Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pabėgėlių krizė: artėja pavasarinis potvynis

Netrukus įvyksiantis Europos Sąjungos ir Turkijos vadovų susitikimas dėl pabėgėlių krizės iš anksto vadinamas lemiamu. Nesėkmės atveju į Europą atšilus orams plūstelės dar didesnis nelegalių migrantų srautas.

Tapo imigrantų „kempine“

Tie, kurie turėjo naivių vilčių, kad pernai su vis gilėjančia pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių susidūrusios ES vadovai ras greitų ir efektyvių būdų jai suvaldyti, liko nusivylę. Šio iššūkio akivaizdoje visi pamatė, kokia lėta, nenuovoki ir bejėgė yra biurokratinė Briuselio mašina. Kol ES vadovai reiškė susirūpinimą, rengė veiksmų planus, planavo ir skirstė lėšas, vieną po kito šaukė aukščiausio lygio susitikimus, skirtus pabėgėlių problemai Europoje spręsti, vien oficialiais duomenimis, į ją 2015 m. atvyko daugiau nei milijonas žmonių. Praėjusių metų pabaigoje ES politikai vylėsi, kad, atėjus žiemai, iš Šiaurės Afrikos ir Turkijos jūra į Europos šalis traukiančių migrantų srautas gerokai sumažės, tačiau nutiko priešingai. Naujausiais ES išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais į Europą atvyko 30 kartų daugiau pabėgėlių, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Kovo 1 d. duomenimis, nuo Naujųjų Viduržemio jūra Europos pakrantę pasiekė 131 724 žmonės, arba maždaug tiek pat, kaip per pirmuosius šešis 2015-ųjų mėnesius. Dauguma jų atvyko į Graikiją.

Tačiau padėtis ir joje, ir visoje ES jau kitokia. Dėl pabėgėlių krizės aižėja politinės koncepcijos „Europa be sienų“ pamatai: jau 8 Šengeno sutartį pasirašiusios valstybės vėl įvedė savo sienų kontrolę, kada jų pavyzdžiu paseks likusios 18, regis, jau tik laiko klausimas. Matydamos, kad Graikija, kuri tapo pagrindiniais nelegalių migrantų kelio į Europą vartais, nesiima reikiamų priemonių jų srautui kontroliuoti ir tik stengiasi, kad per ją traukiančios minios kuo trumpiau užsibūtų jos teritorijoje, kaimyninės valstybės ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Makedonijai vasario pabaigoje uždarius savo sieną visiems iš Graikijos atvykstantiems pabėgėliams, išskyrus Sirijos piliečius, Graikijai kilo pavojus tapti milžiniška prieglobsčio prašytojų stovykla.

Atėnų skaičiavimais, per artimiausią mėnesį į šalį atvyks nuo 50 iki 70 tūkst. pabėgėlių, kurie bus priversti joje apsistoti. Ilgesniam ar trumpesniam laikui, nežino niekas. Skolų naštos slegiamai Graikijai perspektyva tapti milžiniška nelegalius imigrantus iš Turkijos sugeriančia ES „kempine“ kelia didelį pavojų. Juk visus atvykstančiuosius reikia kažkur apgyvendinti, kažkuo maitinti, kažkaip gydyti, mokyti, spręsti kitas svarbias jų kasdienio gyvenimo problemas. Net ir gavus ES finansinę paramą, tai padaryti bus nelengva. Žinant sprendimų priėmimo Briuselyje mechanizmo apsukas, nestebina, kad graikus jau ima neviltis.

Pasienyje – NATO karo laivai

Dabar ir Graikijoje, ir kitose ES šalyse didelės viltys dedamos į kovo 7 d. įvyksiantį ES ir Turkijos vadovų susitikimą. Manoma, kad jo metu bus rastas abi puses tenkinantis pabėgėlių krizės sprendimas. ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas jo išvakarėse perspėjo, kad jei susitikimo metu nepavyks pasiekti pažangos, ES tai reikš katastrofą. „Kovo 7-oji – tai diena, kuri viską nulems“, – pareiškė D.Avramopulas. Pasak jo, nemažėjant pabėgėlių srautui iš Turkijos, ES migracijos sistema „gali visiškai subyrėti“, ir kovo pradžia šia prasme esanti lemtinga riba.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel parėmė Atėnus pažadėdama, kad ES neleis Graikijai dėl pabėgėlių krizės „nugrimzti į chaosą“. Ji sukritikavo kai kurių ES šalių sprendimus gerokai sugriežtinti savo sienų kontrolę ir „dozuoti“ kasdien įleidžiamų pabėgėlių srautą, nes dėl to Graikija tampa savotiška jų kaupykla. ES šalių vadovai prieš kurį laiką buvo sutarę prašyti NATO pagalbos saugant Graikijos ir Turkijos jūros sieną. Kadangi absoliuti dauguma nelegalių imigrantų naudojasi būtent šiuo keliu patekti į ES, Egėjo jūroje tarp Graikijos ir Turkijos patruliuojantys NATO karo laivai teoriškai galėtų prisidėti prie kovos su žmonių kontrabandininkais. Tačiau iškiltų problema, kur dėti jūroje sulaikytus ir į karo laivus perkeltus imigrantus? Turkijos valdžia gali atsisakyti juos priimti, taigi, tokiu atveju juos vėl tektų perduoti Graikijai.

