Pagarba, kurią žmonės užsitarnauja atlikdami kažką svarbaus visuomenėje ar būdami savo srities ekspertais, ir partnerių tarpusavio pagarba – skirtingi dalykai. Užsitarnautos pagarbos lengva netekti: jei visų gerbiamas chirurgas vieną kartą imsis operuoti padauginęs alkoholio ir tai iškils aikštėn, apie žmonių pagarbą jis gali pamiršti. Tačiau yra kitos rūšies pagarba, kurios neįmanoma užsidirbti ir ji nepriklauso nuo jokių išorinių sąlygų. Tai sąmoningas žmogaus pasirinkimas (arba jo natūrali prigimtis) gerbti visus ir viską ir, žinoma, pirmiausia save. Apie tokią pagarbą ir kalbamės su santykių ekspertu Šarūnu Mažuoliu.

Štai keletas pavyzdžių, kuo skiriasi pagarbus ir nepagarbus elgesys.

Ką reiškia besąlyginė pagarba?

Pagarba kitam neįmanoma be pagarbos sau, nes tik taip ji gali būti iš tikro besąlyginė. Taigi, aš gerbiu tave, tavo gyvenimą, tavo erdvę, tavo nuomonę, pomėgius, mintis, jausmus ir viską, kas su tavimi susiję, tačiau jei kažkas mūsų santykiuose žaloja mane, aš neįsileidžiu tavęs į savo gyvenimą, nes aš jį gerbiu lygiai taip pat, kaip ir tavo. Taigi, jei tu su manimi elgiesi šiurkščiai, aš neatsakau tau tuo pačiu, tačiau pasitraukiu nuo tavęs pranešdama, kodėl tai darau. Jei aš noriu pokyčių, išvardiju savo norus, tačiau leidžiu tau laisvai rinktis. Jei tu pasirenki nieko nekeisti, aš tavęs neteisiu, tačiau tiesiog nutraukiu santykius.

Šarūnas Mažuolis

Bet kaip bendrauti su žmogumi, kuris nepatinka?..

Vienas iš klaidinančių pagarbos aspektų yra priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, ir bandyti su juo bendrauti. Jokiu būdu! Priimti dar nereiškia, kad su jums nepatinkančiu žmogumi reikia bendrauti! Jūs priimate liūtą tokį, koks jis yra, su visa jo laukine prigimtimi, tačiau nuo jo laikotės atokiai. Taip pat atokiai reikia laikytis ir nuo kai kurių žmonių. Tačiau vargu ar zoologijos sodo lankytojai keikia liūtus, kai stovi prie jų narvo, dėl to, kad šie potencialiai gali juos suėsti. O nemalonus ar nepatinkantis žmogus neretai sulaukia ne vieno komentaro apie tai, koks jis yra, bandymų pakeisti jį, priversti elgtis, galvoti, jausti kitaip, nei jis elgiasi ar mąsto.

Nepagarbos, ko gero, daugiausia kliūva artimiausiam žmogui?

Paradoksalu, tačiau kuo žmonės artimesni, tuo labiau leidžia sau kalbėti viską, kas jiems ant liežuvio galo. Daugiausia nepagarbos išreiškiama žodžiais. Su kitais žmonėmis pagarbiai bendraujantis partneris savo „mylimą“ žmogų gali išplūsti paskutiniais žodžiais. Taigi kitas pagarbos aspektas yra toks: joks vyras ir jokia moteris, nesvarbu, ką jis ar ji padarė, nenusipelno nė vieno šiurkštaus, žeminančio ar užgaulaus žodžio, pakelto, pašiepiančio balso tono. Nepagarbi kalba niekada neduoda teigiamų rezultatų – ji tik dar labiau atšaldo tarpusavio santykius.

Galima nebent „pamokyti“ partnerį, jei jis neklauso prašymų pakeisti savo elgesį, padaryti jam tai, ką nemalonaus daro jis. Štai pavyzdys. Garbaus amžiaus moters vyras prie stalo sėsdavosi valgyti pusnuogis. Moteriai tai buvo nemalonu, ji daug kartų prašė vyro apsirengti, tačiau jis jos tarsi negirdėjo. Tada vieną dieną ji pati atėjo prie stalo pusnuogė. Vyras tai pamatęs atsistojo, apsirengė ir daugiau pusnuogis prie stalo nepasirodydavo. Šiame veiksme nėra jokio puolimo, pykčio ar kaltinimų, tik paprastas parodymas, kaip žmogaus elgesys atrodo iš šalies.

Reikia būti labai sąmoningam, kad suprastum, jog nė vienas žmogus nėra vertesnis už kitą žmogų...

