Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Nord Stream 2“: šių dienų Molotovo–Ribentropo paktas?

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti antrasis dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos „Nord Stream 2“ nuo pat pradžių kelia dideles aistras. Suinteresuotieji jo tiesimu tikina, kad tai esą grynai komercinis projektas. Lietuvos ir kitų rytinių ES valstybių, kurias naujasis dujotiekis kaip ir 2011 m. pradėjęs veikti „Nord Stream 1“ apeitų, politikai teigia, kad tai – geopolitinis projektas, kuriuo Rusija siekia didinti savo įtaką ir suskaldyti Europą. Kai kurie šį projektą net lygina su 1939-ųjų slaptais susitarimais, kuriuos pasirašiusios Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasidalijo likusią Europą įtakos zonomis.

Tad ar iš tikrųjų praėjus beveik 80 metų nuo Molotovo-Ribentropo pakto vėl bandoma pasidalyti Europą? Apie tai rugpjūčio 23-iosios, Juodojo kaspino dienos, išvakarėse „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai kalbino Lietuvos politikus ir energetikos specialistus.

Prieštarauja ES politikai

Esminis ES trečiojo energetikos paketo tikslas – liberalizuoti energetikos rinką, o energetiniai Rusijos projektai, kaip pabrėžia Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, skatina šalis nesilaikyti energetinio saugumo, kitų anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Jo manymu, Baltijos jūros dugnu eisiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ yra ilgalaikė šios šalies investicija į geopolitiką, ES vienybės skaldymą ir priklausomybės nuo Rusijos didinimą.

„Nord Stream 2“ sudaro prielaidas atriboti mus nuo Vakarų Europos energetinių tinklų ir padaryti ES labiau priklausomą nuo vieno tiekėjo. Tai ne tik iškraipytų ES dujų rinką, energetiškai atskirtų Baltijos šalis bei visą Vidurio Europą ir Ukrainą, per kurią eina dujų tranzitas, nuo Vakarų Europos, bet ir apribotų konkurenciją iš Norvegijos, Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų ir Kaspijos jūros regiono bei iš tolimų regionų, pavyzdžiui, JAV, Australijos, Vidurio Rytų, Afrikos“, – aiškina jis.

Politikui pritaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas. Jis atkreipė dėmesį, kad naujasis projektas iš esmės prieštarauja ES tikslui mažinti energetinę priklausomybę nuo importuojamos energijos šaltinių ir konkrečiai nuo Rusijos. „ES importuoja apie 66 proc. visų bendijoje suvartojamų dujų, iš kurių apie 40 proc. yra iš Rusijos. „Nord Stream 1“ pajėgumas – 55 mlrd. kub. m per metus, „Nord Stream 2“ būtų dar tiek pat. Iš viso 110 mlrd. kub. m dujų per metus – tai labai daug“, – teigia energetikos saugumo specialistas.

Dar viena Rusijos dujų dėlionės detalė – „Gazprom“ pradėtas statyti per Juodąją jūrą eisiantis 65 mlrd. kub. m per metus pajėgumo „Turkish Stream“ dujotiekis, kuris kartu su „Nord Stream 2“ ir Rytų Vokietijoje nutiestu dujotiekiu OPAL („Gazprom“ prašo išimtinės teisės naudotis jo pajėgumais – red. past.) leistų Rusijai beveik kilpa apjuosti Europą savo dujų vamzdžiais bei manipuliuoti susidariusia situacija – vieniems tiekti dujas, o kitiems netiekti, atsižvelgiant į politinę situaciją ir net nuotaikas.

R.Švedas

Pragmatizmas ar politika?

R.Švedas primena, kad magistralinių dujotiekių iš Rusijos pajėgumų ES poreikiams patenkinti ir dabar pakanka, nes išnaudojama tik beveik trečdalis „Nord Stream 1“ dujotiekio galimybių. Europos Komisija (EK), įvertinusi dujų suvartojimo apimtis ES, apskaičiavo, kad „Nord Stream 2“ pajėgumas yra perteklinis. Tačiau Rusijos užmojai statyti dar vieną dujotiekį Ž.Pavilionio nestebina, nes „politiniai, o ypač geopolitiniai Rusijos projektai retai būna ekonomiškai pagrįsti“.

Baltijos ir centrinės Europos šalių požiūriu „Nord Stream 2“ – politinis projektas, o juo suinteresuotos šalys įrodinėja, kad jis ekonominis. „Nord Stream 2“ – tai tiekimas iš to paties šaltinio – iš Rusijos – ir rusiškais vamzdžiais, todėl rizikos nesumažėja, bet Vokietija, Austrija ir kitos šalys, dalyvaujančios projekte, sprendžia savo energetinio apsirūpinimo problemas. Pabrėžiama ir tai, kad nereikės dujų tiekti per Ukrainą“, – sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys, Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys.

