Įvairių pakopų teismai praktiškai kone kasdien nagrinėja išžaginimo bylas ir kaltuosius

arba siunčia už grotų, arba nuteistus palieka laisvėje. O kas prisimena nukentėjusiuosius, kurių dauguma tokiose bylose – moterys? Kam rūpi šių išniekintų, pažemintų, suluošintų, invalidais tapusių šiurpių nusikaltimų aukų likimai?

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo Andrejaus Agofonovo bylą. Šis vyrukas 2014-ųjų rugpjūtį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viename sodo namelyje ėmė grabalioti mažametę. Kai mergaitė bandė priešintis, šauktis pagalbos, Andrejus ėmė ją gąsdinti peiliu ir sakė, kad jei nenutils, baigsis dar blogiau. Tuomet, kaip rašoma teismo nuosprendyje, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, prieš jos valią mažametę išžagino. Teismas buvo gan griežtas ir A. Agofonovui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Nors nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir gali būti apskųstas, tačiau teismas nusprendė žagintoją suimti teismo salėje ir pasiuntė jį į pataisos namus. Jei aukštesnieji teismai nuosprendžio nepakeis, už grotų vyrui teks praleisti ne vienerius metus.

Teisėta ir pagrista

Teismų praktika rodo, kad kartais apeliacinė instancija kardinaliai pakeičia nuosprendį. Štai Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) ne taip seniai išnagrinėjo dvi žagintojų ir prievartautojų bylas. LApT paskelbė, kad atmeta Audrio Graželiūno gynėjo apeliacinį skundą – vyriškis už vienos mažametės seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą seksualiai prievartauti kitą mažametę kalės 4 metus. Tokią bausmę jam skyrė pirmosios instancijos teismas, kuris taip pat nukentėjusioms mergaitėms priteisė iš viso 3500 eurų (vienai 2000, kitai – 1500 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde A. Graželiūno gynėjas prašė paskirti jo ginamajam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. Graželiūnui yra teisėta ir pagrįsta.

Skundėsi ir laimėjo

Kitoje byloje nuteistieji buvo išteisinti. Apeliacinis teismas nusprendė, kad Andrejus Jasevičius ir Mindaugas Rulys nekalti dėl mažametės seksualinio prievartavimo, ir bylą grąžino prokurorui, kuris turi organizuoti kaltųjų paiešką.

Šiaulių apygardos teismas pernai rugsėjo mėnesį M. Rulį ir A. Jasevičių pripažino kaltais. Už mažametės išprievartavimą A. Jasevičiui buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, o M. Ruliui – 5 su puse metų nelaisvės. Šį nuosprendį vyrai apskundė.

LApT nustatė, jog šioje byloje buvo ydingai atliktas ikiteisminis tyrimas, pažeistos jo atlikimo taisyklės, nenustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo data, vieta, neatliktas asmenų atpažinimas ir neatlikti kiti procesiniai veiksmai, kurie būtų padėję greičiau ir išsamiau atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Pavyzdžiui, nebuvo tikrinta, kur buvo teisiamieji tą naktį, kai buvo išprievartauta mažametė – jie teigė buvę kitoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra objektyviai nustatyta, kur naktį, kai buvo seksualiai prievartauta, buvo ir pati mažametė ir, kokie asmenys galėjo panaudoti prieš ją lytinę prievartą. Pasak teismo, nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, ji apklausiama nurodė skirtingose miesto pusėse esančias nusikaltimo padarymo vietas, skirtingą ją prievartavusių asmenų skaičių, amžių, išvaizdos požymius, atliktus veiksmus ir vis skirtingas aplinkybes. Jos parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas spėlionėmis ar prielaidomis.

Todėl teisėjų kolegija, neradusi pakankamai įrodymų, leidžiančių kategoriškai teigti, kad A. Jasevičius ir M. Rulys bendrininkų grupe seksualiai prievartavo nukentėjusiąją mažametę, juos išteisino.

