Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Odos iššutimai vargina ir turinčiuosius antsvorio

Paprastai manoma, kad iššutimai kamuoja kūdikius ir mažus vaikus, tačiau jie gali varginti bet kurio amžiaus žmones. Dažniausiai iššutimų susidaro itin prakaituojančiose vietose – pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis, odos raukšlėse, taip pat dėl besiliečiančių kūno paviršių trinties.

Antsvorio bėdos

Šiltuoju metų laiku ypač kenčia turintys antsvorio žmonės. Jų odos raukšlės būna gilesnės, jie labiau prakaituoja. Dėl šių priežasčių raukšlėse padidėja odos trintis, drėgmė ir odos pH. Iššutimų atsiranda po krūtimis, kirkšnyse, pažastyse ir pilvo apatinėje dalyje. Oda parausta, pasidengia pleiskanomis. Šarminė odos pH palanki pienligę sukeliantiems grybeliams ir įvairioms bakterijoms daugintis. Prakaitas odos klostėse neigiamai veikia odą, ji iššunta, pradeda skaudėti pažeistas vietas, vargina nemalonus kvapas

Dar viena grupė žmonių, kuriems šiltuoju metų laiku padidėja tikimybė pajusti iššutimų „malonumus“, – sunkiai sergantys gulintys ligoniai.

Laiku nepradėjus gydyti iššutimų, gali prasidėti odos erozija ar net infekcija. Todėl pirmiausia reikia atsisakyti sintetinių drabužių, rengtis pagal metų laiką ir oro sąlygas, kad būtų mažiau prakaituojama, laikytis higienos reikalavimų, naudoti priemones su cinko oksidu, skirtas šuntančiai odai prižiūrėti ir gydyti.

Gausus prakaitavimas

Pasak gydytojos dermatovenerologės Gabijos Tijūnelienės, 3 proc. pasaulio gyventojų vargina sutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama. Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) skirstomas į fiziologinį ir patologinį. Fiziologiškai prakaituojama dirbant sunkų fizinį darbą, karštą dieną, geriant karštus gėrimus. Taip iš organizmo pašalinama šiluma, ir organizmas neperkaista. Patologinį prakaitavimą gali sukelti įvairios ligos: tuberkuliozė, skydliaukės ligos (tireotoksikozė, arba padidėjusi skydliaukės veikla), cukrinis diabetas (periferinė neuropatija, kai pažeidžiami periferiniai nervai), mažakraujystė ir kt.

Taip pat gausiau prakaituoti gali paaugliai, kurių endokrininė sistema dar ne visiškai išsivysčiusi, arba moterys po menopauzės. Viso kūno prakaitavimą gali sukelti vartojami vaistai (antihipertenziniai arba antidepresantai).

Medikai odos iššutimams gydyti rekomenduoja priemones su cinko oksidu, nes jis sugeria drėgmę ir veikia silpnai antiseptiškai. Naujos kartos cinko oksido preparatas yra ne tik patogios naudoti formos – purškalas, bet ir į jo sudėtį įeina migdolų ir parafino aliejus, vitaminas E bei pantenolis. Tokia priemonė ne tik apsaugo šuntančią odą nuo drėgmės, bet ir atkuria pažeistos odos elastingumą, sumažina atsiradusį uždegiminį procesą ir su juo susijusias problemas. Šį purškalą patogu naudoti visoms kūno vietoms. Jis neturi parabenų ir kvapų.

Taip pat dažnai skiriama ultravioletinių spindulių lempų terapija. Labai gerai tiesiog pasikaitinti saulės atokaitoje balkone. Tačiau svarbiausia – nereikėtų sumenkinti jokių sudirginimo požymių, jie gali išsivystyti į labai skausmingą ir sunkiai išgydomą odos ligą.

Jautriausi – vaikai

Jautriausia ir švelniausia yra kūdikių odelė. Mažyliui prakaituojant, šlapinantis ir tuštinantis ją nuolatos veikia šiluma, drėgmė, bakterijos ir rūgštys. Drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Be to, kai mažylis retai maudomas, per šiltai vystomas, rengiamas nenatūralaus pluošto drabužėliais, maunamos netinkamos sauskelnės (jos dar ir keičiamos nepakankamai dažnai), susidaro puikios sąlygos odai iššusti.

Jei mažylis maitinamas dirbtinai, pradėjus valgyti tirštą maistą, pakinta išmatų rūgštingumas, jos pradeda odą veikti agresyviau. Po vystyklais šiltoje, drėgnoje aplinkoje susidaro puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Taip išsivysto odos uždegimas, vadinamas vystyklų dermatitu. Kai kurie vaikai, pavyzdžiui, sergantys atopiniu dermatitu (įgimtu alerginės kilmės odos uždegimu), turi polinkį iššusti. Kai kurių mažylių oda jautri medžiagoms, iš kurių gaminamos sauskelnės. Kirkšnių, pažastų, kaklo ir ypač sėdmenų raukšlių oda parausta, pleiskanoja, niežti. Jei iššutimas nepradedamas laiku gydyti, pažeidimo vietose gali atsirasti mazgelių, pūslelių, įtrūkių, žaizdelių, oda gali užsikrėsti bakterijomis ir grybeliais.Tada pakyla temperatūra, vystosi limfmazgių uždegimas. Išplitus odos pažeidimui į lyties organus, jie parausta, patinsta, šlapiuoja, atsiranda žaizdelių.

Tinkamai gydant ir prižiūrint iššutimai pamažu išnyksta per 1–2 savaites. Ilgametis vaikų gydytojas doc. Algimantas Vingras rekomenduoja pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Kai vaikas linkęs prakaituoti arba vasaros karštuoju periodu, būtina patikrinti, ar jis ne per šiltai suvystytas, ar visi drabužėliai yra iš natūralaus pluošto, ar mažylis nealergiškas sauskelnėms. Svarbu kūdikio odą tinkamai prižiūrėti – dažnai keisti sauskelnes ir vystyklus.

Algimantas Vingras

Jei vaiko oda jautri medžiagoms, iš kurių gaminamos sauskelnės, patartina dažniau naudoti vystyklus. Prieš pakeičiant sauskelnes ar vystyklus patartina nuplautas ir nusausintas iššusti linkusias kūno vietas papurkšti cinko oksido purškalu.

 

 

 

 

 

Rekomenduojami video