Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pandemija pagalius į ratus kiša ir zoologijos sodams

Trakėnų kaime (Kalvarijos r.) įsikūręs privatus zoologijos sodas yra viena iš vos kelių zoologijos sodo statusą turinčių įstaigų Lietuvoje. Netoli Lenkijos sienos esantis turistų traukos objektas lankytojus vilioja ne tik gyvūnų gausa bei įvairove, bet ir itin retais gyventojais.

Neleido išvežti iš šalies

Šių metų sezoną Trakėnų zoologijos sodas pradėjo kiek daugiau nei prieš mėnesį. Deja, lankytojai čia kol kas užsuka ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Kaip pasakojo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Vasiliauskas, anksčiau šiuo laikotarpiu pažiūrėti į gyvūnus įprastai atvažiuodavo mokinių delegacijos iš visos šalies, o šiais metais vaikams mokantis nuotoliniu būdu į sodą užsuka vos vienas kitas lankytojas. Be to, nebeliko ir turistų iš Lenkijos, kurie sudarydavo nemažą dalį lankytojų. A.Vasiliausko teigimu, nepadeda ir ne itin geri orai, tad sodo darbuotojai nuolat dairosi į dangų ir laukia iš po debesų išlendančios saulės.

„Tikimės, kad prasidėjus mokinių atostogoms situacija bent šiek tiek pasitaisys. Kol kas ji tikrai nedžiugina. Lankytojams ne tik siūlome aplankyti pačius įvairiausius gyvūnus, kurių čia gyvena daugiau nei 50 rūšių, bet ir viliojame kitomis pramogomis. Pas mus galima rasti dinozaurų parką, įvairių atrakcionų, o kai kuriuos gyvūnus net leidžiame pamaitinti. Maisto jiems siūlome įsigyti prie bilietų kasų“, – pasakojo A.Vasiliauskas.

Anot jo, pandemija sumažino ne tik lankytojų srautus. Kiekvienais metais Trakėnų kaime įsikūręs zoologijos sodas nustebindavo naujų, dar nematytų gyvūnų įvairove. Deja, šiais metais jų atgabenimą pasaulinė koronaviruso situacija taip pat apribojo.

„Nemažai naujų gyvūnų turėjome parsivežti iš Čekijos, tačiau ten situacija dėl COVID-19 viruso vienu metu buvo itin prasta, nebuvo leidžiama įvažiuoti į šalį, o gyvūnus apskritai buvo draudžiama iš jos išvežti. Esame susitarę, kad kai tik bus galima, iš Čekijos parsigabensime amerikietiškų bizonų, baltųjų vilkų ir kitokių gyvūnų. Vieną amerikietišką bizoną jau turime. Jį atsivežėme iš Klaipėdos zoologijos sodo, tačiau norime iš Čekijos jam pargabenti porą patelių“, – pasakojo pašnekovas.

Erdvūs voljerai ir gera priežiūra greičiausiai yra pagrindinės priežastys, dėl ko jauniklius kasmet veda beveik visi čia esantys gyvūnai.

Jis teigė, kad rengiantis šių metų sezonui Trakėnų zoologijos sode didelis dėmesys buvo skiriamas jau turimiems gyvūnams. Pavyzdžiui, padaryti nauji erdvūs voljerai baltiesiems tigrams, jaguarams, kai kuriems kitiems gyventojams, įrengtas simpatiškas narvas papūgėlėms su kriokliu viduje.

Zoologijos sodo pasididžiavimas

Jau keletą metų lankytojai iš visos šalies į Trakėnus vyksta pažiūrėti itin retų gyvūnų – auksinių tigrų. 2019 m. jų pora buvo parsivežta iš vieno Čekijos zoologijos sodo. Tokių gyvūnų ne tik nėra kituose Baltijos regiono zoologijos soduose, bet ir visame pasaulyje jų yra likę vos kelios dešimtys. Įdomu tai, kad visai neseniai šie tigrai atsivedė net tris jauniklius: du auksinius tigriukus ir vieną visiškai baltą, be dryžių. Skaičiuojama, kad tokių unikalių baltų tigrų visoje planetoje yra ne daugiau kaip dvi dešimtys. A.Vasiliauskas teigė jau numatęs vietą, kur paaugęs galėtų įsikurti šis išskirtinis tigras. Jam taip pat bus ieškoma visiškai balta patelė.

„Dabar mūsų zoologijos sode galima pamatyti visų rūšių tigrus: geltonuosius, baltus su dryžiais, auksinius ir visiškai baltus. Taip pat pas mus gyvena baltieji bei geltonieji liūtai. Baltos spalvos liūtai taip pat nėra dažnai sutinkami zoologijos soduose, o mes juos parsigabenome praėjusiais metais“, – pasakojo A.Vasiliauskas.