Išties, jokio žmogaus norai, poreikiai, pasirinkimai, erdvė, laikas nėra svarbesni už kito žmogaus norus, poreikius, pasirinkimus, erdvę, laiką. Taigi, svarbus pagarbos aspektas yra lygybė. Kad ir kokie neverti visuomenės akyse atrodo benamiai ar alkoholikai, kitaip mąstantieji ar besielgiantieji, vargu ar juos užgauliodami demonstruojame pagarbų elgesį. Kai vertesnio ir mažiau verto principai pradedami taikyti poros santykiuose, mažiau uždirbantis ar menkesnio išsilavinimo partneris tampa tuo, kuris turi mažiau teisių, todėl partnerystė pavirsta į diktatūrą ar vergvaldystę.

Kokius dar išskirtumėte svarbius pagarbos aspektus?

Kiekvienas žmogus turi absoliučią teisę į savo gyvenimą. Būna, kad giminaičiai stengiasi, kad visi kiti atitiktų tos giminės standartus. Užtenka vienam nariui pasukti mažiau įprasta kryptimi, ir giminė sukyla. Nariai jaučia turintys teisę į kitų gyvenimus, tarsi vieni priklausytų kitiems. Kontroliuojami žmonės automatiškai priešinasi, kartais atsiriboja, pasitraukia iš giminės, santykiai tampa šalti ar kupini pykčio. Štai viena moteris iš katalikiškos giminės klausia, ką daryti su sūnumi, kuris tapo krišnaitu. Ji per galvą vertėsi bandydama atvesti sūnų į „teisingą“ kelią, deja, galėjo prarasti vienintelį vaiką, kuriam buvo svarbu patirti ir kitas dvasines kryptis.

Ar partneriai gali išmokti gerbti vienas kitą?

Savistaba. Tik stebėdami save, kaip kalbate ir elgiatės su partneriu, galėsite pradėti ką nors keisti. Nesvarbu, ar esate jauna, laiminga pora, ar jūsų santykius apėmusi gili krizė. Pagarba kitam žmogui nepriklauso nuo išorinių sąlygų, tai asmeninis pasirinkimas.

Pamąstykite apie pagarbos aspektus. Ką jie jums reiškia, ar jie teisingi? Svarbu susikurti vidinę savo filosofiją, kuri būtų jums juntama ir suvokiama. O abejojimas tuo, kas parašyta, padeda atrasti tikrus, asmeninius atsakymus į aktualius klausimus.

Sukonkretinkite pagarbos aspektus:

• mano partneris yra toks, koks yra, ir turi absoliučią teisę tokiu būti.
• jokie šiurkštūs žodžiai nepateisinami santykiuose su partneriu, nes jie nepadeda siekti teigiamų rezultatų;
• mano partneris yra tiek pat vertingas, kiek bet kuris kitas žmogus;
• mano partneris turi absoliučią laisvę ir absoliučią teisę į savo gyvenimą.

Papildykite aspektus norėdami praktikuoti:

• visi šie aspektai yra lygiai taip pat taikomi ir man;
• visos teisės, kurias aš turiu, yra teisės tik į mano gyvenimą.

Apmąstykite savo bendravimą su partneriu. Prisiminkite, kada, kaip pažeidėte šiuos aspektus ir elgėtės nepagarbiai. Nekaltinkite savęs! Ši praktika skirta sąmoningumui kelti, o ne ieškoti kaltų.

Stebėkite kitus žmones. Kitų nepagarbus elgesys lengviau pastebimas nei savo. Atkreipkite dėmesį į žmones parduotuvėse, kavinėse, gatvėje, darbe ir objektyviu žvilgsniu, neįsitraukdami į situacijas emociškai, įvertinkite, ar tai, ką matote, jums atrodo pagarbu, ar ne. Stebėkite ne tik nepagarbų, bet ir pagarbų elgesį. Ieškokite žmonėse to, kas jums patinka ir ko norėtumėte išmokti.

Stebėkite savo elgesį ir žodžius, skirkite vieną kitą minutę per dieną peržvelgti, ar jūsų veiksmai ir žodžiai buvo pagarbūs, ar ne. Jei norite pasakyti ką nors nepagarbaus kitam žmogui, sustabdykite save ir geriau nesakykite nieko arba po kurio laiko perfrazuokite savo žodžius. Tai nėra lengva, nes labai dažnai nepagarbaus elgesio priežastis būna įsitikinimas, kad kiti žmonės kažką privalo, kažkam neturi teisės, kažkur klysta. Daug žmonių yra įsitikinę savo teisumu ir jiems itin sunku pamatyti, kad tiesa gali būti kitokia arba jų tiesa nėra vienintelė. Tai pasaulėžiūra ir prireiks laiko bei noro šią pasaulėžiūrą pakeisti.

