoti ant medžio paliktame lape gali slėptis gudobelinio baltuko vikšrai. Lapuose taip pat žiemoja ir auksauodegių verpikų vikšrai, tik jų lizdai yra šiek tiek didesni negu gudobelinio baltuko vikšrai. Jie susideda iš kelių voratinkliais apvyniotų lapų, dažniausiai – jaunų ūglių viršūnėse. Vikšrų lizdus geriausiai sudeginti, nes cheminiais preparatais kenkėjų lizdų sunaikinti neįmanoma. Gruodžio mėnesį pats laikas imtis aktyvių veiksmų prieš dideliu sodininkų galvos skausmu tapusius kurklius. Atšalus orams, iškratykite ir plonai paskleiskite mėšlą ant dirvos. Kurkliai nebesugebės įsirausti į sušalusią dirvą ir sušals.

Medžių baltinimas

Sodininkai dažniausiai vaismedžių kamienus baltina pavasarį, nors šį darbą reikėtų atlikti rudenį ar žiemos pradžioje. Vaismedžių baltinimas apsaugo nuo saulės nudeginimo ir šalčio poveikio, nuo jų daugiausia sodai nukenčia saulėtais ir šaltais vasario – kovo mėnesiais. Gruodžio mėnesį galite baltinti vaismedžių kamienus, jei to nespėjote padaryti anksčiau. Tik stenkitės tai atlikti, kai oras šiam darbui yra palankus. Prieš baltinant reikia nuvalyti nuo medelių kamienų žievių atplaišas ir samanas.

Labai daug žalos mūsų sodams padaro besniegės žiemos. Jei gruodžio mėnesį pradeda šalti, o sniego nėra, reikia lengvai pridengti braškių lysves. Jos gali būti dengiamos šiaudais, durpėmis ar eglišakėmis. Pirmiausia pridenkite šiemet pasodintą arba aukštesnėje vietoje esantį braškyną. Braškės besniegę žiemą esant 10 laipsnių šalčiui pašąla, o kai temperatūra nukrinta žemiau 15 laipsnių – žūva.

Genėjimas ir skiepijimas

Gruodžio mėnesį, kol nėra sniego, pats laikas pasirūpinti vaiskrūmių genėjimu – sutaupysite laiko pavasarį. Norint, kad serbentai ir agrastai nuolat ir gausiai derėtų, kad nesuprastėtų uogų kokybė, būtina kiekvienais metais juos atnaujinti pašalinant senus stiebus. Ant senų stiebų uogos menkiau dera, būna prastesnės kokybės, todėl pasenusius serbentų ar agrastų stiebus reikia išpjauti. Dažniausiai seni stiebai auga viduryje. Norėdami, kad krūmas išlaikytų savo formą, likusius jaunus ūglius palenkite į kelmo vidurį ir suriškite.

Gruodžio mėnesį pats metas pradėti ruoštis pavasariniam vaismedžių skiepijimui – prisipjauti skiepūglių. Pjaudami ūglius atminkite, kad ūgliai turi būti ne tik nuo žinomų veislių, bet ir sveiki bei ne trumpesni kaip 25–30 cm. Skiepūglius geriausiai pjauti nuo viršutinių ir pietų pusėje augančių šakų. Jeigu numatote paskiepyti tik kelis vaismedžius, kiekvieną skiepūglį paženklinkite, tačiau jei ruošiatės paskiepyti didesnį kiekį vaismedžių, skiepūglius suriškite ryšeliais, o kad nesusimaišytų veislės, juos pažymėkite etiketėmis, ant kurių užrašykite skiepūglių duomenis. Taip paruoštus ryšelius laikykite drėgname rūsyje (galima laikyti ir supiltose durpėse ar net smėlyje bei sniege).

Apsaugokime medžius

Nors mūsų šalyje auginami vaismedžiai yra pakankamai atsparūs ir prisitaikę prie gamtinių sąlygų, tačiau ir jie gali nukentėti nuo žiemos šalčių. Vaismedžių mediena ištveria net iki 37,2 laipsnio šaltį, tačiau šaknys – tik 7–15 laipsnių šaltį. Ypač jautrios žemaūgių vaismedžių šaknys. Į pašalimą jautriau reaguoja vėliau rudenį pasodinti medeliai, nes dažniausiai jie nespėja įsišaknyti. Jautriausi yra kaulavaisiai – slyvos, abrikosai, persikai, todėl tokius medelius patartina sodinti pavasarį. Jei savo sode auginate abrikosų ar persikų vaismedžius, kai dirvos paviršius bus visai įšalęs, ant jų šaknų uždėkite eglišakių, taip pat galite užpilti pjuvenų, medžio drožlių ar durpių. Tokiu pat būdu galite apsaugoti ir kitų vaismedžių šaknis. Jei temperatūra nukrinta iki 15–20 laipsnių šalčio ir jis laikosi ilgiau, rekomenduojama aprišti persikų ir abrikosų kamienus eglišakėmis. Taip šie vaismedžiai bus garantuotai apsaugoti nuo šalčio.

Žiema leidžia atsipalaiduoti nuo kasdienio darbo sode ir darže, tačiau rūpestingas šeimininkas turi peržiūrėti visą sodininkystės ir daržininkystės inventorių. Gruodžio mėnesį tikrai nebesinaudosite sodo ir daržo darbo įrankiais, todėl gerai nuvalykite nuo jų žemių likučius, sutepkite tepalu, jei reikia, sutaisykite ir padėkite į sandėliuką žiemoti. Sutepti reikia kasamąsias šakių, kastuvų, grėblių, kauptukų ir kitų įrankių dalis. Taip jas apsaugosite nuo korozijos ir pailginsite jų tarnavimo laiką.

Nepamirškite užsukti į rūsį, kur laikomi vaisiai ir daržovės. Peržiūrėkite, ar nėra pažeistų puvinio, kuo dažniau išrinkite pradėjusius pūti, kad neužkrėstų likusių.

 

Algis Mačiukas

 

 

Rekomenduojami video