Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paramos dėl paramos nebebus

Pavasaris ragina ne tik imtis darbų, bet ir pamąstyti apie Lietuvos žemdirbiams teikiamą ES paramą. Mintimis apie naujas ir esamas Kaimo plėtros programos (KPP) priemones sutiko pasidalyti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Erikas Bėrontas.

Kokiomis papildomomis KPP priemonėmis šiemet galės pasinaudoti žemdirbiai?

Konkrečių sprendimų dėl KPP priemonių dar nėra, tik aišku, kad rudenį kai kurios programos bus keičiamos. Jau žinoma, kad nebebus remiamos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir „Ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos“. Pernai teikti paraiškas buvo kviečiami pieno ūkiai. Norintieji sumažinti pieno gamybą galėjo pasinaudoti parama. Ar ir šiais metais ši priemonė bus įgyvendinama, kol kas neaišku.

Daug ES paramos lėšų teko bendruomenėms. Dabar atėjo metas, kai patiems reikia išlaikyti pastatus, rūpintis jų priežiūra, o lėšų tam nėra skirta.

Išlaikyti sukurtus objektus bendruomenės turi savo lėšomis. Teikiant paramą, nebuvo numatytas joks fondas. Žmonėms kyla klausimas, kas turi apmokėti bendruomenės namų, bažnyčių komunalinius mokesčius. Problema tampa vis aštresnė, o ją išspręsti darosi vis sunkiau. Jei bendruomenės nariai nesusitaria, kaip išlaikyti statinius, neturi lėšų, nesugeba susitarti su savivaldybe dėl komunalinių mokesčių ar eilinio remonto, pastatai stovi nenaudojamai. Vadinasi, parama nuėjo perniek.

Vis dėlto Lietuvos kaimas gražinamas ir toliau. Daug lėšų į jį patenka per Vietos veiklos grupes (VVG). Plačiai kalbama apie socialinius projektus. Kuo jie išskirtiniai?

VVG strategijos patvirtintos. Net 6 proc. KPP fondo teka bendruomenėms. Daug dėmesio skiriama socialiniams projektams. Kiekviena VVG, kurių Lietuvoje yra 49, numato savo strategiją, kurių esmė – skatinti kurti darbo vietas kaime. Tačiau taip, kad asmuo dirbtų konsultantu ir gautų paramą, nebus. Turime tokių pavyzdžių, kai VVG valdybos narys dirbo konsultantu ir laimėjo paramą sau išlaikyti.

Daug vilčių provincijos žmonės deda į KPP priemonę „Ekonominės veiklos pradžia kaime“.

Gruodžio pabaigoje surinkome paraiškas pagal priemonę „Ekonominės veiklos pradžia kaime“. Buvo pristatyta apie 200 projektų. Projektams, kurie buvo socialiai orientuoti, skirta 20 papildomų balų. Tiesa, kai atidžiai išanalizavome, kas juose rašoma, pamatėme, kad dažnu atveju arba nesuvokiamas socialinis aspektas, arba juo spekuliuojama. Vienas iš pareiškėjų pateikė projektą, kuriame išdėstė savo ketinimus įkurti batutų parką prie ežero. Dvidešimt papildomų balų jis norėjo gauti už tai, kad batutais leis naudotis neįgaliesiems, taikys lengvatas vaikams.

Šio ir kitų panašių projektų rengėjai gautų, pavyzdžiui, 50 tūkstančių eurų per metus paramos, o pelną jau dabar planuoja 500 eurų per metus. Viskas tarsi ir gražu, tačiau, kur čia verslas? Realaus pagrindimo tokiems projektams nėra.

Manyčiau, socialiai orientuotas verslas būtų tuomet, kai būtų įdarbintas buvęs alkoholikas, neįgalusis, nepilnametis ar kitos socialiai jautrios grupės narys. Jei leidžiama nemokamai naudotis paslauga, turi būti numatyta, kada ir kiek valandų. Manau, kad įrašant socialinį kriterijų turėjo būti tinkamai parengtos taisyklės. Jei sakoma, kad pareiškėjas turi kažką atitikti, tuomet taisyklėse turi būti aiškiai apibrėžtas vienas ar kitas kriterijus, kad pareiškėjas žinotų, ką pateikti.

