Pakruojo rajono savivaldybė ketina pati vykdyti regioninę politiką. Savą, o ne pagal Vilniaus biurokratų surašytas politines, ekonomines ir socialines natas.

Akibrokštas biurokratams

Naujas žingsnis siekiant padidinti Pakruojo krašto patrauklumą, padėti rajono gyventojams ir gal net pritraukti naujų turėtų būti žengtas jau šios vasaros pradžioje. Tie, kurie dar pamena laikus, kai rimtomis veido išraiškomis buvo svarstoma, ar įmanoma sukurti komunizmą vienoje atskiroje šalyje, dabar klausiamus savo žvilgsnius turėtų nukreipti į Pakruojį. Rajono savivaldybė ruošiasi tapti pirmąja Lietuvoje, kurioje viešasis transportas gyventojams bus nemokamas.

Nemokamo visuomeninio transporto idėja jau kurį laiką klaidžioja po Europą. Ji įgyvendinta dešimtyse žemyno miestų. Mums bene geriausiai žinomas Talino pavyzdys, kurio gyventojai jau penkerius metu už dyką važinėja miesto troleibusais, autobusais ir tramvajais. Ir ne kokiais braškančiais ar aprūdijusiais, o šiuolaikiškais, patogiais, pagamintais ne prieš keliasdešimt ar keliolika, bet vos prieš kelerius metus. Įrodyti, kad ir mes nesame prastesni už estus, pasišovęs Artūras Zuokas, buvęs Vilniaus meras, Laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, nemokamo viešojo transporto idėją pateikė konkursui „Idėja Lietuvai“. Labai tikėtina, kad ji artimiausiais mėnesiais bus įgyvendinta Pakruojo rajono savivaldybėje, kuriai vadovauja Saulius Gegieckas, taip pat priklausantis Laisvės sąjungai.

A.Zuokas „Valstiečių laikraščiui“ sakė nemokamo viešojo transporto idėją laikantis šalies regioninės politikos instrumentu, padedančiu didinti atskirų savivaldybių patrauklumą ir gerinti gyvenimo sąlygas. Įdomu, kad politiko iškelta idėja niekaip netelpa į Vilniaus biurokratų sukurptos regionų gaivinimo vizijos rėmus: prieš 4 mėnesius patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos baltojoje knygoje nėra žodžių „nemokamas susisiekimas“, išvis nekalbama apie nemokamo visuomeninio transporto galimybę, čia nėra net žodžio „nemokamas“. Vidaus reikalų ministerija parengė minėtos knygos įgyvendinimo dokumentų – Nacionalinės regioninės politikos prioritetų iki 2030 metų ir Nacionalinės regioninės politikos prioritetų uždavinių įgyvendinimo 2018–2020 metų veiksmų plano – projektus, kurie dar tik svarstomi. Pakruojo iniciatyva šiame kontekste atrodo tikras akibrokštas.

R. Dovydėno pieš.

Taupo ir 2 centus

„Baltoji knyga – tai iš biurokratinės iniciatyvos kilęs dokumentas. Paprastai tokios iniciatyvos nebūna kūrybingos. Pasidairę pamatytume, kiek daug Lietuvoje prikurta visokiausių dokumentų – planų, studijų, strategijų... Kur jos visos šiandien yra? Greičiausiai valdininkų stalčiuose ir lentynose“, – svarstė A.Zuokas.

Pasak jo, visa tai netapo proveržiu, nes nėra nei politinės valios tiems planams įgyvendinti, nei žmonių, kurie jaustų pareigą imtis juos įgyvendinti.

Pagrindinė Lietuvos problema regioninės politikos prasme, pašnekovo teigimu, yra ta, kad regionuose už kelis ES skirtus milijardus eurų sukurta nebloga infrastruktūra, tačiau žmonėms nėra tinkamų galimybių ja pasinaudoti. Atlyginimai nedideli, labai daug sezoninio darbo, gyventojų mažėja, nes jie keliasi į miestus ar emigruoja. Nemokamas viešasis transportas esą galėtų būti paskata likti savo krašte, ieškotis toliau nuo namų esančio, bet geriau mokamo darbo.

„Toks dalykas iš pradžių atrodo neįmanomas – kaip gali būti kokia nors paslauga nemokama? Bet žvelkime į skaičius. Kai pradėjau nagrinėti kelių savivaldybių, tarp jų ir Pakruojo, duomenis, pamačiau, kad didžioji dalis viešojo transporto paslaugų jau dabar yra subsidijuojamos iš jų biudžeto. Pakruojo savivaldybė dengia apie 90 proc. tokių išlaidų skirdama kompensacijas ir finansuodama moksleivių vežimą. Pridėkime nedidelę dalį trūkstamų lėšų, ir žmonės galėtų gauti nemokamą paslaugą“, – sakė A. Zuokas.

