Algirdiškio parodų centre, Panevėžio rajone, dvi dienas trukusioje tradicinėje veislininkystės parodoje augintojai iš įvairių šalies kraštų demonstravo savo geriausius veislinius gyvūnus, siūlė paragauti jų produkcijos.

Domėjosi kaimynai

Parodos dalyvius pasveikinę valdžios, veislininkystės ir mokslo įstaigų atstovai įvertino, kad mūsų veislinių gyvulių augintojai nemažai pasiekę ir savo patirtimi gali pasidalyti su kolegomis iš kaimyninių šalių. Parodoje viešėjo veislininkystės atstovai iš Latvijos, Estijos, Ukrainos.

Latvijos žemės ūkio universiteto profesorė, Latvijos avių augintojų asociacijos atstovė Daina Kairiša „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad iš Lietuvos veislinių gyvūnų augintojų galima ir pasimokyti, ir kai ką jiems patarti. Anot jos, latvių avių veislininkystė yra šiek tiek aukštesnio lygio, nors prieš penkiolika metų ji buvo ties išnykimo riba. Tačiau profesorė lietuvius gyrė už tai, kad jie daug dėmesio skiria selekcijai.

„Mums verta pasimokyti ir atgaivinti tokias parodas, kur demonstruojami visų sričių veisliniai gyvūnai. Mūsų šalyje dabar organizuojamos specializuotos parodos. Tačiau reikia ir tokių renginių, kur galėtų suvažiuoti visi“, – sakė latvė.

Mūsų augintojai šiemet į Algirdiškį atvežė vietinių ir užsienietiškų veislių avių. Biržų rajono ūkininkė Kristina Milišiūnienė parodos lankytojams pasakojo, kiek daug galima pagaminti įvairios pieninių ir mėsinių veislių avyčių produkcijos.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ėmužytė parodoje demonstravo savo augintines ir siūlė ragauti ožkų sūrio.

Pradeda įveikti krizę

Kaip ir kasmet, geriausius gyvulius pristatė Žalųjų galvijų gerintojų, Juodmargių galvijų gerintojų ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos. Pirmą kartą į parodą pieninius galvijus atvežusios Kėdainių rajono „Vermenos“ žemės ūkio bendrovės vadovas Albertas Šilkaitis sakė, kad pieno ūkis pamažu lipa iš krizės, tad galima daugiau investuoti ir į veislininkystę.

„Pieno kaina šiek tiek paaugo, tačiau svarbiausia, kad pradėjo veikti kooperatinė pieno perdirbimo įmonė. Mes, kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, einame priešakyje ir atlaikome visus smūgius, nes kooperacija mūsų šalyje remiama tik žodžiais. Tačiau mes neatsitraukiame“, – pasidžiaugė A.Šlikaitis.

Daugiausia mėsinių galvijų

Gausiausias parodoje buvo mėsinių galvijų paviljonas, kur suvežta per 80 vienuolikos veislių gyvųjų eksponatų. Apie dešimt jų buvo parduota. Parodos naujiena – dar nuo Romos imperijos laikų žinomi Kiano veislės galvijai. Jais susižavėjo ir iš Italijos Toskanos regiono  atsivežė verslininkė Giedrė Kavaliauskaitė, o auginti pasišovė ūkininkas Darius Šepkus iš Širvintų krašto.

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje  – „ant bangos“, tačiau dar nedaugelis augintojų gali iš to pragyventi. Daugiau pajamų gauna tie, kurie turi įsirengę perdirbimo cechus ir gali tiekti kokybišką galvijieną tiesiai vartotojams. Būtent taip savo auginamų galovėjų veislės galvijų mėsą išparduoda Lazdijų rajono ūkininkas Algirdas Salyklis. Jo galvijai paklausūs ir dėl veislės – į parodą atvežtus keturis jauniklius nusižiūrėjo anykštėnas.

Nesiskundžia ir tie augintojai, kurie dalyvauja projekte „Baltijos lankų jautiena“ ir eksportuoja produkciją į Šveicariją. Tiesa, šveicarai ima tik skaniausius galvijienos kąsnelius. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė vylėsi, kad pavyks užmegzti tvirtesnius ryšius su mėsinių galvijų pirkėjais iš Turkijos.

Grožėjosi paukščiais ir triušiais

Parodoje netrūko įvairiausių paukščių. Dainius Gramaila iš Raseinių su entuziazmu  pasakojo apie retų ir egzotiškų veislių paukščius, kuriuos auginti – brangus malonumas. Jis augina tokių veislių vištas, kurių kiaušiniai stebina spalvų įvairove, senos rusų veislės Cholmogorų žąsis, mėlynuosius kalakutus  ir kt. Vienas egzotiškiausių paukščių žemaičio kolekcijoje – juodutėlis gaidys iš Indonezijos.

Veislinių triušių į parodą privežę veislynų savininkai apgailestavo, kad prieš keletą metų buvęs triušininkystės pakilimas pamažu slopsta. Anksčiau buvo daugiau norinčiųjų jų įsigyti, o dabar ateina daugiau pasigrožėti. „Triušiena – viena vertingiausių mėsų, tačiau lietuviai to dar neįvertina“, – sakė triušių veisėja Rasa Žemaitytė.