Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paramos dalybos: kas nusipelnė gyventi geriau?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovai įsitikinę, kad mūsų šalyje įsitvirtina nusipelniusių gyventi geriau laimingųjų klubas, kur suteka daugiausia investicinės Kaimo plėtros programos paramos ūkiams modernizuoti.

Tokios paramos skirstymo principais nepatenkinti ūkininkai prakalbo, kad reikia atsisakyti remti investicijas į valdas, o tam numatytas likusias lėšas pridėti prie tiesioginių išmokų.

Kas gulsis ant bėgių?

„Investicinės paramos traukinys juda dideliu greičiu, tiksliau, jį stumia didelės jėgos. Norint jį dabar sustabdyti, reikia kažkam rizikuoti ir gultis ant bėgių“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius. Maždaug prieš dvi savaites Joniškyje susirinkę Šiaurės Lietuvos ūkininkų atstovai, aštriai kritikavę galbūt neskaidrią ir neproporcingai skirstomą europinę paramą, dabartinę žemės ūkio politiką pavadino sąmoningu žemės ūkio genocidu.

LŪS atstovai reikalauja sustabdyti balandžio 18 d. pradėti planuotą paraiškų pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ rinkimą. Anot jų, pirmiausia reikia gerai išanalizuoti ir įvertinti statistinę informaciją apie paramos skyrimą nuo 2014 m.

Nepavykus susitarti dėl naujų taisyklių, kai kurie ūkininkai siūlo atsisakyti investicinės paramos ir visas šias lėšas sudėti į tiesioginių išmokų voką. Minėtų taisyklių pakeitimai dar kartą karštai svarstyti praėjusį trečiadienį vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, tačiau bendro sutarimo dar nepasiekta.

„Bendros nuomonės dar neišgryninome, tačiau apie lėšų perkėlimą į pirmąjį ramstį, kuris apima tiesiogines išmokas, nediskutuota. Tai būtų kraštutinis sprendimas. Ir Ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje nedaugelis atstovų palaikė lėšų perskirstymą tarp ramsčių, o dauguma pasisakė, kad būtų tobulinamos taisyklės. Tačiau susitarti nelengva. Jau buvo pritarta, kad maksimalios „lubos“ projektui turi būti sumažintos iki 200 tūkst. eurų, bet dabar ūkininkai vėl prakalbo, kad reikia palikti 400 tūkst. eurų“, – po Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio „Valstiečių laikraščiui“ sakė šio komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Lėšų mažiau, o dalijama dosniau

Suprantama, kad sumažėjus Kaimo plėtros programos lėšoms 2014–2020 m., užvirė daugiau ginčų ir aistrų jas dalijant, atsirado daugiau nepatenkintų. Aišku, paramos dalybos būdavo karštos visais finansiniais laikotarpiais. Ligi šiol neslopsta kritika, kad europinės ir nacionalinės paramos grietinėlė atiteko nedidelei daliai žemdirbių, o kitiems – liesas pienas arba penkių pirštų kombinacija.

Tačiau dabar ūkininkai muša būgnus, kad naujo laikotarpio investicinė parama pasiekiama dar mažesnei saujelei išrinktųjų. „Pabrėžiama, kad parama turi skatinti ūkių konkurencingumą. Kaip tai padaryti, kai lėšos teka tik į pateptųjų ūkius? Jau išdalyta beveik pusė investicinės paramos, o ji bus pasiekusi vos kelis procentus žemdirbių. Tai kokia čia konkurencija? Vikingų loterija, ir tiek“, – vienadienę žemės ūkio politiką kritikavo R.Juknevičius.

LŪS prezidiumo narys, žerdamas priekaištus žemės ūkio politikos strategams, pasitelkė tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), tiek Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktus skaičius. ŽŪM duomenimis, 2015 m. investicijoms į žemės ūkio valdas patvirtinta 137,7 mln. eurų, ji atiteks 1 136 ūkiams. „Vidutiniškai vienam ūkiui tenka apie 121 tūkst. eurų. O ankstesniu finansiniu laikotarpiu vienam ūkiui vidutiniškai skirta apie 45 tūkst. eurų. Taigi, dabar turime apie 15 proc. mažiau lėšų valdoms modernizuoti, o jas dalijame beveik tris kartus dosniau“, – skaičiavo R.Juknevičius.

