Lietuva iki 2020-ųjų teoriškai galės skirti paramą 4–5 gamintojų organizacijoms (GO) steigti, o kaimyninės Lenkijos planuose – parama 1 800 tokių organizacijų. Be to, beviltiškai vėluojame – dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kaltės paramos teikimo GO taisyklės vis dar nepatvirtintos, o Seimo Kaimo reikalų komitetas iki šiol nerado laiko pataisyti paramai svarbų įstatymą.

Ne Briuselis kaltas

Pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą (KPP) numatyta skirti 1,8 mln. eurų paramą GO steigti. Pirmaisiais metais maksimali teikiama parama – 10 proc. nuo  apyvartos, t. y. nuo metinės parduotos produkcijos vertės. Antraisiais – 9, trečiaisiais – 8, ketvirtaisiais – 7 ir penktaisiais – 6 proc. Tiesa, steigimo parama negalės viršyti 100 tūkst. eurų per metus. Nors dovanotam arkliui į dantis niekas nežiūri, tačiau ar tikrai verta krykštauti iš džiaugsmo? Tarkime, kad lietuviai ūkininkai bus labai aktyvūs ir pradės steigti GO, o jos pretenduos kasmet gauti po maksimalią sumą. Kokios išvados? Liūdnos!

„Tokiu atveju galėsime paremti tik 4–5 gamintojų organizacijas“, – sakė ŽŪM Teisės departamento Kooperacijos poskyrio vedėjas Alfredas Gustas.

Beliktų tik pakeiksnoti Briuselį – tai jis iš mūsų tyčiojasi skirdamas trupinius nuo stalo.

„Briuselio kaltės nėra. Pavyzdžiui, Lenkija ketina savo ūkininkams skirti tokio pat dydžio paramą, tačiau numatė gerokai daugiau lėšų ir per tą patį laikotarpį planuoja skirti paramą net 1 800 GO steigti“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto direktorius prof. Janas Žukovskis.

Vėluojame dvejus metus

Apmaudus ir kitas niuansas – kol lietuviai snaudžia, kaimynai lenkai sparčiai steigia GO ir pamažu stumia mus jau ir iš mūsų vidaus rinkos.

„Parama numatyta nuo 2014-ųjų, jau baigiasi 2016-ieji, o apie jos teikimą nieko negirdime. Kodėl?“ – klausė žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ vadovas Vilius Jundulas.

Gal todėl, kad Lietuvos žemės ūkiui GO steigimas nesvarbus reikalas...

„Labai svarbus!“ – neleido net pabaigti klausimo Lietuvos kooperacijos tėvu pramintas Klaipėdos universiteto prof. Julius Ramanauskas.

Jeigu labai svarbus, tai kodėl ši parama sudaro tik 0,09 proc. visų KPP lėšų ir kodėl vėluojama jau dvejus metus ir, labai tikėtina, seilę varvinsime dar metus? Nesinori spardyti gulinčiųjų, t. y. beviltiškai rinkimus į Seimą pralaimėjusios žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės. Ši moteris gal ir stengėsi, tačiau pavyko taip, kaip visada, – prastai. Tačiau norėtume nors sužinoti, kodėl taip nutiko ir kada galima tikėtis numatyto finansavimo?

Bandė nuleisti garą

Paaiškėjo, kad taisyklės parengtos, paramą jau būtume galėję gauti, bet...

„ŽŪM vadovybė nutarė palaukti Europos Komisijos pritarimo dėl pareiškėjo sąvokos pakeitimo. Jos atstovai jau buvo atvykę, mums lyg ir pritarė, todėl dabar ŽŪM laukia oficialaus pritarimo“, – bandė garą nuleisti A.Gustas.

Jeigu įvyktų taip, kaip tikimasi, tada žemės ūkio ministro įsakymu taisyklės būtų patvirtintos. Optimistiniu atveju Europos Komisijos pritarimo tikimasi sulaukti šį mėnesį, tokiu atveju nuo sausio pradžios taisyklės įsigaliotų ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbtų paramos prašymų rinkimą.

