„Norėčiau išsamiai sužinoti apie augalą, kurį kinai vadina „goji“, jo auginimo technologijas, vaistines savybes“, – rašo skaitytojas Jonas S. iš Anykščių r.

Atsako dendrologė Edita Turskienė.

Kininis ir dygliuotasis

Augalas, kurį kinai vadina „goji“, turi lietuvišką pavadinimą – ožerškis. Dažnas, ragavęs jo uogų, trauko pečiais – skonis nėra ypatingas, tačiau jei jau taip sveika, gal ir vertėtų užsiauginti jų patiems, juolab kad krūmelį galima įsigyti kelis kartus pigiau nei kilogramą džiovintų uogų. Kinijoje ožerškio uogos vadinamos amžinos jaunystės ir ilgo gyvenimo uogomis. Maistui ir gydymui ten naudojamos ne tik šio augalo uogos, bet ir lapai, žievė, šaknys. Dygliuotasis ožerškis Lietuvoje auginamas daugiau nei pusšimtį metų. Tai krūmas, užaugantis iki 1,5–2,5 m aukščio. Jo šakelės plonos, nulinkusios ir labai dygliuotos, lapai žali ir nedideli. Augalas priklauso bulvinių šeimai, jo žiedai iš tiesų panašūs į bulvės. Antroje vasaros pusėje ožerškis sunokina nedideles pailgas (1–1,5 cm ilgio) raudonas uogeles. Jos saldžiarūgštės, valgomos šviežios arba džiovintos, jų skonis panašus į razinų.

Tačiau vertingos yra ne dygliuotojo, o kininio ožerškio uogos. Abiejų rūšių ožerškių krūmai labai panašūs. Nors dygliuotuojo ožerškio uogos taip pat valgomos, turi vitaminų ir dar keletą naudingų medžiagų, kiekiu ir poveikiu sveikatai neprilygsta kininiam. Pas mus dažniausiai parduodamos dygliuotojo ožerškio uogos.

Kininis ožerškis – retesnis augalas, jį sunkiau užauginti. Dygliuotasis ožerškis Lietuvoje neblogai auga ir dera, o kininiam čia per šalta. Todėl tikrojo kininio ožerškio uogų derlius būna mažesnis ir daug brangesnis.

Nemėgsta pavėsio

Sumaniusiesiems auginti dygliuotąjį ožerškį patartina sodinti jį nelabai derlingoje dirvoje. Svarbu, kad ji būtų neužmirkusi ir lengva. Tinka ir priesmėlis, gerai ožerskis auga druskingame pajūryje. Šiam augalui reikia parinkti saulėtą vietą, nes jis nemėgsta pavėsio. Ožerškį galima sodinti prie tinklinių tvorų ar pavėsinių, nes jis linkęs vyniotis. Auga greitai, kartais gamtoje galima pamatyti sulaukėjusių ožerškių.

Jei norėsite užsiauginti kininį, o ne dygliuotąjį ožerškį, parinkite jam ypač saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą, tam tinka ir šlaitas. Kiekvieną žiemą apdangstykite eglišakėmis. Jei pasiseks, augalas atlygins už rūpestį ir apdovanos uogomis.

Sodinukai iš medelynų

Ožerškių sodinukų galima įsigyti medelynuose arba užsiauginti iš nusipirktų džiovintų vaisių sėklų. Beje, pirkdami uogas, atkreipkite dėmesį į jų spalvą. Jei jos ryškiai raudonos, vadinasi, buvo sudžiovintos naudojant sieros dioksidą (SO₂), kuris ant maisto pakuočių žymimas kaip E220. Sieros dioksidas apsaugo maistą nuo greito gedimo ir jį dezinfekuoja, pagerina jo spalvą ir pašviesina išdžiūvusius tamsius vaisius, todėl juo apdoroti džiovinti vaisiai išsaugo natūralią ryškią spalvą. Visa bėda, kad šalutinis SO₂ poveikis stiprus: jis dirgina skrandį, inkstus ir kepenis, skatina hiperaktyvių vaikų aktyvumą, alergizuoja ir gali sukelti astmos priepuolius; maiste naikina vitaminą B.

Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad geriausiai būtų įsigyti dvejų metų amžiaus ožerškio sodinuką, o jei kaina negąsdina, ir didesnį, mat geriausiu atveju tik trečiaisiais augimo metais pavyks paskanauti uogų, dėl kurių šis augalas ir auginamas. Lietuvoje ožerškių krūmai turėtų užaugti iki 2,5 m aukščio ir 1,5 m pločio.

Svarbu nesumaišyti ožerškio su kitu augalu – ožekšniu. Jų pavadinimai skiriasi tik keliomis raidėmis, bet ožekšnis – dekoratyvinis augalas. Jo sėklos gražios, bet nuodingos.

Kuo ypatingas ožerškis

Kininio ožerškio uogos gydymui naudojamos daugiau nei 2 000 metų kaip vienas svarbiausių vaistų tradicinėje kinų medicinoje. Jos naudojamos kraujui ir visam kūnui stiprinti, įvairioms kepenų ligoms gydyti, regėjimui gerinti. Ožerškio uogos lėtina senėjimo procesus, normalizuoja kraujospūdį, stiprina imunitetą, gerina miegą, padeda sergant diabetu ir menopauzės metu. Teigiamos jų savybės įrodytos moksliškai.

Ožerškio uogos vertinamos dėl gausios maistinės sudėties, jose yra 11 mineralų, 18 aminorūgščių, 6 vitaminai, keliolika rūšių angliavandenių, nesočiųjų riebalų rūgščių, augalinių sterolių, karotenoidų ir gausybė kitų biologiškai veiklių medžiagų. Kai kurie skaičiai įspūdingi – uogos turi net 2 kartus daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, 3 kartus daugiau nei mėlynės ir 5 kartus daugiau nei spanguolės, o geležies – net 15 kartų daugiau nei špinatai. Atliekant tyrimus buvo nustatyta, kad ožerškio uogose vitamino C yra daugiau nei apelsinuose, o beta karoteno – daugiau nei morkose. Taip pat jose yra keturis kartus daugiau kalio nei bananuose.

Džiovintos uogos panašios į razinas, salstelėjusio ir kartu aitroko skonio. Jų rekomenduojama berti į košes, tešlą, jogurtą, salotas, sausus pusryčius, o brinkintas vandenyje maišyti į žaliuosius kokteilius arba valgyti vienas. Tačiau šios uogos gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistiniais preparatais bei medikamentais, skirtais diabetui ir padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti. Todėl juos vartojant ir norint papildyti racioną ožerškio uogomis vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.