Psichologai teigia, kad šeima yra saugumo garantas – artimieji vienas kitą atjaučia, myli ir saugo. Deja, neretai toji idilė sužlunga, kai vienas (ar abu) iš sutuoktinių ar vaikų įninka į alkoholį. Namai virsta pragaru. Tokias dvi „pragariškas“ bylas neseniai išnagrinėjo Klaipėdos ir Panevėžio apygardos teismai.

Gyvenimas apkarto

Kupiškio rajone, gražiame Antašavo miestelyje gyveno toks Alvydas Ž. Prieš 25-erius metus jis vedė savo mylimąją Redą (šeimos narių vardai pakeisti – aut. past.). Bendro gyvenimo pradžioje Alvydas su užsidegimu ėmė tvarkyti šeimos gerbūvį: įsigijo ir apmūrijo namą, pastatė klėtį, daržinę ir kitus ūkiui reikalingus statinius. Vyras su žmona puikiai sutarė, vienas po kito gimė trys sūnūs. Maždaug prieš dešimtmetį Alvydas vis labiau ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Iš pradžių žmona tik pabambėdavo, kad šis perdaug geriąs, tačiau vėliau ėmė kilti konfliktai – alkoholiui reikėjo pinigų, o Reda nebuvo linkusi jų duoti. Alvydas, matyt, manė, kad savo rankomis pastatytuose namuose (šį faktą jis nuolat pabrėždavo) gali daryti ką nori, o šeimos nariai privalo jo, kaip šeimininko, klausyti.

Gyvenimas su girtuokliu vyru apkarto – Reda viena su trimis sūnumis triūsė ūkyje, o Alvydas tik reikalavo pinigų ir nuolat šlitinėdavo girtas. Nuo sunkių darbų ir kasdienių rietenų moteriai sutriko sveikata, jai teko iškęsti keletą operacijų.

Du kartus teisė

Kadangi gydytojai griežtai uždraudė Redai sunkiai dirbti, Alvydas į namus parvedė pagalbininką Gustą, apgyvendino jį. Tačiau vėliau sutuoktiniui ėmė rodytis, kad jo žmona susiburkavo su darbininku, tad ne kartą šiai išvelėjo šonus, apšaukdamas ją paleistuve. Tačiau Redai jau buvo pabodę girto vyro kliedesiai, o šis dar ir smurtauti ėmė, todėl kreipėsi į policijos pareigūnus, kad šie sutramdytų girtuoklį.

2014 metų lapkritį Alvydas Ž. buvo pripažintas kaltu dėl žmonos sumušimo ir baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirti 4 mėnesiai viešųjų darbų, neatlygintinai per mėnesį išdirbant po 40 valandų. Tačiau vyras ir toliau nesiliovė terorizuoti šeimos, todėl Reda nutarė su vyru skirtis ir apie savo ketinimus pranešė sutuoktiniui.

Ši žinia Alvydui buvo tarsi druska ant žaizdos. „Negana meilužį susirado, bet dar nori ir mano namus pasisavinti! – burnojo išgėręs Alvydas. – Supleškinsiu viską iki pamatų! Visus! O pats pasikarsiu!“

Neapsikentusi grasinimų – moteris dar kartą kreipėsi į policijos pareigūnus. Šį kartą – 2015 metų gegužę – Kupiškio rajono apylinkės teismas Alvydą Ž. įpareigojo gyventi skyrium nuo šeimos, uždraudė artintis prie žmonos.

Taigi, ramybės drumstėjui teko ieškotis, kur prisiglausti. Jį priėmė maždaug už kilometro gyvenęs ir laisvą kambarį turėjęs kaimynas.

Tačiau Alvydas teismo įpareigojimų nepaisė. Anot, nukentėjusios Redos, vyras nuolat ateidavo į sodybą ir kenkdavo: tai karves paleisdavo, sodą, daržus išmindydavo, dešras iš pirties išnešė ir nesiliovė grasinti, kad „viską padegsiąs, liks tik kauburėlis“.

Laiku pastebėjo

Pernai birželį, Joninių naktį, turėjo veršiuotis Redos karvė. Moteris apie 3 valandą nuėjo pažiūrėti gyvulio. Kol kas viskas buvo tvarkoje, todėl moteris vėl atsigulė. Namuose miegojo ir trys jos sūnūs. Netrukus Reda išgirdo ūžimą, poškėjimą. Atsikėlusi pamatė, kad atvira liepsna dega klėtis, prie jos esantis garažas bei daržinė. Išsigandusi moteris pažadino vaikus ir visi čiupę kas gesintuvą, kas vandens kibirą puolė gesinti vis įnirtingiau beįsipliekiančio gaisro. Kaimynai iškvietė gaisrinę. Po kurio laiko buvo pastebėta, kad dega ir gyvenamasis namas. Įbėgusi į vidų Reda pamatė, kad vienoje kambario sienoje jau pradegusi skylė, į kambarį ties ventiliacine anga, sklinda dūmai.

Jau užgesinus gaisrą, lauke, po ventiliacine anga, jie rado plastikinį butelį nuo alaus su degaus skysčio likučiais. Po verandos plastikinėmis durimis moteris rado pakištą elastinio binto gabalą, suvilgytą degiu skysčiu. Būtent tokiu bintu Reda buvo subintavusi Alvydą prieš jam išeinant iš namų – tuo metu jam buvo lūžę šonkauliai.

Užkūrė „Joninių laužą“

Gaisro metu sudegė ne tik ūkiniai pastatai, tačiau ir juose buvę ūkio reikmenys – staklės, grūdų malūnas, grūdų kėlimo sraigtas, 600 kg kviečių, 1500 kg miežių, skalbyklė „Riga“, sūnų motociklų detalės ir kiti daiktai.

