Nėra metų, kad savo galios neparodytų lietuvių dievas Perkūnas. Jis nuo seno mėgsta grėsmingai svaidytis žaibais. Ne išimtis – ir ši vasara. Vieni gyvena ramiai ir dangaus valdovo rūstybės nebijo, kiti braukia ašarą, nudegusį namo stogą keisdami.

Neplanuotos išlaidos

„Jakuose (Klaipėdos r.) žaibas kirto į elektros stulpą. Rodos, gerai, kad ne į namą, bet nemalonumų pridarė visos gatvelės gyventojams: vienų šildymo katilo elektronika sudegė, kitų kompiuteris sugedo, trečių šaldytuvas, skalbimo mašina ar televizorius iškeliavo į šiukšlyną, – pasakojo UAB „Ežiukai“ perkūnsargių specialistas Ramūnas Štaras. – Žinoma, smagu atnaujinti buitinę techniką, bet daryti tai neplanuotai turbūt džiaugsmo daug neteikia. Alytuje žaibas vožtelėjo į gyvenamojo namo stogą. Tiesa, ne pačiam stogui kliuvo, o nenaudojamai antenai, nuo kurios einantis kabelis susilydė ir uždegė medines konstrukcijas palėpėje. Žemaičių Kalvarijoje restauruojamos koplyčios kampą atskėlė, gerai, kad nevirto ir neprispaudė kokio bėdžiaus, atėjusio artimųjų kapelio aplankyti.“ R.Štaras priminė, kad neplanuotų didelių išlaidų padės išvengti tinkamas žaibolaidis ant stogo bei viršįtamių ribotuvas namo elektros paskirstymo skyde.

Nuožmus turto naikintojas

Anot klimato specialistų, ateinančios vasaros bus daug karštesnės nei iki šiol. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią vasarą žaibo iškrova sukėlė net 166 proc. daugiau gaisrų nei praeitais metais. „Būtent dėl to Priešgaisrinės apsaugos irgelbėjimo departamento darbuotojai reikalauja „nesusipratusių“ gyvenamųjų pastatų savininkų įrengti žaibolaidžius. Stebina tai, kad tenka reikalauti. Ir keista, kad žmonės saugo savo turtą nuo vagių, bet visiškai užsimerkia prieš daug nuožmesnį turto naikintoją – žaibą. Aišku, jei labai pasiseks, žaibas namo visiškai nesudegins, o tik apgadins jį, o gal apskritai niekada netrenks. Kas norėtų lošti tokioje loterijoje?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Galima rinktis

Apsauga nuo žaibo, pasak jo, gali būti net kelių rūšių ir pagal kiekvieno, sugebėjusio pasistatyti namą, kišenę. „Jei nuo žaibo norite apsaugoti kelis savo pastatus ir norite tai padaryti ne tik patikimai, bet ir kuo pigiau, aktyvusis žaibolaidis bus tinkamas pasirinkimas. Aktyvusis žaibolaidis – tai toks prietaisas, kuris dėl viduje įmontuotos elektroninės įrangos, susidarius audros debesims, pats sukuria jonizuotą kanalą ir žaibo išlydį nukreipia į žemę, taip apsaugodamas tam tikrą teritoriją“, – aiškino specialistas. Jei nuo žaibo bus saugomas vienas pastatas, anot jo, pigiausia ir patikimiausia apsauga bus tradicinė. Tradicinio žaibolaidžio įrengimo kaina gali skirtis, priklausomai nuo to, kokia statinio stogo danga. Įrengiant perkūnsargius, labai svarbu nepažeisti stogo, negręžioti jame skylių. Juk geriau sugalvoti, kaip skylės nepragręžti, nei ją išgręžus svarstyti, kaip užsandarinti.

