Valstybinės maisto ir veterinarijos bei Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybų specialistams patikrinus žirgininkų asociacijas, paaiškėjo, kad dalis ristūnų egzistuoja tik popieriuose, nors parama už jų veislės gerinimą į savininkų ir asociacijų sąskaitas plaukia be trikdžių.

Arkliai išgaruoja

Po patikrinimo Lietuvoje registruotų veislinių arklių, remiantis statistikos duomenimis, ėmė spėriai mažėti. Žemės ūkio ministerija pradėjo auditą, siekdama išsiaiškinti, kas kaltas, kad metų metus į registrą buvo traukiami tik popieriuje egzistuojantys žirgai ir už juos mokama parama, o atsakingos tarnybos šių pažeidimų nepastebėdavo.

„Matome, kad po patikrinimo registruotų veislinių arklių pradėjo mažėti. Asociacijos ir augintojai atnaujina duomenis“, – aiškino Žemės ūkio ir verslo informacijos centro Veislinių gyvūnų skyriaus vedėjas Darius Valkauskas. Žirgų apskaitą tvarko 9 asociacijos, kurios kasmet kilmės knygai vesti, genetiniams darbams, parodoms, mugėms išsidalija apie 200 tūkst. eurų. Kitas šių organizacijų pajamų šaltinis – arklių pasai, kuriuos, skirtingai nei veislinio jautuko ar ožkos dokumentus, išduoda ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, o pačios asociacijos. Po patikros taip pat paaiškėjo, kad dalis arklių, nors dokumentuose vadinami veisliniai žirgais, neturi nuo 2009 m. privalomų mikroschemų ir net gyvūnų pasų arba šie dokumentai netikslūs, neatitinka reikalavimų.

„Tai, kad žirgų veislininkystėje yra bėdų, matėme seniai. Nuėjome pas žemės ūkio ministrę ir tiesiai paklausėme, kaip gali būti, kad 2 500 kumelių (tiek deklaruoja kitų asociacijų nariai) per metus atveda tik 80 kumeliukų, o mūsų 60 kumelių atveda 52 kumeliukus“, – aiškino Lietuvos ristūnų sporto sąjungos vadovas Arūnas Cicėnas. Jis pabrėžė, kad reikia patikrinti ne tik asociacijų, bet ir pavienių laikytojų kaimenes. A.Cicėnas stebėjosi, kaip daugelį metų atsakingos valstybės institucijos nematė, kad parama dalijama už neegzistuojančius arklius.

Klausimų daug

Pasak Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidento Almučio Railos, šios patikros rezultatų negalima vertinti kaip katastrofos. Atvirkščiai – rezultatai geri, o pažeidimai nereikšmingi. Jei arklys buvo auginamas Lietuvoje ir niekada nebuvo išvežtas į užsienį, natūralu, kad ne visi jo dokumentai tvarkingi, nes šeimininkui jų tiesiog nereikėjo. Dabar tarnybos sutvarkė savo registrus ir visi turės atspirties tašką, kad ateityje galėtų dirbti tvarkingiau.

„Statistikos svyravimas keliais procentais natūralus reiškinys. Vyksta varžybos, arkliai vežiojami. Mikroschemas turi visi jauni žirgai. Vyresniems, keliolikos metų amžiaus, jos neimplantuotos, nes nėra poreikio. Mikroschemos privalomos nuo 2009 m.“, – aiškino A.Raila.

Asociacijos vadovas įvardijo ir paramą – už vieną žirgą organizacija per metus gauna 6,8 euro ir 25 eurus už naujai gimusį kumeliuką. Papildomai parama skiriama už renginius. 200 eurų per metus už arklį tenka tik kelių asociacijų nariams, kurių laikomi žirgai pripažinti šalies genofondu (kaip žemaitukai, trakėnai ir pan.).

„Lietuvoje daug veislinių arklių, kuriems nebuvo atlikti DNR tyrimai, nors be šio tyrimo Vakaruose žirgai nepaklausūs, kurie neturi mikroschemų. Tačiau už juos visus skiriama parama kaip už veislinius. Jei negalima atsekti penkių žirgo kartų, jis tinka tik mėsai“, – griežtai kalbėjo A.Cicėnas ir uždavinėjo daugiau nemalonių klausimų.

