Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nuseko didžiosios Lietuvos upės: jei nelis –sulauksime pavasarinės sausros

Bėda po vieną nevaikšto. Kol Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta mūšiai su koronavirusu, panašu, kad teks kovoti ir su klimatu. Pranešama, kad nuseko didžiosios šalies upės, orai šyla, tad, jei artimiausiu metu rimtai nepalis, žemdirbiams smogs pavasarinė sausra. Savo ruožtu klimatologai ramina – situacija tikrai neekstremali – kritulių dar sulauksime.

Paprastai Neries pakrantėje ankstyvą pavasarį su sportiniais bateliais nepasivaikščiosi, mat teritorija būna užsemta. Tačiau dabar hidrometeorologai pamatavo, kad upė nusekusi daugiau nei vienu metru. Ir nusekusi ne tik Neris. Vandens lygis kur kas žemesnis ir kitose didžiosiose šalies upėse.

Jei pro sostinę tekančioje Neryje fiksuotas 107 centimetrų kritimas, tai Nemune ties Smalininkais jau pustrečio metro.

Hidrometeorologai sako, kad vidutinis vandens lygis balandį turėtų būti didžiausias per visus metus, tačiau šiemet ledo ir sniego sankaupų beveik nebuvo, tad upės negavo maitinančio vandens. Pasak specialistų, kartojasi pernai metų scenarijus, todėl artėjant vasarai gali ištikti sausra. Tiesa, nors situacija yra neįprasta, dar nėra ekstremali.

 „Sniego praktiškai nebuvo, visi krituliai skystam pavidale ir žiemos metu yra nutekėję upėmis. Tad pavasarinio potvynio ir lygio pakilimo išvis nebuvo. Šiuo metu vandens lygiai yra tokie, kad yra būdingi vasarai“, – sako hidrometeorologas Juozas Šimkus.

Kretingalės Klaipėdos rajone esančioje užtvankoje vandens lygis akivaizdžiai žemesnis nei įprastai, į rezervuarus nesubėga buvę kiekiai. O netoliese besidriekiantys laukai nors jau pradėję žaliuoti, matyti, kad traktoriaus dirbama žemė išdžiuvusi ir suaižėjusi.

Ūkininkai susirūpinę, baiminasi pernai metų scenarijaus, kuomet sausra tiek nualino laukus, kad teko atsisveikinti su nemaža dalimi derliaus. Vilkaviškio rajone, Gižų kaime ūkininkaujantis Tomas apžiūri savo pasėlius. Už galvos imtis dar anksti, augalai kovoja už savo būvį, visgi Tomas sako, kad čia nelijo beveik mėnesį.

„Jei bus kaip pernai, tai skaičiavome, kad žieminių kultūrų netekome 20-30 procentų, o vasarinių per pusę. Tai scenarijus panašu, kad toks pats bus“, – pasakoja ūkininkas Tomas Maksvytis.

Užfiksuota ir smėlio audra, kylanti virš laukų Panevėžio rajone, Ėriškiuose. Tūkstančių hektarų plotuose ūkininkai bando išauginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius.

Agronomas Algirdas Balčiūnas sako, kad paskutinis lietaus lašas čia iškrito dar kovo šeštąją, tad žemė visiškai sausa. O augalams kenkia ir nuo žemės kylantis smėlio šuoras. „Tikrai neprilaistysime. Yra labai lengva dirvožemio sudėtis, todėl ir matome tas problemas – erozijas, pakilus didesniam vėjui. Augalai kenčia, nes iš laukų pakeltas smėlis kaip abrazyvinis popierius juos tiesiog šlifuoja“, – teigia agronomas Algirdas Balčiūnas.

 Sausra bėdų gali pridaryti ir laivybai. Štai Nemune ir dabar ne viena seklesnė atkarpa. Pasak specialistų, šį balandį vandens lygis rekordiškai žemas ir rezervo virš projektinio lygio teliko 20-30 centimetrų. Todėl dar nuo kovo vyksta valymo ir gilinimo darbai. „Sniego tirpimo būna didelis papildymas vandens telkinių, jo nebuvo. Taip pat stebime klimatologų prognozes dėl kritulių, irgi matome, kad su jais nelabai gera situacija, todėl paankstinome darbus šiemet ir tas pasiteisino ir dabar turime gerą situaciją laivakelyje“, – kalbėjo generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Visgi artimiausiomis savaitėmis Lietuvos gausūs lietūs nenuplaus. O temperatūra ir toliau kils. Šią savaitė dienomis įšils iki 15-os, atšals tik savaitgalį naktį – iki vieno laipsnio šalčio. Tiesa, klimatologas Donatas Valiukas kiek ramina, kad pernai situacija buvo keblesnė, mat šiemet kovo pradžioje lietus žemę jau drėkino štai ir Žemaitijoje kritulių kiekis net buvo viršijęs įprastinę normą.

„Šį mėnesį ir gegužės pradžioje kritulių bus šiek tiek mažiau nei įprastinėmis sąlygomis, o nuo antrojo gegužės dešimtadienio jau turėtų viskas turėtų stoti į savo vietas ir tų kritulių padaugėti. Nors bendrai gegužę ir prognozuojame šiek tiek mažiau, nei būna įprastai“, – sako klimatologas Donatas Valiukas.

Nors ekspertai kalba apie gresiančią sausrą, iki šilumos rekordų šį balandį toloka. Štai prieš aštuonerius metus Vilniuje fiksuota įspūdinga 32 laipsnių karščio temperatūra. Tuo metu šalčiausia balandžio diena – prieš 57-erius metus. Švenčionyse spigino 23 laipsnių šaltis.

Marius Zaremba

Rekomenduojami video