V. Poderys

Siekiančiam didinti konkurencingumą Vokietijos verslui „verslo santykiai“ su Rusija tikriausiai atrodo logiški ir savaime suprantami, bet pragmatiškumas taip pat turi kainą. „Kartu su gerokai didėjančiu rusiškų dujų importu ir vartojimu didėja „prorusiškų dujų tiekimo ir prekybos tarpininkų“ Vokietijoje pajamingumas, vadinasi, Vokietijos viduje atsiranda finansiškai stiprių vokiškų–rusiškų interesų grupių, kurios gali daryti įtaką Vokietijos politikai“, – pastebi Ž.Pavilionis.

Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis linkęs vertinti ekonominius aspektus, jis net ragina Lietuvą ir kitas Rytų Europos valstybes „neužsiciklinti“. „Vokietija suinteresuota savarankiškai apsirūpinti energetiniais resursais, dujomis, ateinančiomis tiesiogiai iš Rusijos. Ji paiso savo ekonominių interesų. Prancūzija, Didžioji Britanija, kitos Vakarų Europos šalys, kurių kompanijos dalyvauja projekte, Rusiją vertina pragmatiškai – kaip galimą prekybos partnerę. Neįžvelgiu grėsmės, kad vokiečiai su rusais vėl kažką rezga prieš kitus. Mes truputį „užsiciklinę“ ir kai kada aukojame prekybinius interesus. Jei darytume taip, kaip daro Vakarų Europa, tik laimėtume. Kita vertus, įsitraukia dar vienas žaidėjas – JAV, ir mūsų valia rinktis. Reikia mokytis prekiauti su pasauliu ir paisyti savo žmonių interesų, kas mums naudingiausia“, – sako jis.

Išaugs SGD terminalo svarba

„Valstiečių laikraščio“ pašnekovų teigimu, dėl projekto „Nord Stream 2“ mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurio pajėgumo (apie 4 mlrd. kub. m per metus) beveik užtenka visoms trims Baltijos šalims, tampa ypač svarbus.

„Pastatę terminalą, nustojome mokėti „politinę kainą“ už dujas. Tai esminis politinis ir ekonominis lūžis, nes terminalas suteikia mums didžiulę laisvę derėtis dėl dujų kainos ir rinktis tiekėjus“, – pabrėžia Ž.Pavilionis. „Jei neturėtume terminalo, o latviai – dujų saugyklos, mūsų padėtis būtų gerokai prastesnė“, – pritaria ir V.Poderys. R.Švedo manymu, jei mes neturėtume terminalo, būtume visiškai priklausomi nuo Rusijos. „Tai, kad jis gyvybiškai svarbus, pripažino ir Europos Komisija. Lietuva gali būti pavyzdys kitoms Europos valstybėms, kaip reikia užsitikrinti energijos tiekimą bei išvengti jos tiekimo politizavimo“, – teigia jis.

Kita vertus, primena pašnekovai, Lietuvos uždavinys – kuo geriau išnaudoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo galimybes tiekiant dujas artimiausiems mūsų kaimynams.

NordStream1 j

Perdalyti Europą nėra kam?

Anot Ž.Pavilionio, savotiškai nubausti Rytų Europos valstybes, tradiciškai siekiančias ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos, bandoma nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, o dujos Rusijai tebėra politinės galios ir geopolitinių tikslų įgyvendinimo įrankis. „Jei tokie projektai būtų įgyvendinti, jie padidintų Rusijos manevrų laisvę Europoje, nes būtų sukurtas precedentas nesilaikyti tarptautinės teisės ir sutarčių“, – pabrėžia politikas. Tam tikrų nerimo ženklų dėl bendrų Rusijos ir Vokietijos projektų įžvelgia ir V.Poderys. „Kadangi daugiausia prarastų pokomunistinės ES narės, tam tikrų sąskambių yra, nes kyla pavojus energetiniam jų saugumui, kuris yra bendro šalies saugumo dalis“, – pripažįsta jis.

V.Plečkaitis tikina, kad šiuo metu Europoje nėra stiprių politinių jėgų, kurios siektų ją perdalyti: „Vokietija yra NATO narė, jos kariai gina mus nuo galimos agresijos iš Rytų, kitoje pusėje – Rusija, kuri yra nusilpusi; ji stengiasi išsaugoti tai, ką turi. Ji agresyvi savo propaganda, bet aš nemanau, kad būtų pajėgi ką nors daryti. Todėl neturėtume per daug bijoti to „Nord Stream 2“.