LApT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus šioje byloje vertino selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikdamas mažametės parodymams (teikiant jiems pirmumą prieš kitus įrodymus) ir jos psichikos būklei, nesugretino, nepatikrino įrodymų, nevertino jų visumos, nenustatė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo atliktas nukentėjusiosios seksualinis prievartavimas. Pakeitus kaltinimą nė vienas iš teisiamųjų nebuvo apklaustas, buvo pažeista jų teisė į gynybą.

Išteisinęs vyrus, teismas atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 6500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio nesulaukė

Klaipėdos centre nepažįstamą moterį išprievartavusį ir apiplėšusį Gintarą Zakarauską Klaipėdos miesto apylinkės teismas už grotų pasiuntė 8 metams. Deja, nukentėjusioji nesulaukė nuosprendžio skriaudikui – moterį pakirto vėžys.

Moteris buvo užpulta Klaipėdos senamiestyje, netoli Teatro aikštės, 2013 metų rugsėjo 27-ąją.

Ji tą dieną su buvusiu sutuoktiniu vakarojo bare „Kurpiai“. Po vidurnakčio pora išsiskyrė ir moteris nužingsniavo netoliese esančių namų link.

Sukilėlių gatvėje kažkas ją pasivijo, už nugaros suėmė rankomis ir nuvilko per gatvę į šalia esantį stadioną, nuošalioje vietoje po medžiais pagriovė ant žemės ir pradėjo smaugti.

Moteris priešinosi, bet užpuolikas ją užgulė ir smaugė, kol ši prarado sąmonę. Atsipeikėjusi ji suprato, kad yra prievartaujama oraliniu būdu.

Patenkinęs aistrą vyras ėmė kraustyti aukos drabužių kišenes, rankinę – ištraukė mobilųjį telefoną, piniginę, kurioje buvo banko kortelė, automobilio techninis pasas, šimtas litų. Žagintojas pamėgino nuo klaipėdietės rankų nuplėšti žiedus, kelis kartus paklausė, ar jie auksiniai.

Po to pradėjo šaukti, kad ji nusimautų pėdkelnes, pats bandė tai padaryti.

Moteris rėkdama priešinosi, nagais draskė užpuolikui veidą ir šis, ko gero išsigandęs sukelto triukšmo, nuskuodė uosto link. Su savimi smurtautojas nusinešė moters mobilųjį telefoną, pinigus.

Sukrėtė psichologiškai

Pakilusi nuo žemės moteris nubėgo iki artimiausio viešbučio. Budėtoja ją įsileido į vidų, tačiau su verkiančia moterimi jai susikalbėti buvo sunku. Kiek galėjo, ją nuramino ir paskambino policijai bei medikams.

Ekspertai klaipėdietės panagėse rado užpuoliko odos darinių, o seilių mėginyje – spermos. Buvo atliktas DNR tyrimas, pagal kurio duomenis po beveik metus trukusios paieškos ir buvo surastas jau ne kartą teistas benamis. Paaiškėjo, kad moterį užpuolė ir oraliniu būdu išžagino G. Zakarauskas, kuris pernai buvo nuteistas už vagystę. Nors jis ir bandė įrodyti esąs nekaltas, tačiau DNR duomenys – šimtaprocentis įrodymas.

Vyras iškeliavo ten, iš kur ir buvo atvestas į teismą, o štai moteris nuosprendžio neišgirdo.

Ir dalis kaltės dėl to tenka žagintojui. Užpultoji sirgo onkologine liga, jai buvo atlikta operacija. Nors sveikatos būklė buvo prasta, ji tikėjosi, kad pasveiks, tačiau žagintojo išpuolis palaužė ją psichologiškai. Moteris jautė nepaaiškinamą baimę, ji kentėjo dėl įvairių anksčiau nepatirtų priepuolių.