Anot jo, paaiškinimų, kodėl registruotų ir iš tikro laikomų žirgų skaičius nesutampa, yra daug. „Be valdininkų ir atsakingų tarnybų aplaidumo taip negalėjo nutikti. Juk kiekvienais metais bandų tikrinti važiuoja atsakinti pareigūnai. Jų pavardės surašytos ant patikros aktų. Jiems ir galima užduoti atitinkamus klausimus“, – sakė A.Cicėnas.

Ristūnų sporto sąjungos vadovo teigimu, laikyti kumeles be prieauglio paprasčiausiai nuostolinga, todėl tokie gyvūnai parduodami mėsai, o formaliai jie lieka registre. Žirgų auginimas yra verslas – iki metų veisliniai kumeliukai parduodami kaip gera veislinė medžiaga. Vakaruose jų kaina prasideda nuo 10 tūkst. eurų. Kitas kelias – parengti arklį varžyboms ir užsidirbti iš prizų. Tokio žirgo paruošimas Lietuvoje kainuoja apie 500 eurų per mėnesį. Europoje ši suma siekia apie 1 tūkst. eurų.

R. Dovydėno pieš.

Ne tik verslas

A.Cicėnas sakė, kad kai kurias asociacijas galima pavadinti „mėsinių“, o ne veislinių arklių asociacijomis. Anot jo, ES ir Lietuvos biudžeto parama formaliai duodama tam, kad veislė būtų gerinama ar bent jau išlaikoma. O dabar – arklys ganosi pievoje, jo šeimininkas gauna išmokas už pievą, kurios nereikia šienauti, dar 200 eurų už retos veislės augintinį, papildomai dirbti su žirgu nereikia, vėliau jį galima parduoti perdirbėjams.

A.Cicėno žiniomis, be kilmės dokumentų mėsinio arklio kaina, atsižvelgiant į svorį, svyruoja nuo 500 iki 1 000 eurų. Tokiam verslui išmokos – reikšmingas priedas. Be to, bent teoriškai, jei nėra DNR tyrimo ir mikroschemos, inspektoriams tokį arklį gali rodyti keletą kartų ir taip didinti teorinę bandą. Patikrinti, ar arklys atitinka pase esantį aprašą, gali toli gražu ne kiekvienas.

„Į arklių augintojų būrį įsilieja naujų žmonių, kurie investuoja ir nori kuo greičiau gauti grąžą. Arklininkystė – ne verslas, o gyvenimo būdas. Iš to nebūtinai turi uždirbti“, – kiek kitaip ristūnus vertino A.Raila. Kartu jis pripažino, kad šiandien Lietuvos sunkieji ar sustambinti žemaitukai auginami arba veislei, arba mėsai. Ūkininkų sodybose, vien dėl grožio, kaip Vakaruose, jie nelaikomi. Mėsai iškeliauja ir veisliniai arkliai, kurie neatitinka standarto ar patiria traumų.

Kaltina asociacijas

Atsakingų tarnybų vadovai savo kaltės neįžvelgė ir sakė, kad dėl apskaitos keistenybių kaltos asociacijos. „Asociacijų atstovai tiesiog laiku nepateikia informacijos apie gyvulių judėjimą. Jos nepraneša, kad parduoda žirgą, tačiau ir toliau gauna išmokas kaip už laikomą gyvulį. Anksčiau buvo populiaru, kad kelios asociacijos į savo apskaitą įrašydavo tuos pačius arklius, tačiau šią tvarką pernai panaikinome“, – pasakojo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Vilius Rekštys.

Anot valdininko, mikroschemomis nežymėti, be kilmės dokumentų arkliai negali būti vadinami veisliniais. Geriausiu atveju jie gali būti įvardijami kaip ūkiniai – skirti ne veislei, bet vagai arti ar šieno vežimui tempti. Tokie gyvūnai registruojami Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje. Veisliniai žirgai, kaip ir galvijai, traukiami į atskirą veislininkystės informacinę sistemą. Tačiau vėlgi, norint parduoti grynakraujį ristūną, kilmės dokumentus išduos ne valstybinės tarnybos, o asociacija.

V.Rekščio nuomone, teoriškai galima daryti prielaidą, kad bandos savininkas rizikuoja ir dėl išmokų nepraneša apie parduotus gyvulius. „Mūsų asociacija gauna 30 tūkst. eurų per metus. Patys į žirgų auginimą investuojame keletą kartų daugiau, tačiau tarp asociacijų vyksta nuolatinė kova dėl paramos pinigų“, – sakė Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacijos vadovė Audronė Petraitienė.