Anot politiko, Pakruojo autobusų stoties darbuotojai jam pasakojo, jog būna, kad autobusu važiuojanti močiutė išlipa viena stotele anksčiau, kad sutaupytų 2 centus. Ir iki kitos stotelės eina pėsčiomis, nors galėtų važiuoti. „Tai žiaurus pavyzdys, bet jis atspindi dabartinės Lietuvos tikrovę“, – teigė A.Zuokas.

Skaičių kalba

Viešojo transporto paslaugos Pakruojo savivaldybei per metus kainuoja 560 tūkst. eurų. Šių metų biudžete, anot A. Zuoko, savivaldybė savo viešojo transporto įmonei skyrė 280 tūkst. eurų dotaciją už nuostolingus maršrutus, 23 tūkst. eurų kompensaciją už kelionės nuolaidomis besinaudojančius keleivius. Dar 100 tūkst. eurų skirta moksleiviams vežti.

„Kitaip tariant, 430 tūkst. eurų savivaldybė šiuo metu kompensuoja ir dotuoja. Lieka 130 tūkst. skirtumas. Pati įmonė iš užsakomųjų maršrutų užsidirba apie 50 tūkst., iš remonto darbų – dar tiek pat, taigi savivaldybei reikėtų pridėti nuo 30 iki 50 tūkst. eurų, kad rajonas turėtų nemokamą viešąjį transportą“, – skaičiavo pašnekovas.

Pagal savivaldybių biudžeto formavimo metodiką gyventojų skaičius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuriais remdamasi valstybė skiria ldaugiau ėšų savivaldybėms. Anot A. Zuoko, jeigu savivaldybėje papildomai prisiregistruoja 1 000 gyventojų, papildomai iš nacionalinio biudžeto jai skiriama apie 450 tūkst. eurų. Esą jei dar bent 500 žmonių įsiregistruotų Pakruojo savivaldybėje – o tai esą būtų visai realu – jos iždą papildytų apie 200–250 tūkst. eurų, o to visai užtektų skirtumui tarp paslaugos kaštų ir skiriamų dotacijų padengti.

„Pakruojo autobusai veža ir iki Šiaulių bei Panevėžio, šie maršrutai Pakruojo gyventojams taip pat būtų nemokami. Žmonės galėtų nemokamai nuvažiuoti savo reikalais, be to, gyventojai galėtų pasirinkti darbo vietą nepaisydami, ar ji yra arti namų, ar ne. Nereikėtų mokėti už degalus važiuojant iki darbo savo automobiliu ar už autobuso bilietus, taigi liktų daugiau pinigų. Tai didintų darbo rinkos mobilumą“, – sakė A. Zuokas.

Daro namų darbus

S.Gegieckas, Pakruojo savivaldybės meras, tvirtino, kad, pirminiais skaičiavimais, rajono viešojo transporto uždirbamų lėšų ir savivaldybės skiriamų kompensacijų tikrai pakanka tokiai nemokamai paslaugai teikti ir net jai tobulinti. Ja naudotis galėtų visi savivaldybės gyventojai, už vienkartinį mokestį įsigiję vadinamąją pakruojiečio kortelę. Kada nebereikės mokėti už kelionę savivaldybės transporto įmonės autobusais, esą priklausys nuo to, kaip savivaldybės administracijai seksis atlikti namų darbus.

S. Gegieckas

„Preliminariais skaičiavimais, galbūt gegužės ar birželio mėnesiais, jeigu viskas pavyks taip, kaip mes įsivaizduojame, – sakė meras. – Šį mėnesį rengiama rajono gyventojų apklausa.“

S.Gegieckas viliasi, kad ši idėja gal net padės padidinti krašto gyventojų skaičių ar bent jau sumažinti norinčiųjų išvažiuoti ar persiregistruoti kitur. Eksperimento sėkmę esą padės įvertinti apskaita: autobusuose bus įrengti kortelių skaitytuvai, todėl savivaldybės administracija žinos, kiek keleivių naudojasi nemokama paslauga, kaip pasiskirsto jų srautai, ir prireikus galės daryti tam tikrus pakeitimus.