Ilgą laiką Trakėnų zoologijos sodo karaliumi pagrįstai buvo tituluojamas liūtas vardu Solo, kuris į Kalvarijos rajoną atkeliavo iš Kauno zoologijos sodo. Mažas, vos dviejų mėnesių, liūtukas maždaug pusmetį buvo auginamas zoologijos sodo įkūrėjų Vasiliauskų namuose. Jis augo kaip koks šuniukas – laisvai vaikščiodavo po kambarius, o kai reikėdavo, su šeimininkais keliaudavo automobiliu. Vieną kartą Vasiliauskai sugrįžę namo kambarius rado tarsi po bombos sprogimo – liūtas buvo išlupęs duris, sulaužęs baldus, suplėšęs pagalves... Tuomet visi suprato, kad laikas jį perkelti į voljerą. Šeimos namuose užaugo ne tik liūtas, bet ir keletas tigrų. Tiesa, šie gyvūnai kambaryje buvo laikomi ne savo noru. Kartais atsitinka taip, kad motina paprasčiausiai nemaitina savo jauniklių, todėl juos tenka prižiūrėti žmogui.

„Šiuo metu Solo glaudžiasi Klaipėdos zoologijos sode, nes atnaujiname jo voljerą. Grįžęs jis bus apgyvendintas erdviame, maždaug pusantro tūkstančio kvadratinių metrų narve. Tikimės šį liūtą į namus parsivežti jau artimiausiu metu“, – teigė pašnekovas.

Įprastai nelaisvėje gyvūnai dauginasi ne taip noriai.

Dažnai veda jauniklius

Maždaug 15 hektarų plote įsikūręs Trakėnų zoologijos sodas kasmet plečiasi. Jame galima rasti įvairių gyvūnų bei paukščių. Visi sodo gyventojai laikomi išskirtinai dideliuose narvuose, kas kitose tokio tipo įstaigose nėra dažnas reiškinys.

Erdvūs voljerai ir gera priežiūra greičiausiai yra pagrindinės priežastys, dėl ko Kalvarijos rajone įsikūrusiame zoologijos sode jauniklius kasmet veda beveik visi čia esantys gyvūnai. Įprastai nelaisvėje gyvūnai dauginasi ne taip noriai.

Be minėtų auksinių tigrų, vien šiais metais zoologijos sodo gyventojų gretas papildė 8 poniai, per 30 įvairių veislių ožkų, daugybė avių, Dovydo elnių, danielių ir kitų gyvūnų.

Nors zoologijos sode yra labai daug gyvūnų rūšių, prieš keletą metų dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio teko atsisakyti šernų. Įstaigos šeimininkai juokėsi, kad tai padaryti nebuvo sunku. Šernai nuolat pridarydavo daug žalos: iškasdavo aptvarus, išversdavo medžius. Visgi su kai kuriais gyvūnais tenka atsisveikinti skaudančia širdimi. Pavyzdžiui, kartą teko užmigdyti pumos jauniklį, nes šis gimė be priekinių letenėlių.

Planuoja dirbti net žiemą

Šių metų liepos 25-ąją Trakėnų zoologijos sodas minės tryliktąjį gimtadienį. Būtent prieš tiek laiko jį privačiame žemės sklype įkūrė Kalvarijoje gyvenusi Vasiliauskų šeima.

Trakėnų zoologijos sodo direktorė Irma Vasiliauskienė nuo vaikystės labai mylėjo gyvūnus. Būdama maža ji neturėjo galimybių auginti nei kačiuko, nei šuniuko, todėl augintinius turintiems bendraamžiams labai pavydėdavo. Galiausiai sukūrusi šeimą moteris namuose ėmė laikyti įvairių rūšių gyvūnus.

Iš pradžių buvo auginama tik rotveilerių veislės kalytė, tačiau netrukus Irma su vyru prie namų, maždaug 25 arų sklype, ėmė laikyti keletą ponių, lamų, įvairių rūšių paukščių. Po kiek laiko šeima Trakėnuose įsigijo nemažą sklypą, kuriame ėmė ganytis bemaž 500 veislinių avių, o teritorijoje kartu lakstė keletas žirgų ir danielių. Laikui bėgant gyvūnų rūšių namuose vis daugėjo. Galiausiai I.Vasiliauskienė vyrui pasiūlė savo laikomus gyvūnus rodyti žmonėms, o šis palaikė žmonos idėją. Taip pamažu gimė idėja įkurti zoologijos sodą.

Kai kada zoologijos sodai gyvūnus parduoda vieni kitiems, tačiau dažniausiai jie mainomi tarpusavyje. Daugiausiai Kalvarijos rajone esanti įstaiga bendradarbiauja su čekų, estų, ispanų, italų ir britų zoologijos sodais.

„Įprastai dirbame iki lapkričio pradžios. Tuomet orai atvėsta, o lankytojų srautai sumažėja. Visgi jau pernai galvojome pradėti dirbti ir žiemos savaitgaliais, tačiau pandemija sujaukė šiuos planus. Svarstėme šventiškai papuošti aplinką, pastatyti Kalėdų eglutę, įrengti prakartėlę, Kalėdų senelio rezidenciją. Lietuviškos žiemos pastaruoju metu nėra labai šaltos, tad gyvūnams nebūtų problemų prie jų prisitaikyti. Stebime kitus Europos zoologijos sodus ir matome, kad darbas žiemos savaitgaliais pasiteisina, tad tikimės, jog šiemet pagaliau galėsime įgyvendinti šį sumanymą ir daugiau niekas nekaišios pagalių į mūsų ratus“, – vylėsi A.Vasiliauskas.

Rekomenduojami video