Keistai švelnus Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas dėl valstybinę dopingo programą vykdžiusios Rusijos gali skaudžiai atsiliepti olimpiniam judėjimui.

Auksinio derliaus mįslė

Tokio skandalo olimpiniame judėjime jau seniai nėra buvę: Pasaulinė antidopingo agentūra (PAA) paskelbė turinti įrodymų, kad Rusija klastojo 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje dalyvavusių savo sportininkų šlapimo mėginius. PAA atstovų teigimu, mažiausiai penkiolika olimpinius medalius iškovojusių Rusijos sportininkų dalyvavo valstybės vykdomoje dopingo programoje.

Paaiškėjo, kad Rusijos nacionalinė antidopingo agentūra, privalėjusi užtikrinti, kad sportininkai sąžiningai kovotų dėl medalių, pati rūpinosi, kad perspektyviausi šalies sportininkai gautų draudžiamų preparatų. Sočyje Rusijos olimpiečiai iš viso laimėjo 33 medalius (prieš 4 metus Vankuveryje – tik 15), iš jų 13 – aukso (Vankuveryje – vos 3).

Slaptoji operacija

Viskas iškilo aikštėn, kai pernai į JAV pasitraukė buvęs Maskvos antidopingo centro vadovas Grigorijus Rodčenkovas. Jis patvirtino pats sunaikinęs saugykloje laikytus 1 417 Rusijos sportininkų šlapimo mėginių, kad būtų galima nuslėpti, jog jie vartojo draudžiamus preparatus. G.Rodčenkovas atskleidė visą Rusijoje vykdytos valstybinės dopingo programos, turėjusios užtikrinti šalies sportininkams įspūdingas pergales olimpinėse žaidynėse ir svarbiausiose tarptautinėse varžybose, mechanizmą. Pasirodo, per olimpines žaidynes Sočyje buvo vykdoma didelio masto slaptoji operacija, kurioje dalyvavo ne tik aukšti Rusijos sporto funkcionieriai, Nacionalinė antidopingo agentūra, bet ir Federalinė saugumo tarnyba. Sočyje rusų sportininkams slapčiomis buvo duodama dopingo, o antidopingo kontrolės pareigūnai, padedami saugumiečių, klastojo olimpiečių šlapimo mėginius pakeisdami juos saugykloje kitais, „švariais“. Iš viso buvo pakeista daugiau nei 100 mėginių.

Išgąsdino sutapimas

Ilgainiui yla ėmė lįsti iš maišo. PAA sudarė nepriklausomą tyrimų komisiją dopingo vartojimui sporte ištirti. Pernai lapkritį paskelbtoje ataskaitoje buvo nurodyti Rusijai labai nepalankūs faktai. Šių metų vasarį dviejų savaičių laikotarpiu netikėtai mirė du daug apie Rusijos antidopingo sistemą žinoję žmonės – buvęs Nacionalinės antidopingo agentūros valdybos pirmininkas Viačeslavas Sinevas ir buvęs agentūros vadovas Nikita Kamajevas. Pirmajam buvo 58-eri, jo mirties priežastis nežinoma. 52 metų N.Kamajevas esą mirė nuo širdies smūgio, nors, pasak kolegų, ja niekuomet nesiskundė. Dėl tokio sutapimo supanikavęs artimas abiejų bendradarbis, buvęs Maskvos antidopingo centro vadovas G.Rodčenkovas per trečiąją šalį išskrido į JAV. Po kurio laiko jis viešai atskleidė, kaip veikia Rusijos valstybinės dopingo programos mechanizmas. Dalį jo pateiktų faktų patvirtino PAA ekspertai bei keli dopingą vartoję ir apie tai prisipažinę Rusijos sportininkai.

„Neįveikiami“ buteliukai

Tai, kad Rusijos inžinieriams pavyko įveikti „neįveikiamą“ dopingo kontrolės konteinerių apsaugą, reiškia, kad faktiškai galima abejoti bet kuriuo nuo 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovotu medaliu. Būtent nuo to laiko dopingo kontrolei naudojami Šveicarijos bendrovės „Berlinger“ stikliniai konteineriai, kurių esą neįmanoma atidaryti nesudaužius stiklo. Kai kurių ekspertų teigimu, įveikti apsaugą teoriškai galbūt galima veikiant konteinerį aukšta temperatūra. Kad ir kaip būtų, jei „Berlinger“ „seifą“ slapta atidaryti išmoko rusai, kas gali garantuoti, kad to negalėjo padaryti kinai, portugalai ar amerikiečiai? Anot G.Rodčenkovo, Sočyje naudotas konteinerių atidarymo būdas vis dėlto palieka mikroskopinių pėdsakų, tačiau plika akimi juos sunku pastebėti.

