Europoje mažiausias išmokas gaunantys ir pigiausiai žaliavą parduodantys Lietuvos pieno gamintojai dėl apverktinos situacijos kaltina ir valdžios institucijas. Po garsių pareiškimų atvaryti karves prie Seimo jie tikisi, kad greitu metu bus pasiūlyta sprendimų šiai krizei įveikti.

Mažas Briuselio žingsnelis

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ketvirtadienį susitiko su Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos atstovais.

Susitikime su žemdirbių organizacijų atstovais ministrė labai rezervuotai vertino Briuselyje įvykusios ES šalių Žemės ūkio ministrų tarybos sprendimus.

„Europos Komisija žengė pirmą, bet labai mažą žingsnį spręsdama pieno rinkoje kilusias problemas“, – lyg ir viltingai apibendrino žemės ūkio ministrė.

Tačiau konkrečius EK veiksmus V.Baltraitienė pavadino Lietuvos netenkinančiais, nes jie sprendžia ilgalaikes, o ne esmines trumpalaikes labiausiai nuo krizės nukentėjusių šalių problemas: „Mes pasigedome Lietuvai svarbiausio elemento – papildomos išskirtinės ES paramos pieno gamintojams. Šiandien labai svarbu kuo skubiau ieškoti galimybių papildomai paremti iš ES biudžeto pieno gamintojus, kurie balansuoja ties bankroto riba.“

Priminsime, kad Lietuva prašė 75 mln. eurų tiesioginės paramos pieno gamintojams. Negavo. EK pasiūlė toliau stebėti rinką ir, įvertinus pokyčius, dėl paramos tartis birželio mėnesį. V.Baltraitienė viliasi, kad ES pirmininkaujantys Nyderlandai šio klausimo svarstymą paankstins dviem mėnesiais. Viltis miršta paskutinė.

Rems iš biudžeto

Pieno gamintojai palankiai įvertino EK leidimą pieno gamintojus paremti iš valstybės biudžeto. Tiesa, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis Lietuvos Vyriausybės skirtą 18 mln. eurų sumą pavadino „paramėle“ ir padarė išvadą, kad tiek lėšų susidariusios padėties iš esmės nepagerins.

„Jeigu nebūtume sukėlę triukšmo, tai ir šitą paramą būtume matę kaip savo ausis. Deja, džiaugtis neturime pagrindo, nes pieno supirkimo kainos ir toliau mažėja. Mano žiniomis, smarkiai mažėja ir pieno gamyba vidaus rinkoje“, – sakė J.Vilionis.

COPA- COGECA, kurios veikloje dalyvauja ir Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai, valstybės pagalbos padidinimą įvertino kritiškai ir pavadino tai atsitraukimu nuo ES bendrosios žemės ūkio politikos. COPA-COGECA vadovų teigimu, visą krizės naštą turėtų prisiimti Briuselis, o ne kiekviena šalis atskirai.

Lietuvos Vyriausybės skirta specialioji 18 mln. eurų finansinė parama pieno gamintojus pasieks šių metų pirmajame pusmetyje. Susitikime Žemės ūkio ministerijoje ir buvo tariamasi, kaip šią sumą pieno gamintojams padalyti.

Pirmenybė – kooperatyvams

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame posėdyje vienbalsiai nutarta labiau paremti pieno gamintojų kooperatyvų narius. Pabrėšime – ne kooperatyvus, bet jų narius, t. y. pieno gamintojus. Kodėl jiems teikiama pirmenybė?

„Kooperatiniame judėjime dalyvaujantys ūkininkai iki šiol patirdavo daugiau nuostolių nei kiti, nes pieno perdirbėjai iš jų pieną supirkdavo mažesnėmis kainomis. Šį kartą mus išgirdo, pradedama suprasti, kad pieno rinka be kooperacijos neturi ateities “, – sakė susitikime dalyvavusi žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydėnienė.

