LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Stokoja populiarumo
Lietuvoje montuoti papildomus žibintus ant lengvųjų automobilių nėra populiaru. Ir tai suprantama. Visų pirma, stacionarūs šiuolaikiniai šviesos šaltiniai yra pakankamai efektyvūs ir net gūdžiausią naktį apšviečia kelią. Antra, papildomiems žibintams sumontuoti ir prijungti reikia papildomų sąnaudų. Be to, papildomų žibintų naudojimo galimybės ribotos. Jie praverčia atokesnėse vietose, kur eismas nėra intensyvus. Magistralėse papildomi žibintai beveik nenaudotini. Juos tenka nuolat išjunginėti, kad nebūtų akinami atvažiuojantieji iš priekio. Pernelyg intensyvus, netinkamai sureguliuotas ir kitus eismo dalyvius akinantis šviesos srautas kelia ne mažesnį pavojų nei blankūs žibintai.Pastebi skirtumą
Visiškai kitaip papildomus žibintus vertina visureigių, specialiojo ir krovininio transporto vairuotojai. „Išbandžiusieji papildomus šviesos šaltinius pripažįsta, kad jie, palyginti su standartinės LED technologijos žibintais, gerokai efektyvesni. Montuoti juos nesudėtinga, nereikalauja išskirtinės priežiūros ir naudoja gerokai mažiau elektros energijos, – teigė „Hella“ ir „Lazer“ pardavėjas Norbertas Kupčiūnas. – Be abejo, Lietuvoje nėra didelio papildomų žibintų poreikio. Todėl pagrindiniai mūsų klientai yra ūkininkai, medžiotojai, lenktynininkai ir keliautojai.“ Matomumo poreikis Simbolinę papildomų žibintų paklausą šalyje pripažino ir „Bosch“ gaminiams atstovaujantis Romas Kučinskas. Tokia tendencija neatitinka apšvietimo srities specialistų atlikto tyrimo duomenų. Šie rodo, kad su amžiumi vairuotojų geresnio matomumo poreikis, kurį lemia kelio apšvietimas, padvigubėja kas 13 metų. „Vadinasi, 60-mečio vairuotojo automobilis turėtų būti net su aštuoniais žibintais“, – juokavo R.Kučinskas.Atskleidžia pomėgius
Keliuose kartais tenka regėti visureigių, ant kurių stogo puikuojasi „miškas“ papildomų žibintų. Išvydus tokį automobilį, peršasi mintis, kad jo savininkas, jeigu jis medžiotojas, gali būti linkęs pažeisti medžioklės taisykles, – samprotavo gamtos apsaugos inspektorius Kęstutis Zigmantavičius. – Iš transporto priemonės draudžiama apšviesti laukus, tamsoje žvalgantis gyvūnų. Tačiau kas galėtų paneigti, kad jis to nedaro, lyg niekur nieko važinėdamas keliukais su pasuktais į šonus stogo žibintais?“Ribotas skaičius
Transporto priemonių tyrimo ir ekspertizių bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, papildomų žibintų reglamentavimo taisyklės gana paprastos. Lengvieji automobiliai gali turėti ne daugiau kaip keturis papildomus tolimųjų šviesų žibintus, o sunkvežimiai – ne daugiau kaip šešis. Bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų. Vienu „žibintu“ laikomas įrenginys, kuriame vienas ar daugiau šviesos šaltinių nėra nutolę vienas nuo kito daugiau kaip 15 mm.Apibrėžti reikalavimai
Pločio ir aukščio požiūriu papildomiems tolimųjų šviesų žibintams nėra specialių reikalavimų. Tolimųjų šviesų priekiniai žibintai gali būti įjungiami, kai pagrindinis šviesos jungiklis yra „įjungto“ priekinio žibinto arba automatinėje padėtyje. Tolimųjų šviesų žibintai gali būti įjungiami vienu metu ar poromis. Kai yra įrengti du papildomi tolimųjų šviesų žibintai (leidžiama tik N 3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimųjų šviesų į tolimąsias, turi įsijungti bent viena tolimųjų šviesų žibintų pora. Perjungiant iš tolimųjų šviesų į artimąsias, vienu metu turi išsijungti visi tolimųjų šviesų žibintai.Žibintų istorija
Dabartinių žibintų ištakos siekia per šimtą metų. 1912 m. „Cadillac“ automobiliuose buvo įrengti pirmieji serijiniai „Delco" žibintai. 1913 m. „Bosch“ oficialiai pristatė automobiliams skirtas elektros žibintų sistemas. 1957 m. pagaminta pirmoji lemputė asimetriniams artimųjų šviesų žibintams. 1971 m. „Bosch“ pristatė pirmąją H4 lemputę su integruotomis artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimo galimybėmis. 1991 m. sukonstruotos naujos dujų išlydžio lemputės, sukuriančios iki 2,5 karto didesnį šviesos srautą.