„Paprastai bylos teisme nagrinėjamos tik esant visoms proceso šalims, tačiau šis atvejis išskirtinis. Įvykio metu nukentėjusioji jau sirgo onkologine liga, o perduodant bylą į teismą ji pralaimėjo kovą su liga ir mirė, tad siekdami įvykdyti teisingumą bylą turėjome užbaigti be vienos proceso šalies – nukentėjusiosios. Tokios bylos retos, nes paprastai, jei teismo posėdyje nepasirodo nors viena iš proceso šalių, bylos nagrinėjimas privalo būti atidėtas, tačiau šiuo atveju jos atidėti buvo neįmanoma“, – teigė valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kazys Grigaitis.

Teisme mirusiajai atstovavo tėvas. Jokių civilinių ieškinių nepateikta – tokia buvo paskutinė dukters valia. Jai buvo svarbiau, kad užpuolikas būtų surastas ir nubaustas.

Neužmiršta jau 20 metų

„Akistatos“ žurnalistai daug kartų yra bendravę su nukentėjusiomis moterimis, žino ne vieną atvejį, kai išžaginimą patyrusios moterys taip ir nesugeba to užmiršti.

Šiemet Nijolei sukaks keturiasdešimt metų. Tačiau šis gražus jubiliejus moteriai nei kiek nerūpi. Nesiruošia jo nei šampanu aplaistyti, nei pasikviesti šeimos draugų. Priešingai – kuo jis arčiau, tuo moteriai darosi sunkiau. Išaušus gimimo dienos rytui moteris užsidaro kambaryje, įsikniaubia į pagalvę ir ilgai ilgai verkia. Išsirauda moteris, išsikūkčioja, išsidejuoja, išgeria raminamųjų ir pamažu atlėgsta... Taip kartojasi jau dvidešimt metų...

Tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto studentė Nijolė per jubiliejinį gimtadienį buvo išprievartauta. Iš sostinės į tėviškę sugrįžusią merginą iki namų pasisiūlė pavėžėti pravažiuojančio automobilio vairuotojas. Nieko blogo neįtardama Nijolė įšoko vidun. Namo ji grįžo purvina, suplėšytais drabužiais, sutinusiais paakiais. Tasai vairuotojas ją nusivežė į mišką. Žiauriai sumušė ir išniekino. Nijolės skriaudikas buvo demaskuotas jau kitą dieną. Žmoną ir mažą vaikelį turėjęs kaunietis iškart prisipažino įvykdęs sunkų nusikaltimą, tačiau kaip įmanydamas gynėsi – visą kaltę vertė Nijolei, akis išvertęs melagingai tvirtino neva ši sutikusi pasimylėti, pati jam ant kaklo kabinusis! Visa tai, anot nukentėjėlės, prilygo dar vienam išžaginimui...

O kiek buvo bandymų Nijolę perkalbėti, papirkti! Kiek kartų jos tėvų namuose lankėsi ir ašarojo žagintojo žmona su mažu vaiku ant rankų! Nijolės skriaudikui teismas skyrė 6 nelaisvės metus.

Nuo tol Nijolė dažna specialios paskirties ligoninės pacientė. Atrodo, jau geriau, akyse pašviesėja – ir vėl tas pat. Didelės vaistų dozės turi įtakos ir kitiems vidaus organams – šlubuoja kepenys, inkstai.

O štai užpernai vasaros naktį Vilniuje per išgertuvės seksualiai išnaudota moteris nerado savyje jėgų ir pati pasitraukė iš gyvenimo. Olegas pasinaudojo tuo, kad kartu buvusi moteris buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir negalėjo tinkamai pasipriešinti. Panaudojęs fizinę jėgą vyras patenkino lytinę aistrą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas Olegui skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau už grotų prievartautoju pripažintas vyras nesėdo – apskundė nuosprendį Vilniaus apygardos teismui, teigdamas esąs nekaltas. Šis teismas vyrui paskirtą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę nutarė atidėti trejų metų laikotarpiui.