Vis dėlto, kaip pabrėžia R.Švedas, ES politikai turėtų būti nuoseklūs. Kadangi „Nord Stream 2“ projektas prieštarauja ES politikai mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o kartu su „Turkish Stream“ sukuria galimybes manipuliuoti dujų tiekimu centrinėse ir Rytų Europos šalyse, Vakarų Europa turėtų pagalvoti apie inovatyvesnes priemones apsirūpinti energija bei išlaikyti orią politinę vertybinę poziciją santykiuose su Rusijos Federacija. Jis priduria, kad Lietuva laikosi nuoseklios vertybinės politinės pozicijos – režimai, susiję su kitų valstybių teritorijų okupacija, neturėtų būti finansuojami.

„Dėl to Lietuva neretai patiria stiprių ekonominių smūgių iš Rusijos Federacijos, bet kas yra svarbiau – ekonominiai ar vertybiniai interesai? Patylėti, kai okupuojamos kitų valstybių teritorijos, bet parduoti daugiau savo produkcijos ir taip paremti okupantų karinę pramonę, ar netekti eksporto ir išlaikyti vertybinę poziciją?“ – klausia R.Švedas ir priduria, kad diskusija dėl dujų importo iš Rusijos, dabar vykstanti ir Briuselyje, visų pirma yra vertybinė diskusija, o jos rezultatai parodys, ar Europos politikai neleis Rusijai ir stambiajam kapitalui suskaldyti Europos.

„Nord Stream 2“ nesuderinamas su ES teise

Z Vaiciunas

Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras

Letuva laikosi nuoseklios pozicijos: „Nord Stream 2“ yra politinis projektas, kurio komerciškumas paremtas Rusijos sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą. Tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Komisija bei kai kurios ES valstybės narės. Jų vertinimu, šis projektas neigiamai paveiktų ES valstybių narių pastangas diversifikuoti tiekimo kelius ir tiekėjus bei stiprinti energetinį saugumą. Planuojamas projektas nesuderinamas su ES teise, ypač su ES trečiojo energetikos paketo nuostatomis, nes būtų tik vienas tiekėjas, kuris naudotųsi šiuo dujotiekiu. Be to, tai būtų nesąžininga šalių, kurios yra įsipareigojusios į savo nacionalinę teisę perkelti šio paketo nuostatas, atžvilgiu.

„Nord Stream 2“ turėtų tiesioginį neigiamą poveikį ir atskiroms Europos šalims, nes jį įgyvendinus šiuo metu esantys trys gamtinių dujų tranzito keliai, kuriais rusiškos dujos pasiekia Europą, būtų pakeisti vieninteliu dominuojančiu koridoriumi „Nord Stream 2“ ir „Nord Stream 1“. Juo dujos pasiektų Vokietiją ir iš ten būtų paskirstomos į daugelį ES šalių, taip pat ir Ukrainą, o tranzito kelių per Ukrainą ir Slovakiją bei Baltarusiją ir Lenkiją vaidmuo akivaizdžiai sumažėtų. „Gazprom“ (Rusijos) pozicijos sustiprėtų, o Europoje būtų sunkiau sukurti atvirą gamtinių dujų rinką. Be to, ES yra įsipareigojusi užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą Ukrainai. Nustojus Rusijai tiekti dujas Ukrainai, joje galėtų paaštrėti karinis konfliktas.

Lietuvos atstovai ES ne kartą kėlė abejones dėl gamtinių dujų iš Rusijos į Europą tiekimo nauju dujotiekiu reikalingumo apskritai. Jie kartu su kitų ES valstybių narių atstovais nuolat primygtinai prašo Europos Komisiją atlikti „Nord Stream 2“ poveikio ES vidaus rinkai įvairiais aspektais vertinimus. Mūsų šalis laikosi pozicijos, kad leidimai projektui negali būti išduoti anksčiau, negu bus baigtos šiuo metu dėl jo planuojamos derybos tarp ES ir Rusijos.

FAKTAI IR SKAIČIAI

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje buvo pasirašytas vadinamasis Molotovo–Ribentropo paktas bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Pagal juos Lietuva iš pradžių pateko į Vokietijos interesų zoną, tačiau rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta dar viena sutartis, pagal kurią Lietuva priskirta Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Šie susitarimai lėmė 1940 m. prasidėjusią ir penkis dešimtmečius trukusią Lietuvos okupaciją.

ES importuoja apie 53 proc. visos suvartojamos energijos – kietojo kuro, naftos ir dujų. Importuojama apie 66 proc. visų ES suvartojamų dujų, iš kurių apie 40 proc. yra iš Rusijos.

"Nord Stream 1“ – nuo 2011 m. spalio veikiantis gamtinių dujų dujotiekis, nutiestas Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. Pajėgumas – 55 mlrd. kub. m per metus.

„Nord Stream 2“ – planuojamas statyti analogiškas dujotiekis.

„Turkish Stream“ – Rusijos ir Turkijos pradėtas statyti dujotiekis per Juodąją jūrą pietinių ES šalių link.

OPAL – dujotiekis Rytų Vokietijoje. „Gazprom“” prašo išimtinės teisės juo naudotis.

Rekomenduojami video