Marius Markevičius, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas, sveikino nemokamo viešojo transporto Pakruojyje idėją, tačiau atsargiai vertino galimybę jai tapti pagrindiniu rajono traukos magnetu. Daug kas esą priklausys nuo konkrečių tvarkaraščių.

„Jei bus vienas reisas ryte, o kitas – tik kitą dieną, žmonėms nebus gerai, nes į darbą nuvažiuos, o sugrįžti autobusu nebegalės. Tvarkaraščiai turi būti suderinti su žmonių poreikiais. Kitas dalykas – ar tvarkingos pačios transporto priemonės, ar vežėjai ir savivaldybė bus lankstūs ir tikrai atsižvelgs į tai, kas patogu keleiviams?“ – svarstė pašnekovas.

Jis abejojo, ar vien tik nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones persikelti į kitą rajoną, tačiau sakė, kad tai galbūt būtų vienas iš privalumų, kurie žmonėms galėtų būti svarbūs. „Jei savivaldybėje yra gerų darbo vietų, gerų švietimo įstaigų ir dar teikiama nemokamo transporto paslauga, tai galėtų būti nemaža paskata“, – teigė M.Markevičius.

Abejoja, ar atsipirktų

Ekonomistas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas siūlo nepamiršti, kad nemokamų dalykų nebūna.

„Kainuoja ir patys autobusai, ir degalai, ir vairuotojų darbas, visas šias išlaidas reikės padengti. Reikėtų pripažinti: jei turėsime nemokamą viešąjį transportą, galbūt mažiau bus vaikų darželių. Juk ir viena, ir kita finansuojama iš savivaldybės biudžeto“, – sakė pašnekovas.

Ž.Šilėnas abejojo, ar viešojo transporto srautas Pakruojyje yra pakankamai intensyvus, kad toks sprendimas atsipirktų: ar apsimokės pustuštį autobusą varinėti iš vienos rajono pusės į kitą? Be to, padarius nemokamą susisiekimą su Šiauliais, tikėtina, kad apsipirkti, praleisti laiką žmonės daugiau važiuos į Šiaulius, o ne į Pakruojį.

„Ar neatsisuks toks rajono gaivinimo sprendimas prieš patį Pakruojį, nes ištrūkti iš jo bus lengviau?“ – klausė ekonomistas, o prielaidą, kad žmonės keistų savo gyvenamąją vietą vien todėl, kad Pakruojyje yra nemokami autobusai, vertino skeptiškai. – Įsivaizduoju nebent tokį atvejį, kad žmogus, gyvenantis Pakruojo rajone, dėl kokios nors priežasties tebėra prisiregistravęs, tarkime, Pasvalio savivaldybėje. Bet kiek tokių žmonių galėtų būti – šimtas, du? Čia ne Talinas, kuriame pusė Estijos gyvena. Tikrai nemanau, kad Pakruojyje yra tokia situacija“, – svarstė pašnekovas.

Ž.Šilėno manymu, labiausiai toks sumanymas gaivintų vietos autobusų parką, nes jis gautų pinigų, nesvarbu, ar žmonės naudojasi paslaugomis, ar ne. „Ar ši idėja gaivins Pakruojį – labai abejoju“, – sakė ekonomistas.

Žingsnis į priekį

Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras.

Pagirtina, kad savivaldybės ieško naujų sprendimų, svarsto apie pokyčius, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtų sunku komentuoti tokį sumanymą neturint duomenų apie viešojo transporto tinklą, keleivių srautus, dotacijas ir t. t. Jeigu tokį sprendimą tektų svarstyti Druskininkams, manyčiau, kad jis būtų gana skausmingas, nes per metus mūsų miesto maršrutais pervežama apie 1 mln. keleivių. Kad turėtume vieną naujausių, vieną geriausių autobusų parkų Lietuvoje, kasmet skiriame kelių šimtų tūkstančių eurų dotacijas. Jei perimtume visą viešojo transporto paslaugos finansavimo naštą, ji miestui būtų per didelė. Bet galbūt Pakruojyje mažiau transporto, gal šiame krašte tai atsieina pigiau ir gal pakruojiečiai nekels labai aukštų reikalavimų nei transporto priemonėms, nei keleivių aptarnavimo infrastruktūrai? Ši idėja man atrodo gyvybingesnė didesniame mieste, tačiau ir rajono savivaldybėje tai bus dėmesio vertas eksperimentas. Tai žingsnis į priekį keičiant požiūrį į vietinį visuomeninį transportą rajono savivaldybėje.