Ruduo – tai metas, kai turime pagalvoti, kaip tinkamai pasirūpinti nukritusiais lapais, paskutine suvešėjusia žole, sodo, daržo ir kitomis žaliosiomis atliekomis. Pats naudingiausias ir tinkamiausias tam būdas – kompostavimas.

Buitinės atliekos

Sodininkas ar daržininkas, turėdamas savo žemės sklypą, iš sodo ir daržo atliekų gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, žalioji masė, veikiama mikroorganizmų, pradeda irti. Papildomai pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti. Taigi priežasčių, kodėl verta kompostuoti, kartoti nereikia – kompostas yra puiki organinė trąša, padedanti geriau augti augalams. O jeigu ir nesate didelis sodininkas, irias buitines atliekas išnešus į lauke esančią komposto dėžę ar krūvą, išvengiate nemalonaus kvapo šiukšliadėžėje.Tačiau užsiimant kompostavimu, svarbu žinoti keletą svarbių dalykų.

Ką kompostuoti?

Kompostuoti patartina daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas. Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali nesunkiai išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.

Geriausia sodo atliekų kompostavimą pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, t. y. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, dėl palankių oro sąlygų ir dirvos drėgmės.

Dėžė ar krūva?

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.Vien tai, kad nusprendėte kompostuoti, jau yra naudingas sprendimas, nesvarbu, tai darysite dėžėje ar krūvoje. Komposto dėžės kompaktiškesnės, jose geriau reguliuojama šiluma ir drėgmė. Jei nuspręsite ją įsirengti patys, prisiminkite, kad joje turi vykti oro cirkuliacija, nes jūsų atliekas skaidantiems mikroorganizmams reikalingas deguonis. Net jeigu žiemą plėvele ar dangčiu kompostą uždengiate, nepamirškite, kad į komposto krūvą turi patekti bent minimalus kiekis drėgmės ir oro. Įrengiant kompostą, būtina atsižvelgti į vietos saulėtumą. Reikia vengti tiesioginės saulės, tačiau vieta negali būti pavėsinga, nes skaidymo procesui vykti reikalinga šiluma. Kalbant apie patogumą, atliekas patogiau mesti į šalia būsto įrengtą komposto dėžę, tačiau karštomis dienomis šioje vietoje gali tvyroti nemalonus kvapas. Tad geriausias sprendimas kompostavietę įrengti toliau nuo namo ir tiesiog priprasti atliekas panešėti kiek toliau.

Kompostui formuotis reikalinga tinkama temperatūra ir tinkamas drėgmės lygis. Efektyviausiai procesas vyksta, kai komposto krūvoje temperatūra yra tarp +40 ir +70 °C. Mikroorganizmams negali būti per drėgna ir per sausa. Geriausia, jei drėgmės lygis bus aukštesnis: minimalus drėgmės lygis yra 12–15 proc, rekomenduotinas – 60–70 proc. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas turime drėgnomačius, tad pakaks atsiminti, kad komposto medžiaga turi būti drėgna, tačiau ne šlapia. Jei trūks deguonies, procesas gerokai sulėtės.

Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m dydžio su 0,5 m tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau yra tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta ilgiau (1–2 metus), taip pat sunkiau palaikyti tvarką. Komposto turinį būtina dažnai vartyti. Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4–5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviem mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.

Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

Kaip kompostuoti?

Kad kompostas būtų dar geresnis, būtina jį papildomai tręšti. Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.

Tam, kad kompostas būtų be neyrančių priemaišų, reikalingas sijojimas. Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1–2,5 cm.), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.

Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.

Konteinerio konstravimas

Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:

• patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį: viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui;
• priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn, taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti;
• konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos (ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį ji netrūkinėtų);
• surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus – toks atstumas leidžia deguoniui patekti į kompostą; norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį – tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę;
• kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.

Petras Klimas