„O jeigu Europos Komisija nepritars, tai mes be paramos praleisime ir 2017-uosius?“ – piktinosi bendrovės „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

Kodėl direktorius piktinasi, juk ŽŪM oficialiai pranešė, kad šiam reikalui skirti 1,8 mln. eurų į kitas kišenes nepateks. Žinoma, jeigu iki finansavimo laikotarpio pabaigos GO tas lėšas panaudos. Štai čia ir yra šuo pakastas.

M. Pupienis

Šakėmis ant vandens

Tikėtina, kad GO steigimo išlaidoms kompensuoti numatytus trupinius Lietuvos ūkininkai iki 2020-ųjų pabaigos panaudos, tačiau laikas ne mūsų sąjungininkas. Kaip jau minėjome, lenkai kepa GO ir skaičiuoja naudą, o mūsų aktyviausi ūkininkai ir kooperatyvai bei žemės ūkio bendrovės tik seilę varvina.

Pavyzdžiui, jeigu kas nors sumanytų GO steigti dabar, tai paramą, tikėtina, matytų kaip savo ausis – kaip sakoma, nekinkyk vežimo prieš arklį. Gal steigimo paramą gausi, o gal ir negausi. Dabar niekas negarantuos, juo labiau kad taisyklės nepatvirtintos.

Pasak A.Gusto, taisyklėse numatyta kompensuoti verslo plane numatytas išlaidas GO steigti: „Bus kompensuojamos išlaidos biuro įrangai, baldams, kompiuterinei technikai, telefonams įsigyti, žadama atseikėti ir personalo, einamosioms išlaidoms, pavyzdžiui, mokesčiams už teisines paslaugas kompensuoti, administravimo paslaugoms, apmokėti išlaidas augintojų įmonėms, patalpoms įsigyti, buveinės ir gamybinėms patalpoms įsigyti.“

Anksčiau buvo teikiama parama kooperatyvams steigti, o dabar – GO. Primename, kad visa tai turi būti įtikinamai numatyta verslo plane, o tą verslo planą valdininkai dar turės patvirtinti. Taigi dėl 500 tūkst. eurų per penkerius metus verta pasistengti, žinoma, jeigu prie NMA nesusirangys norinčiųjų gauti paramą eilutė, kurioje bus daugiau nei šešių GO atstovai.

Pataisos įstrigo Seime

Bet ar galima ŽŪM pasitikėti? Gal Europos Komisija dabar taršo lietuvių parengtas taisykles ir paramos teikimo sąlygas? Tačiau surizikuosime – paminėsime pagrindinius reikalavimus ir sąlygas norintiesiems gauti paramą GO steigti. Pirmiausia reikia surasti nors 5 fizinius ar juridinius asmenis ir ypač kooperatyvus, užsiimančius žemės ūkio veikla.

Beje, įsteigus naują kooperatyvą, jis turi siekti, kad būtų pripažintas GO, nes tik tada gautų paramą pagal KPP. Įsisteigusieji iki 2014-ųjų paramos negalės gauti. Lenkijoje į šį sąrašą dar patenka uždarosios akcinės bendrovės. Tačiau Lietuvoje gal tik kelios uždarosios akcinės bendrovės užsiima žemės ūkio veikla (visi nariai turi užsiimti žemės ūkio gamyba).

Kita vertus ir kooperatyvai turės įrodyti, kad jų narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 50 proc. visų kooperatyvo narių supirktų produktų ir visų prekių bei suteiktų paslaugų vertės. Kol kas ne taip paprasta tai įrodyti. Ir vėl turime mesti akmenį į jau pakrikusio Seimo daržą.

„Seimui pateikėme Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad kooperatyvo veikla, pavyzdžiui, parduodant trąšas savo kooperatyvo nariams, būtų laikoma žemės ūkio veikla. Įstatymo pakeitimų projektas Seime pristatytas, tačiau dar nepriimtas“, – kalbėjo A.Gustas.

Seimo nariai ruošėsi rinkimams, neturėjo laiko užsiimti tokiais klausimais, todėl šįmet Lietuvoje užfiksuota paradoksalių atvejų, kurie neįmanomi kaimyninėje Lenkijoje. Pavyzdžiui, jeigu sėjamąją nusipirkęs kooperatyvas apsėjo savo narių laukus, tokia veikla vis dar nepripažįstama žemės ūkio veikla. Gal todėl tik vienas dabartinio Seimo Kaimo reikalų komiteto narys įveikė rinkimų į Seimą barjerą.

