Lietuvoje gausu vaistinių augalų, tačiau tautiečiai nėra suinteresuoti jų rinkti prekybos tikslais. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiais metais buvo sertifikuota 16 ūkių, užsiimančių laukinės augalijos rinkimu, 7 iš jų renka vaistažoles. Teigiama, kad norinčiųjų užsiimti šia veikla nedaugėja, nes norint padoriai uždirbti reikia ne tik surinkti žoles bei paruošti kokybišką žaliavą, bet ir patiems gaminti įvairias arbatas bei jas pardavinėti.

Gamina arbatas

Didžiąją dalį Lietuvos vaistažolių rinkos sudaro iš Kinijos ir Lenkijos atvežta žaliava. Nors mokslininkai ragina tautiečius pačius rinkti bei auginti vaistinius augalus, ši veikla nėra itin populiari. Norint ją vykdyti, reikia turėti specialių žinių ir kompetencijos.

Pagėgių savivaldybės Kriokiškių bendruomenės, užsiimančios vaistinių augalų rinkimu ir paruošimu, pirmininkė Reda Tamašauskienė VL sakė, kad pradedant plėtoti šią veiklą teko mokytis, semtis gerosios patirties, lankyti seminarus. „Imtis verslo prieš 5 metus paskatino farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius. Jis humoro dėlei leptelėjo, kad aplinkui mėtosi pinigėliai, o mes jų nesugebame susirinkti. Pasigavome šią mintį ir susidomėjome vaistiniais augalais, augančiais natūraliose pievose ir ganyklose šalia Nemuno“, – prisiminė pašnekovė.

Iš pradžių į vaistinių augalų rinkimo ir perdirbimo veiklą, vykdytą pagal projektą, įsijungė penkios bendruomenės. Jos pririnkdavo po kelias tonas žolelių. Pasibaigus projektui, šį darbą tęsia tik dvi bendruomenės.

„Pradėjus veiklą, mus globojo V.Skirkevičius. Jis patarė, kokius augalus rinkti, sudarė arbatų receptūras“, – pasakojo R.Tamašauskienė.– Dabar bendruomenės nariai surenka apie 40 rūšių žolių ir gamina 34 rūšių arbatas.“

Pasak Kriokiškių bendruomenės pirmininkės, vaistinių augalų rinkimo ir perdirbimo verslas yra unikalus. Jam reikia daug rankų darbo, o sėkmę didele dalimi lemia gamtos sąlygos. Vis dėlto rinkti ir perdirbti žoleles yra pelningiau negu parduoti surinktą žaliavą, nes iš 1 tonos žolelių paruošiama tik apie 500 kg žaliavos, o supirkėjai nori jos įsigyti kuo pigiau.

Kruopštus darbas

Plungės rajone gyvenanti Vaiva Jundulaitė-Kosienė surenka iki 160 rūšių žolelių, iš kurių gamina 42 rūšių arbatų mišinius ir 7 rūšių prieskonius. Užsiimti šia veikla moterį paskatino pati gamta bei jos močiutės, rinkusios vaistažoles, patirtis. „Į kaimą atsikrausčiau prieš 18 metų ir savarankiškai pradėjau domėtis žolelėmis. Vėliau susipažinau su žolininke Janina Danieliene. Ji suteikė daug naudingų žinių. Į kaimą atsikėlus seseriai NijoleiMakiejevienei, šią veiklą ėmėme plėtoti drauge“, – pasakojo Vaiva.

Daugiausia žolelių moterys surenka vasarą. Iki Joninių skinama tai, kas žydi, kas auga ant medžių, o po Žolinių renkami augalai, kurie subrandins šaknis. Pasak V. Jundulaitės-Kosienės, kad žaliava būtų kokybiška, svarbu vaistažoles nuskinti tinkamu metu, kai jos turi daugiausia gydomųjų savybių.

Per sezoną Vaiva ir Nijolė paruošia apie 300 kg sausos žaliavos. Nedžiovintos, šlapios medžiagos jos prirenka 3–5 kartus daugiau. Pasak moterų, daugiausia masės praranda džiovinami lapiniai augalai, turintys daug drėgmės.

Sezoniniai augalai

Visiems gerai Lietuvoje žinomos žolininkės, provizorės -farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame ūkyje Mažeikių rajone perdirbama per 500 rūšių vaistažolių. Dalis jų auginamos pačiame ūkyje, kitos renkamos tik sertifikuotuose miškuose ir pievose. Vaistažoles Jadvyga su pagalbininkais renka ištisus metus. Augalų šaknys daugiausia kasamos rudenį ir pavasarį, žievė lupama žiemą ir pavasarį, pumpurai skinami žiemą, o dauguma kitų augalo antžeminių dalių (žiedai, lapai, žolė, kt.) – pavasarį ir vasarą. Sėklos, atsižvelgiant į augalo rūšį, renkamos pavasarį, vasarą, rudenį.

„Dabar labai daug žmonių domisi žolelėmis ir jas renka. Manau, kad ši sritis būtų dar populiaresnė, jei būtų išplėtota vaistažolių verslo struktūra ir įstatymų bazė. Šalyje būtina įgyvendinti fitoterapijos politiką. Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai labiau propaguoja Rytų mediciną, o lietuviška fitoterapija užmiršta. Šia kryptimi turėtų dirbti Sveikatos ministerija“, – teigėJ. Balvočiūtė. Pasak žolininkės, valdininkai turėtų parengti rekomendacijų, kaip rinkti, kaip paruošti žaliavą, kaip vaistažolėmis gydyti įvairias ligas. „Apie fitoterapiją teko kalbėtis su sveikatos apsaugos viceministre Jadvyga Zinkevičiūte. Ji šioms mintims pritarė. Labai norėčiau, kad viceministrė neužmirštų idėjų, kurias kartu aptarėme“, – vylėsi žolininkė.

Didelė atsakomybė

Ona Ragažinskienė,

Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė

Vaistiniai augalai – priemonė, ruošiama gydymui. Todėl ji turi pasižymėti trimis pagrindinėmis savybėmis: kokybe, saugumu ir efektyvumu. Rinkti vaistinius augalus – didelė atsakomybė, nes žmogus turi gerai pažinti augalą, nesumaišyti rūšių. Manau, kad rinkti vaistinius augalus ir juos tinkamai paruošti turėtų specialistai, įgiję farmakognozijos pagrindus. Apie šio proceso spartinimą ir specialistų ruošimą ne kartą buvo kalbėta su Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų darbuotojais. Dabar kuriamas papildomos, alternatyvios medicinos reglamentavimo įstatymas. Jame yra numatyta fitoterapija ir vaistinės augalinės medžiagos ruošimo procedūra, akcentuojama, kad šiuos darbus turi atlikti kompetentingi atskirų sričių specialistai.