Kad Turkija derybose su ES dėl pabėgėlių bus itin kietas riešutėlis, galima neabejoti. Ankara turi visas galimybes kaip reikiant spausti Briuselį: laikas dirba jos naudai. Be to, aiškėja, kad Turkija nė nesiruošia padėti kitoms NATO valstybėms vykdyti patruliavimą Egėjo jūroje. Dar vasario 19 d. NATO vadovybės atstovai pranešė apie kartu su Graikijos ir Turkijos pakrančių apsaugos tarnybomis bei ES išorės sienų agentūra „Frontex“ pradėtą jūrinę operaciją. NATO karo laivai Egėjo jūroje ieškos laivų su nelegaliai gabenamais migrantais ir informuos apie tai Turkijos pareigūnus. Vadovauti šiai NATO operacijai buvo paskirtas Vokietijos kontradmirolas Jörgas Kleinas. Nuo operacijos pradžios praėjo jau dvi savaitės, o NATO vadovybė vis dar laukia Turkijos valdžios leidimo NATO laivams įplaukti į jos teritorinius vandenis. Kada jis bus gautas, niekas nežino, bet neverta abejoti, kad tai galės nutikti tik po ES ir Turkijos viršūnių susitikimo, ir tik tuo atveju, jeigu Ankara bus patenkinta jo rezultatais.

Tik pusė darbo

Kad ir kaip sunku būtų susitarti su turkais, kad jie uždarytų nelegalios imigracijos kelią į Europą, tai gali būti tik pusė darbo. Vakaruose jau garsiai šnekama apie tai, kad Europos pabėgėlių krizę kursto Rusija, bombarduodama Sirijoje civilius objektus ir taip dar labiau skatindama šios šalies gyventojų kėlimąsi į Europą. Šią savaitę vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje JAV generolas Philipas Breedlove'as pareiškė, kad Maskva gali naudoti pabėgėlius iš Sirijos kaip prieš ES nukreiptą ginklą. Pasak generolo, masinis pabėgėlių srautas iš pilietinio karo apimtos Sirijos į ES destabilizuoja Europos valstybes, ir tai yra naudinga Rusijai. „Rusija ir B.al-Assado režimas tyčia migraciją verčia ginklu, bandydami susilpninti europines struktūras ir palaužti europiečių ryžtą“, – sakė P. Breedlove'as kalbėdamas JAV Kongreso ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje.

Vakarų spaudoje taip pat pasirodė pranešimų, kad Rusija jau bando kurti naujus nelegalios imigracijos į ES kelius tam atvejui, jeigu ES ir Turkijos pastangomis bus uždarytas dabartinis jų maršrutas per Balkanų šalis į Europos gilumą. JAV internetinis dienraštis „The Huffington Post“ rašo apie Rusijos šiaurinėje dalyje veikiantį „ledinį maršrutą“, kuriuo nelegalūs migrantai vyksta į Šengeno erdvei priklausančią Norvegiją ir Suomiją. Leidinys remiasi Suomijos laikraščiais, pranešančiais, kad nauji sienos perėjimo punktai pasienyje su Rusija atidaryti šios šalies Federalinės saugumo tarnybos iniciatyva. Skandinavijos šalys dėl to labai sunerimo, nes iš Rusijos per juos traukia vis daugiau pabėgėlių iš Vidurinės Azijos. Suomijos pasienio tarnybos duomenimis, vien šiais metais per šiuos punktus iš Rusijos atvyko daugiau nei 7 500 žmonių. Į tokią problemą atkreipė dėmesį ir ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas: duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Die Zeit“, jis sakė esąs tikras, kad Rusija tyčia siunčia migrantus į ES, kad padidintų spaudimą pabėgėlių krizės apimtose šalyse. Kol į Europą traukia vis daugiau pabėgėlių, o migracijos keliai išlieka atviri (arba jau ruošiami ir atsarginiai), tikėtis, kad šiemet pavyks išvengti pavasarinio jų potvynio, kažin ar verta.

Rekomenduojami video