Pagaliau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pradeda Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarką. Ketvirtadienį žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė atitinkamą įsakymą dėl NŽT administracijos struktūros patvirtinimo.

Naikins du departamentus

Pirmiausia planuojama pertvarkyti NŽT centrinio padalinio veiklą. „Pertvarkyti NŽT – pribrendusi būtinybė, nes nenormalu, kai apie 80 proc. skundų, pasiekiančių Žemės ūkio ministeriją, yra susiję su šia tarnyba. Tikimės, kad, įgyvendinus planuojamus pokyčius, NŽT darbas taps efektyvesnis, o tai pakels ir prie žemėtvarkininkų prestižą visuomenėje“, – teigė žemės ūkio ministras B.Markauskas. Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, numatoma panaikinti du departamentus, beveik 30 proc. sumažinti vadovaujančių darbuotojų, 10 proc. – Vilniaus biuro darbuotojų, aiškiai padalyti direktoriaus ir pavaduotojų funkcijas bei atsakomybę, panaikinti besidubliuojančias funkcijas, sugriežtinti teritorinių skyrių veiklos priežiūrą ir taip mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Nors ministras ir prašė pasitraukti, tačiau tarnybos vadovas Danielius Kuprys atsisakė tą padaryti. Šiuo metu dėl jo veiklos vyksta du tarnybiniai patikrinimai.

Mažės darbuotojų

Viceministro teigimu, po pirmojo pertvarkos etapo iš dabartinių 32 vadovaujančių darbuotojų liks 23, be to, bus griežtinama NŽT teritorinių padalinių priežiūra. „Teritorinių skyrių veikla šiuo metru prastai prižiūrima“, – teigė A.Bogdanovas. Šiuo metu NŽT yra patvirtintos 963 pareigybės, iš jų 189 – centriniame padalinyje ir 774 – teritoriniuose padaliniuose. Kaip sakė B.Markauskas, atlyginimai šioje tarnyboje nekonkurencingi, sunku rasti kvalifikuotų žmonių, todėl su premjeru susitarta, kad bendras atlyginimų krepšelis nekistų. Dėl struktūros sumažinimo atsilaisvinusios lėšos būtų skirtos likusiųjų algoms didinti.

Pagrindinis reorganizacijos tikslas – didinti NŽT veiklos efektyvumą, gerinti veiklos ir teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti racionalų ir taupų žmogiškųjų bei finansinių išteklių panaudojimą. Pasak žemės ūkio ministro B.Markausko, labai svarbu suburti motyvuotą, profesionalią NŽT komandą ir taip užtikrinti piliečių poreikius atitinkančias kokybiškas ir laiku teikiamas paslaugas, taip pat vykdyti nuolatinę šių paslaugų kokybės stebėseną, vertinimą ir viešinimą.

Pretenzijos vadovui

Visų skyrių ir departamentų veiklos nuostatus bei pareigybių aprašymus planuojama parengti iki kovo pabaigos.

A.Bogdanovas sakė, kad rugpjūtį nauja NŽT centrinės vadovybės struktūra jau veiks. Viceministras taip pat pabrėžė, kad tarnybos priimami sprendimai bus labiau viešinami. Jis pabrėžė, kad skundų dėl NŽT darbo daugėja, o atsakyti į juos delsiama neleistinai ilgai. Žemės ūkio ministro B. Markausko teigimu, dabartinis NŽT vadovas D.Kuprys nevaldo situacijos tarnyboje ir neužtikrina skaidrios ir kryptingos jos veiklos. Direktorius įsipainiojo į skandalą, kai paskutiniu momentu išsinuomojo ir deklaravo valstybinę žemę ir siekė už šiuos plotus gauti išmokas. 2015 m., radus pažeidimų, išmokos jam nebuvo mokamos. Šiandien direktorius valdo 55 ha įvairiuose rajonuose. Daugiausia tai nederlingi plotai, kur išmokos siekia 200 eurų už hektarą. Ūkininkavimu jis vertėsi ir prieš laimėdamas konkursą į šį postą. Užsiimti šia veikla tarnyboje leidimą davė ankstesnė ministrė Virginija Baltraitienė.

Iškalbinga statistika

Nuo žemės reformos pradžios, t. y. nuo 1991 m., kaimo vietovėse nuosavybės teisės atkurtos per 779 tūkst. piliečių į 4,01 mln. ha žemės plotą, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 99,73 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Kaimo vietovėse liko nuosavybės teises atkurti 7,4 tūkst. piliečiams į 11,2 tūkst. ha žemės. Miestuose iki 2017 m. sausio 1 d. beveik 52 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39 tūkst. ha žemės plotą, iš jo 90,47 proc. nuosavybės teisės atkurtos. Liko nuosavybės teises atkurti apie 7 tūkst. piliečių į 3,75 tūkst. ha žemės plotą.

Vaidmuo turi keistis

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

NŽT problemos – didelės ir įsisenėjusios. Tai aišku visiems. Blogiausia, kad daugumą šios institucijos padarytų klaidų sunku ištaisyti, sakyčiau, net neįmanoma. Sutinku su ministru, kad dabartinis NŽT vadovas nesusitvarko su pareigomis. Jį būtina keisti. Be abejo, neužtenka pakeisti tik vadovą, reikia žiūrėti, kas darosi žemesnėse grandyse. Iš pateiktų skaičių matyti, kad žemės reforma Lietuvoje eina į pabaigą. Vadinasi, NŽT vaidmuo turi keistis. Tarnybos darbuotojai tikina, kad ir ateityje turės daug darbo, nes teks nagrinėti žmonių skundus. Kai kas jau paskaičiavo, kad skundų nagrinėjimas sudarys 70 proc. NŽT specialistų darbo. Natūraliai kyla klausimas, kieno gi darbo broką taisys NŽT valdininkai? Ir kaip jie dirbo, jei dabar yra užversti nepatenkintų žmonių skundais? Labai tikiuosi, kad pradėta NŽT reforma bus naudinga Lietuvos žmonėms.

Faktai

Nacionalinė žemės tarnyba:

963 pareigybės,

189 darbuotojai Vilniuje,

direktoriaus atlyginimas „į rankas“ –2 100 eurų,

eilinio darbuotojo – 600–700 eurų.

Parengė Milda Mickutė