Kol taisyklių nėra, socialiai orientuotais projektais galima būtų laikyti ir didžiuosius prekybos centrus, kurie tam tikromis dienomis ar valandomis taiko nuolaidas senjorams.

Pats pareiškėjas turi būti protingas ir atsakingas. Jis turi galvoti, ar bus tame batutų parke lankytojų, ar bus kam dirbti jame. Jei toks objektas būtų prie ežero, kavinės, natūralu, kad lankytojų netrūktų. Vien turėti žemės sklypą, kur yra vietos tiems batutams statyti, nepakanka. Projektai, kuriems NMA išmokėjo ar išmokės 50 tūkst. paramą, turi sukurti didesnę pridėtinę vertę, generuoti pelną. O dabar kas – pirmus trejus metus pelno būna po 500 eurų, o ketvirtais penktais jo išvis nebelieka. Tai ar ne geriau tuos 50 tūkstančių būtų skirti socialinėms išmokoms?

Apie vadinamuosius sofos ūkininkus sklando legendos. Kaip ketinama įvesti tvarką šioje srityje?

Esame girdėję, kad, pasinaudoję parama žemės ūkio technikai, kai kurie asmenys įsigytų traktorių nenaudoja – laiko juos, kad pasibaigus penkerių metų terminui galėtų brangiai parduoti ir pasipelnyti. Todėl visos investicijos tikrinamos. Dabar tikriname dar ir žemės ūkio technikos motovalandas. Tai daroma kiekvienų metų pradžioje. Jei traktorius stovėjo, aiškinamės, kodėl. Džiugu, kad tokių atvejų labai nedaug ir kad būtų tekę taikyti sankcijas nepasitaikė. Visada susitikę su ūkininkais sakome, kad gali kreiptis į mus, jei kyla įtarimų, kad kas nors iš kitų ūkininkų elgiasi nesąžiningai. Prieš kiekvieną tikrinimą pranešama, kad atvažiuos NMA atstovai. Įkūrėme Kokybės skyrių, kuriame dirba perpatikrintojai. Įsitikinome, kad vidinė indikacija veikia. Buvo atvejų, kai dėl neatliktų darbų nukentėjo buvę ir esami NMA darbuotojai.

Tačiau juk ne visi sofos ūkininkai sukčiauja?

Jei žmogus turi kelias dešimtis hektarų ir nusprendė kitam ūkininkui išmokėti žemę – jų privatus reikalas. Kitas dalykas, jei žmogus jos niekam nenuomoja, pievas nušienauja, tačiau negali parodyti sąskaitos, kurioje matytųsi, kiek ir kam sumokėjo už paslaugą. Kur gyvena žemės savininkas, mieste ar kaime NMA nesvarbu. Konstitucija gina privačią nuosavybę, tad atimti jos niekas negali. Jei netinkamai prižiūrima, galima tik skirti baudas.

Kokia kitų šalių praktika?

Mūsų šalyje galima deklaruoti didesnius nei 1 hektaro sklypus, o kitose valstybėse deklaruojami ne mažesni nei 3 5 hektarų plotai. Jei nuspręstume, kad deklaruoti galima ne mažesnius kaip 3 hektarų sklypus, sumažėtų vadinamųjų sofos ūkininkų miestiečių, tačiau nukentėtų karvę ar dvi laikantys kaimo žmonės. Žinoma, ilgainiui situacija keisis, nes kaimas sensta.

 

Kas bus daroma, kad kuo daugiau žemdirbių pasinaudotų KPP parama?