Apsišaukėliai meistrai

„Daugelis kebabų kepėjų, pajutę, kad galima ne visai sąžiningai užkalti pinigėlio, naudojantis tuo, kad gyventojai bijo dievaičio Perkūnui, puolė įrenginėti apsaugos nuo žaibo sistemas privačių namų savininkams. Sezonas baigsis, kepėjai ir vėl grįš prie savo kebabinių, bet tokių „žaibosaugų“ savininkai sulauks bėdų, kai reikės priduoti namą eksploatuoti, neturint reikalingų dokumentų. Tada kils klausimas, kas vykdys garantinius įsipareigojimus, kas prisiims atsakomybę dėl blogai įrengtos žaibosaugos, jei kils gaisrų ir supleškės visas turtas? Būtent dėl šių priežasčių, prieš pradedant darbus, reikia išsiaiškinti, ar rangovas turi teisę atlikti darbus, ar jis bus atsakingas už įrangą ir darbų kokybę“, – sakė R.Štaras.

Infotekstas 1

Rangovas, atlikęs darbus, turi pateikti: Aplinkos ministerijos atestatą, Energetikos ministerijos atestatą, varžų matuotojo pažymėjimą. Taip pat rangovas privalo turėti atestuotą darbų vadovą ir būti apdraudęs savo darbus. Parengtą dokumentaciją turi sudaryti: pažyma, kad žaibolaidis atitinka reikalavimus, garantiniai įsipareigojimai (darbams – 5 metai, paslėptiems darbams – 10 metų), panaudotų medžiagų sertifikatai, rangovo atestatų patvirtintos kopijos, įžeminimo kontūro varžų matavimo protokolai bei įžeminimo schema, pereinamųjų jungčių varžų matavimo protokolai, techninis žaibolaidžio pasas, žaibolaidžių apsaugos zonų schemos, darbo brėžiniai.

Kaip saugotis žaibo nemokamai?

Kilus audrai ir pradėjus žaibuoti, reikia uždaryti langus, duris, išjungti visus elektros prietaisus, užsukti dujas, uždegti žvakę, dar geriau – dvi didesnes, atsiklaupti ir labai garsiai bei nuoširdžiai melstis. Jei nuoširdumo maldoje trūksta, reikia paskambinti „Ežiukams“ ir bus įrengti žaibolaidžiai pagal visus galiojančius reikalavimus bei užsakovo kišenę. Žaibosaugos sistema papuoš namą ir bus veiksminga. Tinkamai įrengti žaibolaidžiai netgi be maldų ir dieviško įsikišimo nukreips žaibo krūvį į žemę (pragaran), kur jam ir vieta.

Audros metu reikia būti atsargiems

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viršininkas Remigijus Baniulis

Pučiant stipriam vėjui, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Ruošiantis pasitikti audrą, patartina išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatyti automobilių po medžiais, neliesti ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes tai gali kelti pavojų gyvybei ir jūsų turtui. Jei yra galimybė, nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.

Žaibuojant ir griaudžiant, taip pat patartina likti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti telefonu. Visos elektros srovės išjungti nereikia, bet, pavyzdžiui, trenkęs į elektros stulpą, žaibas gali sudeginti televizorių, kuris buvo paliktas įjungtas į kištukinį lizdą.

Šaldytuvų ir šaldiklių negalima išjungti. Kietojo kuro katilai, likę be elektros, gali perkaisti. Jei ilgam dingsta elektra, reikia turėti elektros generatorių. Kištukiniai lizdai namuose turi būti įžeminti. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, šalia kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie metalinių jo konstrukcijų. Jei audros centras virš galvos, geriau nevažiuoti, pralaukti. Jei audra artėja, reikia sukti į šoną. Visada reikia būti atsargiems.

Jei audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Kai žaibuoja, ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus tada, kai maudotės, žvejojate ar irstotės valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Padėkite juos atokiau.

Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė jį gali pritraukti prie jūsų.

Neužmirškite kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems. Informuokite artimuosius, kaimynus, pažįstamus, bendradarbius, kad, ištikus nelaimei, jie skambintų bendruoju pagalbos telefonu 112.

VPGT inf.

parašai

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.

Žaibuojant ir griaudžiant taip pat patartina likti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.