Rojus valdininkams

Ne kiekviena GO galės tikėtis paramos. Pavyzdžiui, jeigu nors vienas paramos prašančios GO narys jau buvo kitos GO nariu ir ši gavo tokio pat pobūdžio paramą,  NMA paramos prašymą atmes. Kol kas tokie sprendimai Lietuvoje negalimi, nes dar nė viena GO ir negavo paramos, tačiau ateityje reikės daugiau budrumo.

„Prieš vestuves aš apie savo žmonos finansinius reikalus nieko nežinojau, o čia reikalaujama žinoti tokius dalykus apie svetimus asmenis“, – stebėjosi M.Pupienis.

Kitas svarbus niuansas ateičiai – paramą galės gauti tik mažosios arba vidutinės įmonės sampratą atitinkančios GO. Taigi oligarchams neverta net bandyti.

J.Ramanauskas

„Priminsiu, kad GO nariai turės visą savo gaminamą produkciją parduoti per GO“, – pabrėžė J.Ramanauskas.

O jeigu parduos kitais kanalais? „Tokiu atveju ši apyvarta nebus įskaitoma į GO apyvartą, o juk nuo jos ir priklausys paramos dydis“, – paaiškino J.Ramanauskas.

Numatyti ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, vienas GO narys negalės turėti daugiau kaip 20 proc. balsų. Be to, ne mažiau kaip 10 proc. GO išlaidų turės būti numatyta skirti aplinkosaugos veiksmams. ŽŪM valdininkai nesiryžo paaiškinti, kas ir kaip nustatys, ar GO nariai vykdo dar vieną reikalavimą, t. y. taip naudoja gamtinius išteklius, kad švelnėtų klimato kaita. Tai bent rojus valdininkams!

Lenkijos patirtis

Aleksandro Stulginskio universiteto prof. J.Žukovskis neseniai lankėsi kaimyninės Lenkijos gamintojų organizacijose. Ar jungtis į GO ūkininkams tikrai naudinga, ar lenkai tiesiog taip iš Briuselio išpeša pinigus?

„Jie tikino, kad jaučia labai konkrečią susijungimo naudą. Pavyzdžiui, broilerių augintojai mums pabrėžė, kad, susijungę į gamintojų grupę, rinkoje iš karto surado pirkėjų, kurie mokėjo 8 centais už kilogramą daugiau nei mokėdavo iki susijungimo kiekvienam grupės nariui atskirai“, – pasakojo J.Žukovskis.

2001-aisiais Lenkijoje veikė tik 8, o 2014-ųjų pabaigoje – jau 1 384 gamintojų grupės: grūdų augintojai sukūrė 296, kiaulių augintojai – 257, pieno gamintojai – 97, bulvių augintojai – 31 gamintojų grupę ir t. t.

„Daugiausia jų įsteigta Vakarų Lenkijoje. Vienoje organizacijoje vidutiniškai dalyvauja 22 nariai. Lenkijoje gamintojų grupės buvo remiamos ir iš nacionalinio biudžeto“, – pastebėjo J.Žukovskis.

Neturėkime iliuzijų

Vidmantas Ašmonas, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas

Po 2011-ųjų, kai lenkai suskubo panaudoti beveik visą ES paramą, skirtą vaisių ir daržovių augintojams, Europos Komisija padarė išvadas. Dabar ji elgiasi labai atsargiai. Tik įsivaizduokime, koks kiltų chaosas, jeigu lenkų sumanytu būdu būtų pasinaudojusios ir kitos šalys grūdų augintojams, pieno gamintojams, galvijų augintojams ir kt. remti. ES biudžetas iš karto ištuštėtų.

Tad nesitikėkime, kad ES skirs paramą GO veiklai remti – tik steigimo išlaidoms kompensuoti, ne daugiau. Neturėkime iliuzijų, juo labiau kad iš ES traukiasi finansinė donorė Didžioji Britanija.