Nesikreipia į policiją

Per pastarąjį dešimtmetį išžaginimų statistika daugmaž nusistovėjusi. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2006-aisiais mūsų šalyje buvo užregistruoti 253 išžaginimai, 2010-taisiais – 208, 2013-aisiais tik 133, o pernai vėl padaugėjo – 155. Pernykščiai metai statistikoje gal išsiskiria tik tuo, kad buvo ištirta tik pusė visų išžaginimų, o tai gerokai mažiau nei ankstesniaisiais metais. 2009-aisiais, 2011-aisiais buvo ištirta net daugiau kaip 80 procentų tokių nusikaltimų ir bylos nukeliavo į teismus.

Tačiau visi sutinka, kad išžagintos moterys dar dažnai nesikreipia į policiją ir tai leidžia skriaudėjui išsisukti. Pagal statistiką ir tyrimus būtų galima teigti, kad Lietuvoje padėtis gana gera – šalyje nukentėjusių moterų skaičius yra mažesnis nei ES vidurkis. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pateiktą statistiką, lytinį smurtą yra patyrę 33 proc. visose Europos Sąjungos šalyse narėse gyvenančių moterų. Tai – 62 mln. ES piliečių. Rezultatai gauti atlikus didžiausią kada nors pasaulyje vykdytą tyrimą, kuriame dalyvavo 42 000 moterų iš visų ES šalių narių.

Siekiant surinkti kuo tikslesnę informaciją moterys buvo klausinėjamos apie fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą per visą savo gyvenimą nuo 15 metų amžiaus. Išvada – dešimtys milijonų moterų buvo persekiojamos, išžagintos, kentė priekabiavimą. Duomenys, rodantys nuo seksualinio ar fizinio smurto 28 šalyse narėse nukentėjusių moterų skaičių, sukūrė įdomų paveikslą. Nuo lytinio smurto dažniausiai kenčia Suomijos, Prancūzijos, Olandijos, Švedijos ir Danijos moterys, o saugiausiai dailiosios lyties atstovės galėtų jaustis Lenkijoje, Austrijoje, Maltoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje.

Tokie skaičiai skatina kelti klausimą dėl duomenų tikslumo. Tikėtina, kad kai kuriose šalyse moterys šia tema kalbėti nenorėjo ar paprasčiausiai bijojo, vertino tai kaip netinkamą elgesį, šeimos gyvenimo viešinimą. Taip pat tikėtina, kad moterys skirtingai suvokia, kas yra smurtas. Tai leistų paaiškinti, kodėl Skandinavijos valstybėse, kuriose moters teisės išvystytos labiau nei daugelyje kitų ES šalių narių, yra didžiausias smurto atvejų skaičius. Pavyzdžiui, apklaustos lietuvės teigė, kad visiškai nesusiduria su seksualiniu priekabiavimu – vos 9 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus teko tai patirti. Danijoje tuo skundėsi net 37 proc. respondenčių.

Beje, paskelbti tokie patys visas pasaulio šalis liečiantys duomenys rodo, kad visame pasaulyje viena iš 14 moterų bent kartą buvo išžaginta žmogaus, kuris nėra jos partneris.

Tyrimo autoriai teigia, kad lytinė prievarta prieš moteris yra didelė ir daugelio nepastebima problema. Ir pagal šį tyrimą trijose Europos rytinėse valstybėse (Lietuvoje, Ukrainoje, Azerbaidžane) išžaginimą patyrė mažiau moterų (6,9 proc.) nei žemyno centre (10,7 proc.) ir vakaruose (11,5 proc.).

Šiaurės Amerikoje šis skaičius yra 13 procentų. Didelius skirtumus tarp regionų galima aiškinti įvairiais atskleidimo laipsniais, nurodo autoriai ir pažymi, kad kultūrose, kuriose lytinio smurto aukos pasmerkiamos gėdai, jos dažniau nuslepia tai, ką patyrė.

Didžiausias lytinę prievartą patyrusių moterų procentas yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos, o mažiausias – Indijoje ir Bangladeše.

Petras IVANAUSKAS