Pagrindinis akcentas skirstant ES paramą – sklaida, kad paramą gautų kuo daugiau ūkininkų, kurie negalėjo anksčiau pasinaudot KPP priemonėmis. Ir toliau bus remiami kooperatyvai, tačiau ne dirbtinai sukurti. Bloga praktika, kai kooperatyvas gauna, tarkime, 400 tūkst. paramą, jos dar nepanaudoja, o jau teikia paraišką gauti paramą to kooperatyvo narys kaip fizinis asmuo, tada dar trečias taip prašo paramos tos pačios fermos statybai. Taip elgtis žmonės verčia noras gudrauti. Juk geriau gauti 40 ar 30 proc. paramą, nei imti paskolą. Tačiau toks elgesys negarbingas kitų žemdirbių atžvilgiu.

Žemdirbiai skundžiasi, kad jais nepasitikima, kad jie yra per daug kontroliuojami.

Sutinku, kad dažnai prikuriama nereikalingų teisės aktų, įvairių ribojimų. Be abejo, ūkininkai norėtų, kad niekas neprižiūrėtų, kaip naudojama parama, tačiau būna atvejų, kai matome, jog pareiškėjui nesiseka racionaliai panaudoti gautų lėšų. Reikia derinti priežiūrą ir konsultavimą. Tikimės, kad pavyks supaprastinti reikalavimus. Tuo keliu eina dabartinio ministro komanda. Akivaizdu, kad ir dabartinėse taisyklėse daug ko galima atsisakyti.

Gal bus atsižvelgta į tai, kad dabar gaunantieji paramą neturi galimybės plėsti ūkio, didinti gamybos dėl konkrečių, ne nuo jų priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad trūksta dirbamos žemės, nukrito pieno kainos?

Į tokius veiksnius, kuriuos galima laikyti force majeure, NMA visada atsižvelgia. Yra tam tikros tolerancijos ribos, todėl dėl objektyvių priežasčių nė vienam ūkininkui nebuvo pritaikytos sankcijos. Tačiau, jei žmogus ateina ir sako, kad savaitę ar mėnesį sirgo, todėl nepasiekė tam tikrų planuose numatytų metų rodiklių, neįvykdė įsipareigojimų, sunku patikėti. Natūralu, kad gavus paramą kažkas turi didėti, kitaip nebūtų prasmės naudoti ES lėšų.

Kaip jūs vertinate tai, kad kaime nėra darbo jėgos. Dažnas kaimo gyventojas mieliau renkasi gyventi iš pašalpų nei dirbti.

Visada pabrėžiu, kad kaimas – ne vien žemės ūkis. Kodėl žmonės prasigeria? Todėl, kad neturi, ką veikti kaime laisvu laiku. Reikia atspirties. Buvo KPP verslo plėtros priemonė, kuria buvo siekiama įkurti tam tikrą skaičių darbo vietų kaime, tačiau nebuvo numatyta, kokios jos bus. Vieni kūrė sąžiningai viso etato darbo vietas, kiti – pusės etato, treti – po 0, 01 etato 16 žmonių už simbolinį kelių eurų atlyginimą. Ir KPP teisynas tai leido. O turėjo būti aiškiai parašyta, kokia ta darbo vieta turi būti, ar mokamas darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis nei minimumas. Nemanau, kad tai būtų griežti reikalavimai. Geriau įdarbinti penkis žmones visu etatu nei dešimt nežinia kaip. Paramos gavėjas turi numatyti, ar sugebės išlaikyti žmonės, ar aprūpins juos darbu. Žmonės turi žinoti, kad bus patikrinti. KPP departamento specialistai turi viską apgalvoti. Tokios paramos priemonės labai gražiai atrodo popieriuje, tačiau realiame gyvenime yra kitaip. Manau, reikia plačiai mąstyti ir plačiai matyti.

Ir žmones, ir NMA darbuotojus vargina, kad rengiant projektus nėra nustatyti įkainiai. Ar taip sudėtinga tai padaryti?