Šiaulių rajono ūkininką glumina ir tai, kad NMA ir ŽŪM pateikiami duomenys apie ūkius, kuriems skirta investicinė parama, skiriasi. „NMA duomenimis, tokių ūkių yra mažiau, o ŽŪM pateiktoje statistikoje – daugiau, vadinasi, situacija turėtų būti geresnė. Bet kuriuo atveju skaičiai pribloškia. Anksčiau daug piktintasi, kad europinę paramą investuoti gali nedaug žemdirbių, o dabar esame šokiruoti. Jei ir toliau taip pat bus skirstoma parama, ją gaus tik apie 3 tūkst. ūkių.“

Statistika šokiravo

Investicinės paramos panaudojimo statistika pribloškė ir Joniškio rajono ūkininką Romą Karūžną. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs joniškietis pareiškė, kad Šiaurės Lietuvos žemdirbiai pagalbos šaukėsi ir apie žemės ūkio genocidą kalbėjo ne veltui: „Investicinę Kaimo plėtros programos paramą gavo tik apie 6 proc. žemdirbių. O 2007–2013 m. ji atiteko maždaug 20 proc. žemės ūkio produkcijos gamintojų. Ir tai, be abejo, mažai. O dabar apskritai tyčiojamasi. Tokią ydingą politiką reikia nedelsiant stabdyti.“

Ūkininkas įsitikinęs, kad prioritetas pieno gamintojams, galvijų augintojams, daržininkams, mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemdirbiams ne vienu atveju tarsi iškreipė situaciją. „Augalininkystė ištempė Lietuvą per krizę, o dabar ji visai nustumta. Pavyzdžiui, Joniškio rajone mažai kas gavo paramą. Sutinku, kad reikia svarstyti, kam iš bendro paramos portfelio reikia didesnės dalies, tarkime, nenašių žemių ūkininkams. Bet nepamirškime, kad iš nenašių žemių daug neuždirbsi ir biudžeto nepapildysi. Be to, argi reikia švaistytis didelėmis sumomis. Dabar paramos vidurkis vienam projektui – net apie 130 tūkst. eurų. O kokia nesąmonė padaryta, 3 šiltnamiams skyrus apie 30 mln. eurų? Negalime kaip stručiai sukišti galvų į smėlį ir ignoruoti realybę“, – išrėžė R.Karūžna.

Išlindo „popieriniai“ projektai

Anot R.Juknevičiaus, iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti neblogas paramos skirstymo vaizdas, tačiau, labiau įsigilinus, atsiduriama iškreiptų veidrodžių karalystėje. ŽŪM skelbia, kad daugiausia paramos atiteko mažesniems ūkiams, t. y. tiems, kurie per metus pagamina produkcijos už 8–50 tūkst. eurų. Patvirtinta 811 tokių ūkių paraiškų, jiems atriekta 73,4 mln. eurų – daugiau nei pusė 2015 m. paramos lėšų (137,7 mln. eurų). Vidutiniškai vienam ūkiui teko po 90 tūkst. eurų. Gal ir neblogai?

„Gal ir taip, tik realybėje ne taip viskas ir gražu. Mažesni ūkiai, pavyzdžiui, iki 70 ha augalininkystės ir per 20 karvių laikantis pieno ūkis, negalėjo „patempti“ didesnių projektų. O buvo tokių, kuriems skirta maksimali – 400 tūkst. eurų – parama. Taigi, vieni gavo labai daug, o kiti – mažai. Išlindo „popieriniai“ projektai, kur nupieštas vaizdas galbūt tik paramai pasiimti, o ne perspektyviam ūkiui plėtoti. Bet jų atmesti negalėjo, nes tam nebuvo įdėta jokių svertų. Dabar projektų vertintojai bando desperatiškai apsiginti ir jų netvirtinti“, – mitus, kaip dosniai remiami mažesni šeimos ūkiai, sklaidė R.Juknevičius.

