Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nori grąžinti tiesos skolą

Šiemet Lenkijos lėktuvo katastrofos prie Smolensko minėjimo metinės bus kitokios: naujoji šalies valdžia pradėjo naują tragedijos, pražudžiusios politinį ir karinį Lenkijos elitą, priežasčių tyrimą.

Istorinė netektis

2010 m. balandžio 10 d. rytą, leisdamasis į už 4 km nuo Smolensko (Rusija) esantį karinį aerodromą „Severnyj“, katastrofą patyrė Lenkijos vyriausybinis lėktuvas „Tu-154M Lux“. Juo pagerbti nuo NKVD budelių rankos lygiai prieš 70 metų kritusių maždaug 22 tūkst. lenkų kariškių atminimą vyko Lenkijos vyriausybinė delegacija. Jai vadovavo tuometinis šalies prezidentas Lechas Kaczyńskis. Lėktuvu taip pat skrido jo žmona Marija ir Lenkijos politinė ir karinė vadovybė. Tiršto rūko sąlygomis leidęsis lėktuvas, dar nepasiekęs tūpimo tako pradžios, užkliudė aerodromo prieigose augusius medžius, persivertė ir trenkėsi į žemę. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės – 89 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Žinia apie tai, kad netoli Katynės žuvo didelė dalis Lenkijos politinio ir karinio elito, šokiravo visą šalį. Tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šią katastrofą pavadino pačia didžiausia Lenkijos netektimi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Iškart po katastrofos Lenkijoje ir Rusijoje buvo pradėtas jos priežasčių tyrimas. Jis buvo baigtas po metų, kai Lenkijos vyriausybinė komisija ir Maskvoje įsikūręs Tarptautinis aviacijos komitetas paskelbė savo išvadas: pagrindinė katastrofos priežastis – lėktuvo pilotų klaida. Nusprendę leistis per tirštą rūką jie baigiamajame skrydžio etape esą priėmė neteisingus sprendimus. Rusijos vyriausybinės komisijos išvadose taip pat kliuvo Lenkijos pusei: iššifravus lėktuvo „juodųjų dėžių“ įrašus, buvo nustatyta, kad pilotų kabinoje buvo pašalinis asmuo – tuometinis Lenkijos karinių oro pajėgų vadas Andrzejus Błasikas. Rusijos atstovų teigimu, jis raginęs pilotus leistis, nes prezidentas L.Kaczyńskis esą nenorėjo gaišti laiko ir vykti į Katynės aukų memorialą iš kurio nors kaimyninio aerodromo, kuriame buvo galima nusileisti dėl geresnio matomumo. Savo ruožtu lenkų ekspertai nurodė „Severnyj“ aerodromo dispečerių darbo ir techninės įrangos, turinčios užtikrinti skrydžių saugumą, trūkumus. Įvairių nepalankių aplinkybių tą lemtingąjį rytą iš tikrųjų buvo nemažai, tačiau net ir patys įtariausieji, rimtai abejoję oficialių tyrimų išvadomis, negalėjo neigti, kad dėl tiršto rūko prezidentinis lėktuvas leidosi beveik nulinio matomumo sąlygomis.

Subyrėjo dar ore?

Lenkijos prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis, paskelbus oficialias katastrofos tyrimų išvadas, aiškiai leido suprasti, kad vertina jas kaip Lenkijos įžeidimą. Nors teroristinio akto versiją ir lenkų, ir rusų tyrėjai 2010 m. atmetė vieną iš pirmųjų, po aštuonerių metų pertraukos į valdžią Lenkijoje sugrįžusi partija „Įstatymas ir teisingumas“, kuriai vadovauja J. Kaczynskis, iš esmės keičia oficialią Varšuvos poziciją. Dar prieš šešerius metus Lenkijos Seime sudaryta parlamentinė komisija šios katastrofos priežastims tirti, kuriai vadovavo „Įstatymo ir teisingumo“ frakcijos narys Antonis Macierewiczius, dabar – šalies gynybos ministras, faktiškai priėjo visiškai priešingą išvadą, primena naujienų agentūra „Ukrinform“. Visa įvykių logika reikalavo, kad prieš šešerius metus pradėto Lenkijos valstybinės komisijos tyrimo ataskaita būtų peržiūrėta. Taip ir atsitiko: šių metų vasario pradžioje Lenkijos gynybos ministras įsteigė naują valstybinę pakomisę Smolensko katastrofai tirti. Toks sprendimas buvo argumentuotas tuo, kad neva atsirado naujų aplinkybių. Pasak ministro A. Macierewicziaus, vykdant tyrimą anksčiau buvo nuslėpti esminiai faktai ir informacija, o tai esą „iš esmės keičia įvykių suvokimą“. Nors ankstesniosios Lenkijos valdžios atstovai iškart atmetė tokią prielaidą, Smolensko katastrofos tyrimas buvo vėl atnaujintas.

