Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nori braškių? Skinkis pats

Dėl karštų orų braškės sunoko vienu metu. Trūkstant darbo jėgos, uogininkai nespėja jų skinti. Pardavimai taip pat vyksta vangiai.

Pasigenda darbuotojų

Sezoninės darbo jėgos stygių junta šeimos ūkiai, prižiūrintys 1–3 ha braškynų. Nors kalbinti ūkininkai teigė pagrindinius darbus nudirbantis patys, pagalbininkai labai reikalingi, ypač šiuo metu. „Anksčiau samdydavome vietinius miestelio gyventojus. Tačiau dabar vyresnio amžiaus žmonės baimindamiesi koronaviruso infekcijos saugo save ir dirbti neina. Jaunimas – išvykęs į užsienį, todėl situacija labai prasta. Kiek darbininkai spėja, tiek uogų nuskina. Kitos braškės, matyt, ir sudžius lauke“, – atskleidė Jonavos rajono ūkininkas Vytautas Marcinkus.

Kita to paties rajono ūkininkė Jolanta Galaunienė sakė, kad ji talkininkauti ūkyje pasikvietė moksleivius. Pastarieji po karantino itin norėjo veiklos, lengvo darbo ir gero užmokesčio. Tačiau moksleiviai neįvertino, kad uogų rinkimas yra nelengvas darbas, ypač per karščius. „Virš braškių lauko pavėsinių nėra. Nors jaunimas vidurdienį nedirba, o tik kelias valandas ryte ir vakare, saulės neišvengia. Keli jaunuoliai skindami braškes stipriai įdegė pečius, sprandą ir rankas, dėl to sulaukėme pretenzijų iš jų tėvų. Ūkininkai juk negali prie kiekvieno jaunuolio stovėti su skėčiu, o tėvams atrodo kitaip. Teko su šiais darbininkais atsisveikinti“, – karčia patirtimi pasidalijo braškininkė.

Liūdna realybė

Darbo jėgos trūkumą uogynuose, įkurtuose šiltnamiuose, įvardijo ir Klaipėdos rajono ūkininkai Jurgita bei Vaidas Piščikai. „Mes, ūkininkai, dėl darbininkų turime konkuruoti su seniūnijomis. Ne paslaptis, kad gėlyne pasikrapštę žmonės pusmetį gauna pašalpą. Todėl jų net nedomina siūlomos algos dydis, nes jie neturi motyvacijos eiti į ūkį ir dirbti. Štai tokia yra mūsų valstybės politika. Ko tuo norima pasiekti?“ – problemas išsakė Vaidas.

Kaip ir kiti ūkininkai, Piščikai tikėjosi, jog vasarą į ūkį ateis padirbėti moksleiviai. Tačiau realybė visai kitokia: vieną dieną braškių skinti atėjo 10 jaunuolių, o kitą dieną – tik vienas. Ir taip kasdien. Kodėl taip yra? Uogyno šeimininkas atvirauja, kad jaunimas neįvertina savo galimybių. „Prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai įkūrėme uogyną, keldavomės 3 val. ryto ir viską padarydavome patys. Buvome ir fiziškai, ir morališkai stiprūs. Dabar – kitokie laikai...“ – sakė vyras.

Šiuo metu ūkyje per dieną priskinama apie pusę tonos kvapnių ir skanių braškių, parduodamų Gargžduose bei kituose miestuose. Uogų augintojai savo produkciją pirkėjams tiekia tiesiogiai, be tarpininkų. Piščikai ūkyje augina ne tik braškes, bet ir avietes bei gervuoges.

Šiuo metu braškių pardavimo kaina stabilizavosi, tačiau manoma, kad artimiausiu metu, kai atvežtinių uogų sumažės, ji šiek tiek padidės.

Kviečia į ūkius

Kai ūkiuose – pats braškių nokimas, o uogų skynimui trūksta talkininkų, savininkai siūlo žmonėms atvykti į ūkius ir patiems prisiskinti braškių. Už jas uogų rinkėjai sumoka pigiau nei turgavietėje.

Ukmergės rajono Obelių kaimo ūkininkas Vladas Guzelis, kurio braškynas užima daugiau nei 10 ha, kiekvienais metais žmonėms siūlo uogų prisirinkimo ir poilsio gražiame gamtos kampelyje galimybę. Šiuo metu jis yra paskelbęs akciją. Atvykę į ūkį ir sau uogas skinantys žmonės už kilogramą braškių moka 1–1,5 Eur. „Į ūkį kasdien atvyksta žmonių, net su šeimomis. Savaitgaliais jų būna daugiausiai. Tai – didžiulė pagalba ūkiui ir nauda žmonėms. Manau, kad pačių skintos uogos būna skanesnės. Uogas reklamuojame ir per socialinius tinklus, vykdome konkursus, laimėtojams dovanojame po 20 kg uogų“, – šypsodamasis pasakojo V.Guzelis, kurio ūkyje dėl laistymo sistemos braškės užaugo didelės ir skanios. Pasak ūkio šeimininko, jei ne laistymo sistema, uogų sezonas greitai baigtųsi. Dabar jis tęsis iki liepos vidurio, o jei orai atvės – dar ilgiau.