Atskiras dokumento gyvenimas

„Asociacijų patikrinimą, kaip tvarkoma žirgų apskaita, inicijavo Žemės ūkio ministerija. Mes šį pavedimą persiuntėme savo teritoriniams padaliniams ir šie su Veislininkystės tarnybos specialistais nuvyko į patikrinimus“, – kaip vyko žirgų ir jų dokumentų sulyginimas pasakojo Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Ženklintas žirgas pagal reglamentą privalo turėti mikroschemą ir pasą su išvaizdos aprašymu. Kitaip jis negali būti registruojamas. Per akciją patikrinta 331 arklių laikymo vieta (462 asocijuotų narių veislinių arklių ūkiai). 106 laikymo vietose rasta pažeidimų, 15 arklių laikytojų skirtos administracinės nuobaudos. 153 veisliniai arkliai neturėjo privalomų mikroschemų (teoriškai toks gyvūnus negali būti parduotas net mėsai). 54 žirgai apskritai neturėjo dokumentų. 204 laikymo vietose savininkai neturėjo gyvūno paso arba dokumentas buvo netinkamas naudoti. Pagal taisykles, šis dokumentas turi būti laikomas su gyvūnu, kad jį būtų galima bet kada pateikti. 564 pažeidimų atvejai – tai apskaitos ir perkėlimo registro taisyklių nesilaikymas.

V.Paulauskas įsitikinęs, kad arklių savininkai tiesiog neatlieka savo pareigų. Veterinarai irgi nežino, kur dingo arkliai, esantys registre. Tai paaiškinti gali tik asociacijų vadovai. Galėjo nutikti taip, kad gyvūnas parduotas mėsai, tačiau lieka dokumentuose ir už jį toliau gaunamos išmokos.

„Žmogus, pardavęs arklį, kurį, tarkim, išveža į užsienį, apie tai per 7 dienas privalo pranešti veterinarui. Jei nepraneša, į duomenų bazę niekas neįrašo apie pokyčius. Praktiškai pasikeitusius duomenis į duomenų bazę per kitas 7 dienas po pranešimo turi įtraukti arba mūsų specialistas, arba privatus veterinaras, arba pats ūkininkas elektroninėje sistemoje. Jei žemdirbys nepraneša apie sandorį, niekas to nefiksuoja“, – kaip atsiranda netikslumų registre, aiškino V.Paulauskas.

Žemės ūkio ir verslo informacijos centro veislinių gyvūnų skyriaus vedėjo D.Valkausko manymu, dėl paprasčiausio žmonių aplaidumo visi gyvūnai niekada nebus paženklinti ir suregistruoti.

Finansinių nusikaltimų tarnyba į „Valstiečių laikraščio“ užklausą apie galimas audito pasekmes atsakė, kad jei Žemės ūkio ministerija nustatys galimus nusikalstamų veikų požymius, ji medžiagą turės persiųsti teisėsaugos institucijoms, procesiniam sprendimui priimti. Valstybės biudžeto grobstymus tiria Finansinių nusikaltimų tarnyba, korupcijos atvejus Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Jei būtų nustatyti ne nusikalstamų veikų požymiai, o paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ministerija, apie tai informuotų paramos lėšas administruojančią agentūrą, kuri įvertinusi informaciją turėtų priimti atitinkamą sprendimą.

Sprendimas po audito

15min. nuotr.

Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė

Šią savaitę mūsų audito komitetas pateiks patikrinimo išvadas. Tiriame, ar asociacijos gavo išmokas už neapskaitytus arklius, kokios tai sumos, kaip judėjo pinigai. Mano pavedimu bus patikrinti visi iki vieno veislinių žirgų laikytojai. Kol kas rezultatai nedžiugina. Paskutinė patikra suplanuota birželio 23 dieną.

Faktas

Iki patikrinimo Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje buvo 462 asocijuotų narių 4 246 veisliniai arkliai, o iš tikro buvo laikomi 3 929 veisliniai arkliai.

LENTELĖ

Išmokos

Parama teikiama už šiuos nykstančių Lietuvos senųjų gyvulių ir naminių paukščių veislių ūkinius gyvūnus (eurais sutartiniam gyvuliui):

už žemaitukų veislės arklius – 200,

už stambiųjų žemaitukų veislės arklius – 200,

už Lietuvos sunkiuosius arklius – 200,

už Lietuvos šėmuosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200,

už Lietuvos baltnugarius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200,

už senojo genotipo Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200,

už senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180,

už Lietuvos vietines kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180,

už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187,

už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187,

už Lietuvos vištines žąsis – 162.

Parengta pagal ŽŪM info