Numojo ranka

Po Vokietijos TV žurnalistų sukurtų dokumentinių filmų, paremtų G.Rodčenkovo ir dopingą vartojusios bėgikės Julijos Stepanovos bei jos vyro Vitalijaus, dirbusio Rusijos antidopingo agentūroje, parodymais, PAA pavedė nepriklausomam ekspertui Richardui McLarenui atlikti išsamų tyrimą. Jo išvadose teigiama, kad Rusija vykdė valstybinę dopingo programą, kurią prižiūrėjo Sporto ministerija ir Federalinė saugumo tarnyba. PAA dėl šių šokiruojančių faktų rekomendavo Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) pašalinti Rusiją iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tačiau TOK numojo ranka į PAA rekomendaciją ir priėmė sprendimą pavesti atskirų sporto šakų tarptautinėms federacijoms spręsti dėl Rusijos atletų tinkamumo dalyvauti olimpiadoje. Toks aukštus olimpinius idealus propaguojančio TOK sprendimas daug kam sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą: juk olimpines žaidynes organizuoja būtent TOK, o ne sporto šakų federacijos. Akivaizdu, kad TOK permetė atsakomybę kitiems pabūgęs konfrontacijos su Rusija.

Putino pudelis

Mažai kas abejoja, kad tokį TOK sprendimą lėmė jo prezidento Thomaso Bacho nuomonė. Gerai žinomi šilti jo santykiai su Rusijos prezidentu V.Putinu, kuris pirmasis iškart po išrinkimo TOK prezidentu 2013 metais pasveikino jį telefonu. Pastaraisiais metais T.Bachas ne kartą lankėsi Rusijoje, 2014 m. buvo apdovanotas šios šalies Garbės ordinu už pastangas stiprinti tarptautinį olimpinį judėjimą bei „nuopelnus rengiant Rusijos sportininkus“. TOK prezidentą su Rusija sieja ir verslo ryšiai: T.Bachas yra Vokietijos bendrovės „Weinig Group“ stebėtojų tarybos pirmininkas. Ši bendrovė – didžiausia pasaulyje kietos medienos masyvo apdirbimo technikos gamintoja, stipriai įsitvirtinusi Rusijoje. Beje, fechtuotojas T.Bachas, 1976 m. iškovojęs olimpinį aukso medalį, griežtai pasisakė prieš Maskvos olimpiados 1980 m. boikotą, paskelbtą Sovietų Sąjungai įsiveržus į Afganistaną. Vokietijos dienraštis „Bild“ neseniai T.Bachą pavadino „Putino pudeliu“, tarsi pabrėždamas šeimininko ir paklusnaus vykdytojo santykius. Įtakingo britų dienraščio „The Times“ teigimu, netrukus Rio de Žaneire prasidėsiančias 2016 m. vasaros olimpines žaidynes lydės apgaulės dvokas. Regis, sunku nesutikti su tokia nuomone.

Nemaloniai nustebino

2015-09-24. Europos žaidynių prizininkų pagerbimas. Europos olimpinių komitetų (EOC) bei LTOK piniginiais prizais apdovanoti 1-8 vietas užėmę sportininkai, jų treneriai ir žaidynėse dirbę medikai. Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius.

Edis Urbanavičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius

Taip, šis TOK sprendimas nustebino, ir gana nemaloniai. Turiu mintyje jo išsakytą poziciją Rusijos valstybės, o ne jos sportininkų atžvilgiu. Manau, turėjo būti dvi šio sprendimo dalys (beje, apie tai buvo diskutuota, pats TOK prezidentas sakė, kad tai dvilypė problema): ką daryti su sportininkais ir ką daryti su valstybės dalyvavimu. Valstybės struktūrų kišimasis į su dopingo kontrole susijusių institucijų veiklą tikrai yra neleistinas. Manau, buvo gera proga priimti gana radikalų sprendimą ir parodyti, kad tokie dalykai nebus toleruojami, kad bus taikomos pačios griežčiausios sankcijos. Deja, to nebuvo padaryta. Pritariu manantiesiems, kad dėl to iš dalies krinta šešėlis ant Rio de Žaneiro žaidynių. Nesvarbu, kad dabar girdime, jog daugeliui Rusijos sportininkų nebuvo leista jose dalyvauti. TOK galėjo pagerinti savo įvaizdį, tačiau jis perkėlė atsakomybę ant tarptautinių federacijų pečių. TOK, pagrindinis šių žaidynių organizatorius, neišdrįso prisiimti atsakomybės dėl Rusijos dalyvavimo. Akivaizdu, kad ten buvo padaryta šiurkščių pažeidimų, kurie, mano manymu, nesuderinami su Olimpine chartija, praktiškai kalbama apie kriminalinius dalykus. Tai pirmas toks precedentas per visą olimpinių žaidynių istoriją.