V. Guzelis sakė, kad kai ūkyje trūksta talkininkų, siūloma žmonėms patiems atvykti į ūkį ir prisiskinti braškių. 

Vladas akcentavo, kad urmininkai, iš ūkio perkantys uogas, nesidžiaugia prekyba. Turgeliuose ir prie parduotuvių prekyba vyksta vangiai. „Lietuviškos uogos konkuruoja su lenkiškomis, graikiškomis, rinka – perpildyta uogomis. Nors pardavimo kaina šiuo metu stabilizavosi, manoma, kad artimiausiu metu, kai atvežtinių uogų sumažės, ji šiek tiek padidės“, – sakė pašnekovas.

Labdaringa kaina

Uogų rinkimo darbymetis vyksta ir didžiausios Vilkaviškio rajono braškininkės Vilijos Rastauskienės ūkyje. Ūkį paremia ir darbus nudirbti padeda žmonės, kurie patys sau renkasi uogas. Į braškyną atvažiuoja ir penkios, ir dešimt mašinų, kuriose – ne po vieną žmogų. Už kilogramą braškių jie moka po 1 eurą. „Tai – labdara. Tačiau kitos išeities nėra, nes šiuo metu noksta visos uogos“, – sakė Vilija. Ūkio šeimininkė pastebi, kad retas kuris iš ūkio išvažiuoja su vienu kibiru uogų. Kai pamato dideles, gražias ir skanias braškes, jų prisiskina ir daugiau. Todėl, ūkininkės teigimu, kiekvienas žmogus iš braškyno prisirenka po 10–20 kg uogų. Braškės yra skinamos iki vėlyvo vakaro. Neretai paskutinės uogos būna sveriamos vos ne prieš vidurnaktį.

Moteris teigė, kad lietuviškų braškių pardavimo kaina nėra džiuginanti. „Koks yra minimalus valandinis atlygis, tokia turėtų būti ir vidutinė braškių pardavimo kaina. Taigi braškių pardavimo kaina turėtų būti 2–3 Eur/kg. Šiuo metu, kuomet kilogramą braškių parduodame po 1–1,50 Eur, tai – tarsi dovana. O kai visos uogos sunoksta vienu metu, uogininkystės ūkių šeimininkai norėdami jas išsiparduoti sumažina kainą. Kainos regionuose yra žemesnės nei didmiesčiuose. Augintojai turi prisitaikyti prie perkamosios galios“, – aiškino V.Rastauskienė.

Išlieka stipriausi

Daugiau nei 25-erius metus Anykščių rajone braškes auginantys Palma ir Rimantas Rimkai teigė, kad sezoninis darbas uogynuose suteikia galimybę žmonėms uždirbti. Kai kurie suprasdami darbo pobūdį ir turėdami patirties jų braškyne darbuojasi jau daugiau nei du dešimtmečius. „Šie pastovūs skynėjai mums tapo tarsi šeimos nariais. Jie jau vyresnio amžiaus, todėl ūkyje dirba ne visą dieną ir ne kasdien. Smagu, kad skinti uogas padeda kaimo vaikai. Gelbsti ir giminaičiai, kurie braškių skynimo metu pas mus ir gyvena. Jei ne jie – nežinia, kaip pavyktų nuimti derlių, kuris dabar yra labai gausus“, – sakė Rimantas.

Sutuoktiniai tvirtino, kad darbas uogynuose nelengvas, todėl dauguma po pirmos nuskintos vagos nori eiti namo, nes klaidingai įsivaizduoja darbo metodiką. Dienomis, kuomet spirgina karštis, dirbti yra ypač sunku. Išlieka tik stipriausi.

Pasak R.Rimkaus, per dieną ūkyje priskinama apie toną braškių. Jas iš ūkio išveža supirkėjai, kurie braškėmis prekiauja Panevėžyje, Kupiškyje. Patys ūkio šeimininkai braškes parduoda Vilniuje. Už kilogramą gražesnių, didesnių uogų prašo 2,5 Eur, o už smulkesnių – mažiau. Pirkėjus, kurie nesilanko turgavietėse, Rimkai stengiasi pritraukti per socialinius tinklus.

Per socialinius tinklus klientų ieškosi ir pastoviems užsakovams braškes tiekia Utenos rajono Gudeniškių kaimo smulkaus ūkio savininkė Audronė Araminienė. „Kadangi braškėms esame skyrę nedidelį plotelį, jį nusirenkame patys. Per dieną prirenkame po 50 kg. Tie, kurie mėgsta braškes, jų užsisako po 10–20 kg. Už ankstyvųjų braškių kilogramą prašėme 5 eurų, dabar parduodame po 2 eurus“, – sakė A.Araminienė. Liepos mėnesį ji savo asortimentą papildys ir šilauogėmis.

Trumpesnis sezonas

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Dėl karštų orų ūkiuose noksta ir vidutinio vėlyvumo, ir vėlyvosios braškės. Uogų pardavimo kainos – arti savikainos, už 1 kg prašoma 2–3 Eur. Tačiau paskutiniojo braškių derliaus kainos tikrai kils, nes uogų sezonas artėja prie pabaigos. Jis bus 2 savaitėmis trumpesnis. Šiais metais rinkos neužpildys lenkiškos braškės, nes ir kaimynų derlius nėra gausus.

Ūkininkams talkina nemažai jaunimo – jie su tėvų sutikimu įdarbinami pagal paslaugų kvitų knygeles. Vieni talkininkai į ūkius ateina tik praleisti laiko, kiti dirba atsakingai. Uogos skinamos rytais ir vakarais nuo 6 val. Per 3 valandas kai kurie skynėjai priskina po 30 kg braškių ir užsidirba po 30 Eur.

Rekomenduojami video