Vabzdžių namai arba viešbučiai daugelyje šalių yra įrengiami parkuose, botanikos soduose ir privačiose valdose. Jų paskirtis – saugoti biologinę įvairovę, kuri greitai nyksta dėl žmogaus veiklos.

Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstam gyvybės ratui. Vabzdžių viešbučiams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Kuo įvairesnės šio statinio medžiagos, juo daugiau vabzdžių rūšių galima privilioti, nes daugelis nariuotakojų gyvena tik tam tikros rūšies medienoje. Geriausiai tinka mediena su žieve, nes kai kurios vabzdžių rūšys vystosi ne medienoje, o po žieve.

Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti prieglobstį vabzdžiams, nes daug jų žiemoja būdami suaugėlio stadijos. Gamtoje šaltąjį metų laiką jie praleidžia sausoje medienoje, po nudžiūvusių medžių žieve, drevėse ar miško paklotėje. Vabzdžių nameliai gali būti tinkama buveinė jiems vystytis ir žiemoti, o naktiniams vabzdžiams – ir slėptuvė dienos metu.

Kas gyvena įrengtuose vabzdžių viešbučiuose

Įrengtuose vabzdžių viešbučiuose įsikuria pavienės bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai. Netgi pelės, o kartais – ir ežiukai… Medienai pūvant, vieni gyviai tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis. Vieni čia maitinasi, kiti slepiasi ar žiemoja, treti dauginasi. Stebėkite šio nedidelio viešbučio gyvenimą – ir tarp jo gyventojų galbūt išvysite niekad nematytą vabzdį.

Kuo naudingi vabzdžiai

Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį. Jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organinės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams. Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.

Žiediniai augalai gali daugintis tik tada, jei juos apdulkina vabzdžiai. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama biologine kenkėjų kontrole. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių skaičių mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 000 rūšių. Pavyzdžiui, ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo inf.