Įkainius nustatyti paprasta. Labai lengvai tai galima padaryti, pavyzdžiui, asbestinių stogų keitimo programai. Juk užtenka nustatyti vieno kvadratinio metro kainą. Tuomet labai lengvai galima bus apskaičiuoti, kiek kainuos stogas. Žmogus galės rinktis jam patinkančią dangą ir skirtumą „dengti“ iš savo kišenės. Deja, šito taisyklėse nenumatyta. Paskutinėmis paraiškų teikimų dienomis NMA darbuotojai turi mesti visus darbus, kad galėtų padėti kaimo žmonėms užpildyti paraiškas. Juk gegužės 19 dieną, kai žmogus ateis su dokumentais, negali liepti jo eiti pas konsultantą tikslinti paraiškos. Tenka tik apgailestauti, kad konsultantams trūksta kompetencijos, kad paraiškos paruošiamos blogai. Anksčiau buvo geras pavyzdys, kai buvo numatyti žemės ūkio technikos įkainiai. Už tai Lietuvą Europos Komisija gyrė. Gaila, bet ta praktika dabar nebetaikoma.

Vis dėlto kaip galima būtų supaprastinti ES paramos gavimą?

Aš esu prieš sudėtingas taisykles. Juk galima padaryti labai paprastai, kad būtų aiškiai prašyta, koks keliamas reikalavimas ir ką turi pateikti ūkininkas. O kaip yra? Galybė reikalavimų ir niekur nenurodyta, kokius reikia pateikti dokumentus. Jei sakoma, kad turi būti socialinė įmonė, neįgaliųjų įmonė, vadinasi, turi būti ir tai patvirtinantys dokumentai. Neturi būti jokių interpretacijų.

Kita tema – tipinių išlaidų įkainiai. Pavyzdžiai, seminaras 10-iai žmonių trijų žvaigždučių viešbučio salėje kainuoja 1 000 eurų. Jei žmogus suorganizavo mokymus pigiau, jo reikalas. Ir nereikia jokių konkursų, jokio lėšų administravimo. Taip pat galima nustatyti konsultavimo įkainius.

Paramos gavėjus piktina ilgas paraiškų vertinimo laikas. Ar numatoma ką nors keisti?

Ne paslaptis, kad NMA darbuotojai paskendę popieriuose, nors investuojame į informacines technologijas. Tačiau KPP pastaraisiais metais prikurta papildomų reikalavimų visoms priemonėms. 2007– 2013 metų KPP laikotarpiu paraiškos būdavo įvertinamos per mėnesį, o dabar tai užtrunka daug ilgiau. Pavyzdžiui, 2011-aisiais verslo priemonės klausimynas buvo 3 lapų, dabar jį sudaro 100 lapų. Tai aš parodžiau ministrei Virginijai Baltraitienei, kai ji paklausė, kodėl lėtai vertinamas verslas.

Daug dalykų galima supaprastinti. Visi sutiks, kad ūkininkams reikia automobilio. Juk galima taikyti vadinamąjį lubų principą, numatyti, kad skiriama suma, pavyzdžiui, 15 tūkstančių eurų, ir tegul žmogus perka ką nori. O dabar kas? Apibrėžiama, kokia turi būti automobilio kategorija, tada reikia atnešti tris komercinius pasiūlymus. Vėliau svarstoma, gal rinkoje yra pigesnis variantas. Juk visa tai gali padaryti pati NMA. Nepamirškime, kad artėja laikas, kai kompiuteriai dirbs be žmonių. Tuomet viskas bus paprasčiau.

Oficialios sąvokos „sofos ūkininkai“ nėra, tačiau NMA jais laiko pareiškėjus, kurie deklaruoja vien ganyklas, pievas ir nuo 2016 01 01 iki 2016 06 30 neturėjo savo ar valdos partnerio vardu registruotų gyvulių. Vadinamųjų sofininkų kategorijai 2016 m. priskirtas 16 871 pareiškėjas (bendras NMA pareiškėjų skaičius 2016 m. – 134 560), deklaravęs 76 457,25 ha plotą (bendras deklaruotas plotas – 2,85 mln. ha). Tarp vadinamųjų sofininkų nustatyti 1 256 pažeidėjai, pažeidimų suma – 0,52 mln. eurų. Dažniausiai sukčiaujama nenušienaujant ar kitaip neprižiūrint deklaruojamų plotų.

 

Rekomenduojami video