Klimato išdaigos naudingos sodininkams – galima neskubant baigti darbus sode, darže, gėlyne.

Vertingos trąšos

Sode sugrėbstome likusius lapus, juos dedame į iškastą duobę, kur jau sumetėme visas daržovių liekanas, bulvienojus. Nuo vaismedžių nukratome likusius sukamštėjusius vaisius, juos taip pat užkasame į žemę. Taip darydami sunaikiname ligų pradus. Tačiau įsidėmėkite, kad netinka kompostuoti sergančių vaismedžių lapus. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vaismedžiai vėl sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapų, nes juose yra daug rauginių medžiagų.

Jei, kol užšals, spėjama sukompostuoti daržo atliekas, bus iš ko pasidaryti vertingos trąšos, kuri po metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, ir vaismedžaiams. Kompostui skirta vieta turi būti nuošalesnė, kad negadintų vaizdo. Jai įrengti galima panaudoti senas lentas ar tankų vielos tinklą, kad komposto krūva atrodytų tvarkingai. Kitas svarbus dalykas: kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau viskas pus. Lapus galima kompostuoti ir į stiprius plastikinius maišus, kuriuos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos galima naudoti kaip mulčią. Jei lapų komposto įmaišysime į molingą dirvą, padidės jos laidumas, o jei į smėlėtą, – ilgiau išsilaikys drėgmė. Nuo lapų komposto dirvožemis taps daug puresnis.

Pasirūpinkime medžiais

Nuo vaismedžių kamienų nuimkite vasarą užrištas juostas su prilipusiais kenkėjais ir sudeginkite. Nugramdykite žievės atplaišas, nubaltinkite vaismedžių kamienus ir prieš žiemą apriškite. Kai kurie žmonės medelius balina tik pavasarį. Tai bergždžias darbas, nes kai jau sprogsta pumpurai, kenkėjai būna pabudę ir nukelivę į žiedinius pumpurus. Medžius reikia balinti rudenį ir tam, kad jų kamienai būtų apsaugoti nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų. Vaismedžius galima balinti pačių pasidarytu kalkių pienu, į kurį įmaišoma lipalo ar molio miltelių. Tinka ir vandens emulsiniai dažai. Paprastesnis būdas – specializuotose sodininkų parduotuvėse įsigyti jau paruošto medeliams balinti skirto mišinio.

Nuo šalčio ir nuo temperatūros svyravimų, nuo kiškių ir graužikų medžius gelbės aprišalai. Vaismedžius galite aprišti impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudais arba nendrėmis, dviguba daržo plėvele, medžiagų atraižomis. Kamienus apvyniokite nuo apačios į viršų. Tada pro sudūrimus ant žievės nepatenka vandens. Patogu kamienus aprišti smulkesnėmis eglišakėmis, kurias prie kamieno patogu tvirtinti sukarpyta viela. Taip galima apjuosti ir surišti nendres ar šiaudų pynes. Žemaūgius medelius reikėtų apvynioti nuo žemės iki viršūnių, o pusiau žemaūgių – tik kamienus. Dažniausiai vaismedžių kamienai aprišami specialiu plastikiniu tinklu, kurį galima palikti ir vasarą. Vis dėlto geriausia apsauga nuo kiškių ar į sodą užklystančių stirnų – aukšta tinklinė tvora.

Mulčiuojame

Vaismedžių, ypač jaunų, šaknys jautrios šalčiui, todėl pradėjus šalti jas būtina mulčiuoti susmulkinta medžių žieve, pjuvenomis. Vaismedžiai labiausiai nukenčia, kai mažai sniego, todėl pomedžius reikia sutvarkyti taip, kad ant šaknų prisikauptų ir laikytųsi daugiau sniego. Tam tinka eglišakiai ir mulčias. Mulčiuojama, kai dirva truputį pašąla, iki 10–15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną. Jei dedama šviežio mėšlo, kad nenukentėtų žievė, tarp kamieno ir mėšlo paliekamas apie 5 cm tarpelis.

Remontantines braškes reikia nukirpti iki pat šaknų. Geriausia tai daryti, kai savaitę laikosi minusinė oro temperatūra. Jei anksčiau nukerpami braškių stiebai, jų šaknyse nespėja susikaupti maisto medžiagos. Pradėjus šalti, 5 cm sluoksniu mulčiuojami braškių kereliai.

Kova su kenkėjais

Pelėms ar kitiems graužikams skirtus nuodus reikia padėti saugiai, t. y. į plastikinius vamzdelius ar plastikinius butelius, ir paslėpti po žolėmis ar eglišakėmis, kad apnuodyto jauko nesulestų paukščiai. Jei yra kurklių, juos sunaikinti galima labai paparstai. Iškasamos nedidelės duobės, į jas pridedama šviežio arklio mėšlo. Pajutę kvapą ir šilumą, kurkliai į mėšlą sulenda žiemoti. Spustelėjus šalčiams, reikia tik iškasti ir ant žemės iškratyti mėšlą. Nuo šalčio žaladariai žūva.

Rožių apsauga

Jei žemė neįšalusi, daržininkai dar gali pasisėti krapų, petražolių, morkų. Iškart po sėjos lysvė mulčiuojama durpėmis – pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs.

Prieš žiemą reikia pasirūpinti rožėmis, raganėmis. Rožės apdengiamos eglišakėmis, kai oro temperatūra nukrenta iki 5 laipsnių šalčio. Prieš apklojant rožes patariama nupurkšti vario sulfato arba 3–5 proc. geležies sulfato tirpalu. Jos geriau žiemoja, kai nuskinami visi lapai. Jei nėra eglišakių, apsaugai nuo šalčių tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos. Kai kurie rožininkai pataria rožes apkasti tik žeme.

Gėlynai

Lapkritį baigiami tvarkyti gėlynai, pašalinamos augalų liekanos. Kai dirva pradeda šalti, pamulčiuojamos svogūninės ir daugiametės gėlės, astilbės, monardos, flioksai, bergenijos, rodžersijos, liatriai, vilkdalgiai, nes, ilgai augdami vienoje vietoje, jie iškyla į paviršių, todėl šaknys būna plikos. Mulčias apsaugos jas, jei spustelės šalčiai, o sniego dar nebus.

Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus reikia aprišti šiaudais, eglišakėmis arba prilenkus apdėti sausais lapais. Dvimetes gėles, kurios žydi pavasarį, lapkričio pabaigoje taip pat būtina apkloti eglišakėmis, nes jos, jei ilgai nesnigs, gali apšalti.

Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje pasėkite vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių: žioveinių, medetkų, ešolcijų, kochijų, gvazdikų, rugiagėlių, laumenių. Tik svarbu nepasėti per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Tada, spustelėjus šalčiui, jos gali iššalti.