Laimė, kad nuo degančios klėties nespėjo užsidegti už kelių metrų stovintis gyvenamais namas, bet nuo karščio suskilinėjo plastikiniai langai. Kita namo pusė taip pat buvo laiku užgesinta ir apdegė tik vienas jo kampas.

Abejonių, kad pastatai padegti nekilo niekam. Visi suprato ir, kas padegė. Teisme kaimynas, pas kurį gyveno kaltinamasis, pasakojo: „Joninių vakarą Alvydas savo kambaryje girtavo su kažkokiu draugu, vėliau liko vienas. Nuėjau miegoti, o paryčiais, apie 4 valandą, išgirdau beldimą į duris. Išėjęs į koridorių pamačiau girtutėlį Alvydą, kuris piktdžiugiškai išvebleno: „Žiūrėk, dega Joninių laužai!“. Išėjęs į lauką išgirdau kaip jo sodyboje sproginėja šiferis, matėsi ugnies pašvaistė bei kylantys dūmai. Supratau, kad Alvydas įvykdė grasinimus – padegė savo sodybą. Po kelių minučių pamačiau, kad Alvydas ant kaklo užsidėjo maždaug 2 metrų ilgio laidą ir pasakė, kad eis kartis. Aš tą laidą atėmiau, bet jis pasiėmė peilį ir, nuėjęs prie šieno rulonų, atsipjovė virvės gabalą. Po to nubėgo link pušynėlio“.

Norėjo visus sudeginti

Tačiau padegėjas buvo sugautas ir perduotas policijos pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Alvydui Ž. buvo pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p. bei 7 p.(pasikėsinimas tyčia nužudyti bejėgiškos būklės žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčinis turto sunaikinimas).

Teismas įvertino ne tik kaltinamojo veiksmus nusikaltimo vietoje – specialiai paruošto degaus skysčio įpylimą pro mūrinėje sienoje esančią ventiliacijos angą ir jo padegimą žinant, kad už mūrinėje sienoje esančios angos bei statant jo paties palikto tarpo yra degi medinė siena, tačiau ir jo veiksmus bei nuostatas dar prieš šį nusikaltimą.

Buvo nustatyta, kad Alvydas Ž., būdamas girtas (o gėrė labai dažnai), tapdavo agresyvus, buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą, žmonos ir sūnaus terorizavimą grasinant sudeginti žmoną bei namus. Taip pat teismas konstatavo, jog santykiai su vaikais buvo atgrasūs – tėvas juos pašiepdavo, niekindavo, grasino sudeginti jų daiktus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gaisrą Alvydas Ž. sukėlė jau auštant, tad, vaikščiodamas kieme, negalėjo nematyti jame stovinčių savo sūnų automobilių, taigi žinojo, kad vaikai yra namuose. Taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis padegė būtent tą namo dalį, kurioje, kaip jam buvo žinoma, miega tiek žmona, tiek vaikai.

Tikruosius Alvydo Ž. tikslus padegant savo gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, teismo nuomone, parodo ir kaltinamojo būnant suėmime rašyto ir draugams adresuoto laiško turinys: „...suprantat išėjau krumuos ieškoti paparčio žiedo niekaip nerandu nusprendžiau užsikurti laužą kad galėčiau surasti žiedą bet gaila neradau, dar labiau gaila kad laužas visai nesudegė. Sugrįžus reiks vėl eiti ieškoti žiedo šikart reiks užsikurti didesnį laužą kad geriau matyčiau“. (Kalba netaisyta)

Tad teismas nusprendė, jog Alvydas Ž. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį, ir tokių padarinių norėjo – veikė tiesiogine tyčia ir skyrė jam 14 metų laivės atėmimo bausmę. Nuteistasis žmonai ir 2 sūnums turės atlyginti neturtinę žalą – kiekvienam po 3000 eurų. Priteista ir turtinė žala: vienam sūnui tėvas privalės sumokėti 1435, kitam – 376, o žmonai – 650 eurų.

Mušdavo bejėgį

Na o uostamiesčio apygardos teismas klaipėdiečiui buvusiam taksistui Sergejui Koziukui, nužudžiusiam savo ligotą tėvą (69 m.), atseikėjo 13 metų nelaisvės.

S. Koziukui, kuris turėjo aukštojo mokslo diplomą, gyvenimas nenusisekė. Anksti likęs našliu įniko į taurelę. Buvo įkliuvęs dėl vagystės ir nežymaus kūno sužalojimo, tačiau teistumai jau išnykę. Sergejus gyveno kartu su tėvais viename Taikos prospekto daugiabutyje, dirbo taksistu.

Kol buvo gyva S. Koziuko motina, ji rūpinosi ligotu tėvu. Vėliau, aplinkoje nesiorietuojantis ir sunkiai vaikštantis tėvas ir sūnus liko dviese.

2013 metų spalį Sergejus atvežė tėvą į Klaipėdos ligoninę. Ligonio kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, jis buvo išsekęs. Netrukus pensininkas mirė.

Atlikus mirusiojo ekspertizę buvo nustatyta, kad žmogui sulaužyti šonkauliai, nosis. Ekspertai aptiko ne mažiau nei 40 smūgių žymes į įvairias kūno vietas ir suskaičiavo, kad net 8 kartus senajam Koziukui smogta į galvą.

S. Koziukas savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis teisme aiškino, kad neįgalus tėvas esą ne kartą griuvęs, tai ir susižalojęs pats, tačiau pripažino, jog kartais, kai grįždavo iš darbo pavargęs, įniršdavo ant tėvo dėl įvairiausių priežasčių, todėl jį apkuldavo.

Abu niekdariai nuosprendžius dar gali skųsti Lietuvos apeliaciam teismui.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