Pasak „Ukrinform“ šaltinių, ministras ir toliau laikosi nuomonės, kad Smolensko kariniame aerodrome leidęsis prezidentinis lėktuvas subyrėjo dar ore, maždaug 15–18 m aukštyje virš žemės paviršiaus. Tai reiškia, kad jo įsteigtos pakomisės užduotis – išnagrinėti sprogimo, t. y. teroro akto, galimybę. Kovo viduryje A.Macierewiczius jau tiesiai pareiškė, kad Smolenske Lenkija tapo „pirmąja didele terorizmo auka šiuolaikiniame konflikte“. Tai buvo beveik atviras Rusijos kaltinimas surengus teroro aktą prieš valstybinę Lenkijos delegaciją. Kremlius reagavo žaibiškai ir tūžmingai, pavadindamas tokius ministro samprotavimus daugiau nei absurdiškais.

Iškalbingas tylėjimas

Įdomu, kad panašios nuomonės laikosi ir dalis Lenkijos visuomenės, kuri nepalaiko partijos „Įstatymas ir teisingumas“. O jos šalininkai, priešingai, pritaria tyrimo atnaujinimui ir mano, kad ankstesnioji Lenkijos vyriausybė, baimindamasis sugadinti santykius su Maskva, užmerkė akis prieš kai kuriuos su katastrofa Smolenske susijusius faktus. Žvelgiant iš šalies negalima nepastebėti, kad ši katastrofa išties pažymėta misticizmo ženklu. Po 70 metų Rusijos žemėje šalia Smolensko vėl žuvo didelė dalis Lenkijos elito, kuris vyko pagerbti savo tautiečių, nužudytų Katynės miške, atminimo. Nenuostabu, kad daug kam labai sunku patikėti tokiais sutapimais ir tyrėjų nustatytomis katastrofos priežastimis. Tie, kurie linkę čia įžvelgti piktą valią, kalba ne tik apie sprogimą lėktuvui leidžiantis, bet ir apie tyčinį rusų dispečerių aplaidumą ir netgi katastrofos vietoje iškart po lėktuvo sudužimo girdėtus šūvius. Sąmokslo teorijų kūrėjai tvirtina, kad kažkas pribaiginėjo lėktuvo keleivius, kuriems pasisekė likti gyviems.

Dėl įvairių su katastrofa Smolenske siejamų sąmokslo teorijų klestėjimo kalta ir Rusijos valdžia. Maskva jau šešerius metus atsisako grąžinti Lenkijai jos nuosavybę – sudužusio prezidentinio lėktuvo „Tu-154M Lux“ liekanas ir „juodąsias dėžes“ su skrydžio duomenimis. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad neva dar nebaigtas Rusijoje vykdomas tyrimas. Toks argumentas iš tiesų atrodo tarsi pasityčiojimas. Suprantama, Maskva dar labiau nenori leisti Lenkijos ekspertams ir teisėsaugininkams susipažinti su aerodromo „Severnyj“ technine dokumentacija, kuri padėtų atsakyti į daug klausimų, susijusių su Rusijos antžeminių tarnybų pasiruošimu priiminėti skrydžius ir apklausti katastrofos dieną dirbusių šio aerodromo dispečerių bei technikų. Pabrėžiama, kad šie asmenys lenkų tyrėjų yra laikomi ne liudininkais, o įtariamaisiais. Jei į visus Lenkijos prašymus dėl teisinės pagalbos tiriant katastrofos priežastis Kremlius atsako neigiamai, susidaro įspūdis, kad jis turi ką slėpti. „Ukrinform“ naujienų agentūros apžvalgininkai mano, kad tokia Kremliaus taktika veikiausiai susijusi su dabartinės Rusijos vadovybės „KGB instinktais“ – laikyti įkaitais ne tik žmones, bet ir technikos liekanas, svarbius įkalčius, kad būtų galima dėl ko derėtis, manipuliuoti, daryti spaudimą ir t. t. Suprantama, kad toks elgesys labai nervina Varšuvą, nes lenkų tyrėjai, metų metus nesulaukiantys kolegų iš Rusijos bendradarbiavimo, negali pabaigti savo darbo.

Vargu ar tokį Kremliaus elgesį galima laikyti protingu. Šią savaitę Lenkijoje įvyks kino filmo „Smolenskas“ premjera. Jau žinoma, kad jame bus aiškiai išsakyta mintis, jog prezidento Lecho Kaczyńskio ir valstybinės delegacijos žūtis prieš 6 metus Rusijoje anaiptol nebuvo atsitiktinė. „Jie laukia tiesos. Mes ją esame skolingi“, – šie žodžiai buvo užrašyti Smolensko tragedijos aukų minėjimo dalyvių Lenkijoje plakatuose. Akivaizdu, kad naujoji Lenkijos valdžia pasiryžusi trūks plyš grąžinti šią skolą. Iškalbingas Kremliaus tylėjimas ją tik dar labiau didina.

Rekomenduojami video