Taigi kiekvienas pieno gamintojas už karvę vidutiniškai gaus apie 66 eurus, o kooperuotiems pieno gamintojams parama bus 10 proc. didesnė. Tačiau to pieno gamintojams negana. J.Vilionio teigimu, situacija pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą: ūkininkai nekontroliuojamai mažina karvių bandas ir traukiasi iš pieno gamybos. Krizės metais iš Lietuvos rinkos jau dingo 16 tūkst. karvių, 230 ūkių atsisakė šios veiklos. Dar viena nemaloni „staigmena“ – pieno supirkimo kaina balandį Lietuvoje gali siekti nuo 8 centų už kilogramą mažiausiems ūkiams iki 17 centų stambesniems.

Ministerija neatliko namų darbų

J.Vilionis sakė, kad ministerija visai neatliko namų darbų – esą geriau būtų numačiusi mechanizmą kainų kritimui suvaldyti. „Kalbėjomės ir apie Žemės ūkio rūmų veiklos finansavimą – tarsi pažadėjo, tačiau aiškina, kad viskas priklauso nuo to, kaip seksis atrasti pinigų biudžete, susitarti Briuselyje, taigi, kada tai bus, neaišku. Juo labiau kad ant nosies rinkimai, po kurio laiko pasikeis ir ministrai, todėl tie pažadai neaišku, ar bus ištesėti.“

Pasak J.Vilionio, nors šios dienos susitikime apie ministrės atsistatydinimą nekalbėta, šis reikalavimas išlieka. „Tokia situacija brendo jau seniai, taigi turėjo pradėti kažką daryti, tarkim, paaiškinti ūkininkams, su kokiomis problemomis iki kurios dienos žadama susitvarkyti. O mes lauksime dar porą savaičių. Pažiūrėsime, ar spės ministerija nuveikti ką nors pienininkų labui. Tūkstantinė valdininkų armija jau seniai turėjo apmąstyti ir pradėti veikti, o ne tūnoti kabinetuose.“ Pieno gamintojų asociacijos vadovo teigimu, ūkininkų reikalavimuose nėra nieko antgamtiško, tokius pat reikalavimus kelia žemdirbiai visoje Europoje. „O ką daryti – perdirbėjai pieno kainas siūlo mažinti iki 6–8 euro centų už pieno kilogramą“, – sakė jis.

Protesto akcija neatšaukiama

Pienininkai neatsisako planų pražygiuoti Gedimino prospektu ir susiburti prie Žemės ūkio ministerijos – protesto akcijai jau gavo leidimus. Planuojama visą mėnesį budėti čia pastatytoje palapinėje. Ar bus atvežta į Vilnių karvių, dar neaišku: „Mes to sprendimo neatsisakome, tačiau negauname leidimo, – sakė J.Vilionis. – Protesto akcija prasidės numatytu laiku, o jos eiga priklausys nuo aplinkybių, t. y. kaip valdžia sugebės iš esmės remti pieno sektorių.“

Susitikimo metu taip pat susitarta atgaivinti paramos fondo kūrimo idėją. Pasak J.Vilionio, į šį fondą Vyriausybė galėtų pervesti dalį PVM. Kol kas nutarta tik sudaryti darbo grupę prie Žemės ūkio ministerijos, kuri spręstų tokio fondo kūrimo klausimus. Be to, pasak J.Vilionio, susitarta ir papildyti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais , nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą – jame turėtų atsirasti prekybininkų savivalę ribojantis skyrius.

Visi pieno gamintojų reikalavimai:

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimas.

70 mln. eurų nuostolių už 2015 m. kompensavimas.

„Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonei – svarbaus ekonominio projekto statusas ir 15 mln. eurų investicijoms.

Pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondas iš už pieną surenkamo PVM dalies (16 proc.).

Tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus (perskirstymo išmokos) schemos netaikymas.

2016-aisiais už kvotinio pieno toną mokėti po 25,20 euro.

30 proc. sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičių.

Ūkio subjektų, perkančių– parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atšaukimas.

Vyriausybės spaudimas ES skirti papildomą finansinę paramą.

Žemės ūkio rūmų veiklos finansavimas.

Albinas Čaplikas

Lijana Cibulskienė

VL žurnalistai