Pagarba kitiems ir pagarba sau yra neatsiejami dalykai. Ką reiškia gerbti save?

Jei daugumos žmonių savikritiškas vidinis dialogas būtų transliuojamas garsiai, jie būtų apkaltinti psichologiniu smurtu. Vargu ar bendrautumėte su žmogumi, kuris su jumis kalbėtų taip, kaip jūs kalbate su savimi, t. y. save plakdami, kaltindami, teisdami... O juk pagarba kitiems yra neatsiejama nuo pagarbos sau. Ne vienas šventas raštas moko su kitais elgtis taip, kaip su pačiu savimi, tačiau visų pirma reikia gerai peržiūrėti, kaip jūs elgiatės su savimi.

Kaip praktikuoti pagarbą sau?

*Pagalvokite apie labiausiai gerbiamą žmogų. Nesvarbu, ar jį besąlygiškai gerbiate, ar pripažįstate tą žmogų kaip autoritetą. Stebėkite, ką sakote sau savo mintyse, ir nesakykite sau nieko, ko nesakytumėte tam žmogui, kuriam jaučiate didelę pagarbą. Pagalvokite, kaip su juo kalbėtumėte apie situacijas, dėl kurių save mušate, teisiate, kaltinate, ir imkite keisti vidinį dialogą. Pvz., padarėte darbe klaidą. Mintyse save išvadinate idiote, nevykėle, keikiate save, kad padarėte nesąmonę... Dabar įsivaizduokite, kad taip kalbate su savo seneliu, mama, mylima pradinių klasių mokytoja. Nuo vidinio dialogo pokyčių prasidės pokyčiai santykyje su savimi, o tai neišvengiamai duos teigiamą įtaką santykiams su kitais žmonėmis.

*Parašykite sau atsiprašymo laišką. Atsisėskite prie kompiuterio ar popieriaus lapo ir surašyti tai, kas tuo metu švysteli minčių lauke. Nenustebkite, jei pradės kilti emocijos, nuliūsite, supyksite, susigraudinsite. Kuo nuoširdžiau rašysite, tuo didesnė tikimybė, kad atsivers anksčiau ignoruoti jausmai. Rašyti yra efektyviau nei pagalvoti. Jei paeksperimentuosite su abiem variantais, pamatysite, kad rašant mintys tampa daug aiškesnės, konkretesnės.

*Sudarykite su savimi sutartį daugiau niekada savęs neskriausti. Padarykite viską, kas jūsų galioje, kad šios sutarties laikytumėtės. Negerbti savęs mes išmokstame iš žmonių, kurie negerbė mūsų – kėlė aukštus reikalavimus, buvo nepatenkinti dėl mūsų pasirinkimo, nekreipė dėmesio į mūsų norus, laiką, erdvę, jausmus. Kitaip tariant, jus skriaudė ir dabar jūs skriaudžiate save. Sutarkite su savimi, kad užteks, ir pradėkite kreipti vairą gražesnių santykių su pačia savimi link.

*Paskelbkite pagarbos sau dieną ar savaitę. Taip gali būti paprasčiau, nei padaryti sprendimą visam gyvenimui, jei jaučiate, kad nesate tikri, ar pavyks jo laikytis. Pagalvokite, ką jums reiškia pagarba sau – savo laikui, erdvei, mintims, gyvenimo būdui, norams, pomėgiams, jausmams? Kokiomis situacijomis jūs galėtumėte pasakyti: „Aš per daug gerbiu save, kad... (dirbčiau viršvalandžius, už kuriuos man nemoka; būčiau poroje su žmogumi, kuris nenori įsipareigoti; bendraučiau su žmonėmis, kurie mane žemina, kontroliuoja ir nenori keisti savo bendravimo būdo; užsiimčiau veikla, kuri man neįdomi, ir t. t.)“.

*Pakeiskite žodžius „pagarba sau“ į „meilę sau“. Tai gali palengvinti mokymąsi, bet gali ir apsunkinti. Žodis „pagarba“ tinka tiems, kuriems žodis „meilė“ skamba per daug sentimentaliai ar nuvalkiotai. Tuo metu tiems, kam žodis „pagarba“ yra per sausas ir neįkvepia, „meilė“ yra pagarbos atitikmuo, tarp šių dviejų žodžių galima brėžti lygybę. Kur nėra pagarbos, nėra meilės, kur nėra meilės, vargu ar bus pagarba.