Anot ūkininko, įvairūs prioritetiniai balai apsukruolius paskatino elgtis labai išradingai. „Į taisykles įvedus daug dedamųjų, susidarė nenormali situacija. Nenašių rajonų, kur ūkių registruota dvigubai mažiau, ūkininkai gavo 2–3 kartus daugiau paramos nei, pavyzdžiui, šiauliškiai ar panevėžiškiai. Kyla nemažai abejonių dėl mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse esančių ūkių gyvybingumo ir dėl to, ar nebuvo pasinaudota nenašiems kraštams teikiamu prioritetu. Juk čia paramos intensyvumas buvo net 70 proc.“, – samprotavo Šiaulių rajono ūkininkas.

ŽŪM duomenimis, nenašių žemių ūkininkai stipriai perspjovė kolegas iš derlingų rajonų. Tarp lyderių atsidūrė Šalčininkų ir Širvintų rajonai, gavę atitinkamai 6,9 mln. eurų ir 6,4 mln. eurų investicinės paramos valdoms modernizuoti. O, pavyzdžiui, projektams iš Šiaulių ir Panevėžio rajonų skirta po maždaug 2,5 mln. eurų. Tiesa, daugiausia paramos – 7,4 mln. eurų – visgi teko kėdainiškiams.

Žinoma, savo dalį pasiėmė ir stambiausi ūkiai, per metus pagaminantys produkcijos už 200 tūkst. ir daugiau eurų. Jiems skirta beveik 32 mln. eurų. Ir beveik tiek pat išsidalys dar į 6 grupes pagal pagamintos standartinės produkcijos vertę (50–200 tūkst. eurų) išskirti ūkiai. „Galima sakyti, kad tai – daugmaž tas viduriukas, kuris pagamina daugiausia produkcijos. Tokie ūkiai liko nustumti, nesvarbu, ar jie priklauso prioritetinėms šakoms“, – konstatavo R.Juknevičius.

Taškas dar nepadėtas

1 Žemdirbių savivalda turi įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti paramos panaudojimo taisykles, ir, suprantama, visi tampo lėšų paklodę į savo pusę. Ietys vis dar laužomos ir dėl paramos dydžio vienam pareiškėjui, dėl paramos intensyvumo, projektų atrankos pirmumo balų ir kt.

„Kol kas taškas nepadėtas ir kompromisinis variantas nepatvirtintas. Jei jo nepavyktų rasti, gali tekti likusius investicinės paramos pinigus (apie 239 mln. eurų) perkelti į išmokų voką. Čia jokio dviračio neišrasime – taip daro kaimynai lenkai. Tada, preliminariai skaičiuojant, už hektarą būtų 21 eurų daugiau. Gal tokia paramos sklaida ir būtų teisingesnė“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos lyderis.

Paraiškų rinkimą teks atidėti

Saulius Cironka, žemės ūkio viceministras

Taisyklės dar nėra patvirtintos, tad ketinimą balandžio 18 d. pradėti naują paraiškų rinkimą teks nukelti, nes taisyklės turėtų būti patvirtintos likus mėnesiui iki starto. Praėjusį trečiadienį jos buvo dar kartą svarstomos Seimo Kaimo reikalų komitete. Atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymus, jos patobulintos. Taisyklės bus palankesnės augalininkystės ūkiams, nors ir dabar, sprendžiant iš paraiškų, jie neliko nuskriausti. Per praeitą rinkimą patvirtinta apie 570 gyvulininkystės ir apie 530 augalininkystės paraiškų. Dabar gyvulininkystei siūloma skirti 13 prioritetinių balų (buvo 20), perpus sumažinta maksimali suma projektui. Bet jei bus prašoma paramos fermų, daržovių ar vaisių saugyklų statyboms, ši suma lieka iki 400 tūkst. eurų. Bus įdėti vadinamieji saugikliai projektams, kuriuos teikia nedideli ūkiai, piešiantys didelę perspektyvą. Jų pareiškėjai turės prisiimti sutartinius įsipareigojimus, kurių neįvykdžius paramą teks grąžinti.

Mintis investicinę paramą perkelti į išmokų voką gali būti įgyvendinta, teoriškai tai galima padaryti. Tik ar verta praktiškai? Jei norime plėsti gamybą, stiprinti ūkius, tai įmanoma tik modernizuojant veiklą. Kita vertus, padidinus išmokas, gali dar labiau pakilti žemės nuomos kaina. Jau dabar ūkininkai skundžiasi, kad ji išaugo dėl padidėjusių išmokų pirmiesiems hektarams.

 

Rekomenduojami video