Nespėjus nuaidėti skandalui dėl įtarimo prekyba poveikiu, Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT)prie Žemės ūkio ministerijos kilo naujas – dėl galimai neskaidraus konkurso jos vadovo pareigoms.

Stabilus konvejeris

Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus prekyba poveikiu buvusiam NŽT direktoriaus patarėjui Gintarui Furmanavičiui. Pareigūnai įtaria jį už didelės vertės kyšį siekus paveikti savo kolegas, NŽT darbuotojus, kad, prijungus valstybei priklausančią žemę, Vilniuje, netoli Senamiesčio, būtų suformuotas sklypas vienai privačiai įmonei.

Lyg tyčia šis įvykis sutapo su konkurso NŽT direktoriaus pareigoms rezultatų paskelbimu. Pasirodo, jį laimėjo Daiva Mūrienė, kurios tėvai – Kėdainių rajono, kurio mere yra dirbusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, savivaldybės administracijos darbuotojai.

Skelbiama, kad D.Mūrienės tėvas Regimantas Valiauskas yra Gudžiūnų miestelio seniūnas, o motina Zita Valiauskienė – savivaldybės kontrolierė. Ministrė V.Baltraitienė kelerius metus buvo tiesioginė Z.Valiauskienės vadovė, abi priklausė tuometinei Naujosios sąjungos (NS) partijai, abi su šia partija 2002 m. buvo išrinktos į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą. Vėliau NS įsiliejo į Darbo partiją. V.Mūrienės tėvas, priklausantis Darbo partijai, neslepia kartais bendraujantis su V.Baltraitienės vyru Regimantu Baltraičiu: jie susitinka medžiotojų renginiuose.

Toks naujų nuotykių Nacionalinės žemės tarnybos veikloje serialo posūkis labai primena seną anekdotą apie buvusią sovietinę karinę gamyklą, kuri po konversijos ėmėsi gaminti taikią produkciją – grąžtus. Pertvarkė gamybos linijas, nusipirko importinių įrenginių, rado naujų detalių tiekėjų, tačiau, kad ir kaip visi stengėsi, konvejerio galą pasiekdavo tik seni geri Kalašnikovo automatai.

(Ne)buvo interesų konfliktas?

Į NŽT vadovo konkurso rezultatus dėmesį nedelsdamas atkreipė ir premjeras Algirdas Butkevičius: jis dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Esą jeigu yra „tam tikrų įtarimų, tegu vertina“.

Abejonių pasėjo tai, kad visi konkurso komisijos nariai, dirbantys Žemės ūkio ministerijoje, D.Mūrienę įvertino geriau nei kitus pretendentus. O komisijoje dirbę Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybės tarnybos departamento atstovai ją įvertino prasčiausiai.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė apgailestavo, kad NŽT atsidūrė įvykių, susijusių su nepotizmo, galimos korupcijos įtarimais, sūkuryje.

„Žinant, kokios istorijos šią tarnybą lydėjo praeityje, ir suprantant, kad viena iš kandidačių užimti tarnybos vadovo postą yra vienaip ar kitaip susijusi su Darbo partija, buvo galima numatyti, kad visuomenėje kils klausimų. Reikėjo siekti, kad tas konkursas vyktų kuo skaidriau, skelbti, pagal kokias procedūras žmonės buvo atrenkami, ar komisijoje tikrai buvo užtikrintas interesų konfliktų valdymas ir ar laimėjo tikrai geriausias kandidatas“, – sakė R.Mrazauskaitė.

Pasak jos, viešai pristatoma korupcijos profilaktika šioje tarnyboje yra klasikinis pavyzdys, kad antikorupcinės priemonės, jeigu jos lieka tik popieriuje ir nėra įgyvendinamos praktikoje, netampa strategine organizacijos veiklos dalimi ir negali būti veiksmingos.

Buvau atsiribojusi

Virginija Baltraitienė,

žemės ūkio ministrė

NŽT – viena iš tų institucijų, kuriose priimami sprendimai yra labai svarbūs Lietuvos žmonėms. Turime daug opių klausimų dėl žemės nuosavybės, tad nieko keista, kad šios tarnybos vadovo paieška kelia didelį visuomenės susidomėjimą.

Konkursai aukštoms pareigoms eiti yra nuolat eskaluojami viešojoje erdvėje – šis atvejis ne išimtis. Ir visai nesvarbu, koks geras būtų kandidatas, kokia aukšta būtų jo kvalifikacija, deja, dažniausiai viešojoje erdvėje nuskamba jo menami ar tikri ryšiai su aukštais politikais. Šiuo atveju kalbama net ne apie pačios kandidatės ryšius, o apie jos tėvų pažintis.

Ne kartą sakiau, kad nuo konkurso NŽT vadovo pareigoms buvau visiškai atsiribojusi, sprendimą turėjo priimti kompetentinga komisija, kurioje buvo ne tik Žemės ūkio ministerijos specialistų, bet taip pat ir Vyriausybės bei Valstybės tarnybos departamento atstovų. Būtent šie žmonės, atsižvelgdami į įstatymų nuostatas ir pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, rinko naująjį NŽT vadovą. Jiems buvo iškeltas vienintelis reikalavimas – vykdyti skaidrų ir sąžiningą konkursą bei išrinkti geriausią kandidatą.

Kadangi konkurse nepavyko išvengti abejonių, kreipėmės į Valstybės tarnybos departamentą ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad dar kartą būtų peržvelgti sprendimai ir patikrinta, ar nebuvo jokių pažeidimų. Lauksiu jų atsakymo, ar visos procedūros buvo atliktos teisingai ir ar kandidatas, laimėjęs konkursą, gali būti paskirtas Nacionalinės žemės tarnybos vadovu.