Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nuostabusis streptokarpas

Streptokarpas – augalas, kuris dar nėra labai populiarus Lietuvoje, tačiau gausybė jo veislių turėtų įtikti ir pačiam išrankiausiam skoniui. Juolab kad šis gražuolis nėra lepus.

Geriau vėsiau

Streptokarpą turbūt daugelisesamematę, tik gal ne kiekvienas prisimena jo įmantrų pavadinimą. Tai sanpaulijų giminaičiai, gamtoje jų randama daugybė rūšių, mūsų auginamieji – žmogaus sukurti hibridai. Veislės viena nuo kitos skiriasi žiedų spalva, forma, skrotelės ir žiedų dydžiu.

Streptokarpams tinkamiausia temperatūra: 15–24 °C augimo periodu, 15–17 °C žiemą. Šiltuoju metu galima laikyti įstiklintame balkone ar lauke, pavėsyje. Jiems daug pavojingesnė per aukšta (per 27°C) nei per žema temperatūra. Dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, ypač vasarą, netgi naudingi.

Mėgsta drėgmę ir šviesą

Oras turi būti drėgnas (kuo drėgniau, tuo lengviau jie pakelia aukštesnę temperatūrą): tam statomi padėklai su vandeniu, kai kurie gėlininkai purškia lapus. Mėgsta šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausios rytinė ir vakarinė, žiemą – ir pietinė palangė. Streptokarpai žydi, kol dienos trukmė 12–14 val.

Dauguma veislių auga greitai, persodinama mažiausiai kartą per metus. Vazonai turi būti ne per dideli, substratas – purus, lengvas, nesukrentantis ir pralaidus vandeniui. Dėl purumo dedama perlito, kiminų ir pan. Jeigu lapai po persodinimo apvysta, geriausia augalą kuriam laikui įdėti į polietileno maišelį. Jeigu per porą parų neatsigauna, pusiaupatrumpinkite didžiausius lapus.

Perlaistymas pražūtingas

Streptokarpai serga retai, dažnesnės ligos – grybelio sukeliami puviniai ir miltligė (ja užsikrečia tik nuo kitų rūšių augalų). Prevencija: vėdinama patalpa, nurenkami nužydėję žiedai ir išskinami žiedynkočiai, pašalinami pažeisti ir tie lapai, iš kurių augantys žiedynai jau nužydėjo. Dažnesni kenkėjai – miltuotieji skydamariai (panašūs į vatą balti pūkai), erkės ir tripsai.

Streptokarpai nepakenčia perlaistymo. Oro temperatūrai pakilus iki 24–27 °C, žiedai ir lapai apvysta. Lieti reikėtų tik įsitikinus, kad augalas tikrai sausas. Jeigu ne – palaukite, kol šiek tiek atvės, galbūt augalas atsigaus. Perlaistymas – pagrindinė streptokarpų netekties priežastis. Todėl jei perliejote, atsargumo dėlei nuskinkite lapą dauginimui.

Trąšos

Streptokarpams tinkamiausios trąšos – pomidorų, sanpaulijų arba bet kokios gėlių trąšos su mikroelementais, kur N:P:K santykis panašus arba kalio šiek tiek daugiau. Tirpalas rekomenduojamas iki keturių kartų silpnesnis, negu nurodo gamintojas, tręšiama kaskart laistant nuo kovo iki spalio.

Streptokarpai kurį laiką puikiai žydi ir visai netręšiami. Bet sunyksta, nes visą energiją išeikvoja žydėjimui lapų ir šaknų augimo sąskaita. Ši gėlė nėra ilgaamžė, todėl reikėtų jų pasidauginti atsargai. Dauginama paprastai lapo dalimis ar skrotelės padalinimu.Streptokarpams peržydėjus, prasideda ramybės periodas. Vasario – kovo mėn. augalai persodinami, susiraizgiusios šaknys apipjaustomos. Persodinant reikia labai saugoti lapus, nes jie greitai nulūžta.

 

Petras Klimas

Rekomenduojami video