Ūkininkai, išsiilgę ES paramos, konsultantams mokėjo už projektus, kuriuos vertindami atrankos komiteto nariai raitėsi iš juoko.

Per antrą praėjusių metų pusmetį Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) priėmė ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Projektų atrankos komitetui pateikė 144 projektus ES ir valstybės paramai gauti. Iš jų net 45 buvo atmesti. Kodėl beveik kas trečias projektas buvo grąžintas: ar priekabiauja valdininkai, ar nesąžiningai uždarbiauja projektus rengiantys konsultantai?

Neįtikėtini duomenys

Projektų atrankos komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Naujųjų išvakarėse susitikęs su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo nariais, paviešino idėją pateiktiems vertinti projektams suteikti kodus, t. y. nuo vertintojų slėpti pareiškėjo pavardę ir projektą rengusios kompanijos pavadinimą. „Tada neliktų įtarimų, kad mes esame suinteresuoti vienas kompanijas palaikyti, o kitas žlugdyti“, – aiškino jis.

Tikėkimės, kad viceministrui užteks entuziazmo įgyvendinti šią idėją. O dabar panagrinėkime projektų brokavimo priežastis. Ar tai – klaidos, ar atviri bandymai sukčiauti? „Kelia įtarimą projektai, kuriuose, siekiant pagerinti ekonominius rodiklius, teigiama, kad ūkio savininkai planuoja gauti žemės sklypus pagal panaudą, ir ne vieną kitą hektarą, o šimtus hektarų. Ar tai įmanoma?“ – stebėdamasis klausė viceministras S.Cironka.

„Iš anksto susitarus įmanoma“, – šypsodamasis dėl lietuvių ūkininkų gudrybių viceministrui paaiškino vienas ūkininkas. Tarp atmestų yra keli lyg du vandens lašai panašūs projektai, kai 15–18 ha nuosavos žemės turintys ūkiai planuoja įsigyti arba pagal panaudą gauti po 100 ha ir tokie ūkiai tikisi ES paramos 350 AG traktoriams, 400 AG kombainams, per 400 AG pašarų smulkintuvams įsigyti.

Išskirtiniai norai

Rekordininku galėtume laikyti vieną Žemaitijos ūkininką, kuris planavo plėsti gyvulininkystės ūkį, tačiau paramos prašė tik žemės dirbimo technikai – volams, akėčioms, sėjamajai – įsigyti. Jis turėjo tik 4 ha savos dirbamos žemės. Jo kolega iš Aukštaitijos, turintis apie 75 ha, siekė paramos lėšomis įsigyti ne tik 300 AG kombainą, bet ir automobilį „Mercedes-Benz Vito“, kuris projekte buvo pavadintas krovininiu automobiliu. Beje, šis pareiškėjas jau tris kartus buvo pasinaudojęs ES parama ir tikino, kad prieš ketverius metus jo įsigytas kombainas jau netinkamas naudoti. Taigi baigiasi penkerių metų laikotarpis ir jis nori įsigyti naują.

Dar įžūlesnį projektą pateikė suvalkietis, kurio ūkyje šiuo metu yra 16 melžiamų karvių. Ūkininkas planuoja svaiginančią plėtrą, todėl jam jau dabar reikia 9 tonų šaldytuvo ir dviejų 18 vietų melžimo aikštelių. Tačiau gal mes be reikalo stebimės tokiais norais? Gal anksčiau kai kam pavykdavo prakišti tokius projektus? Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius sakė: „Tai – vieša paslaptis. Ne aš vienas dažnai matau, kaip 300 AG traktorius traukia 4 t priekabą.“

Kupiškėno įtarimus patvirtino ir anonimu panorėjęs būti vienas mūsų pašnekovas. „Mano kaimynas turi 15 ha savos žemės, laiko 35 karves. Prieš ketverius metus jis pateikė paraišką ir gavo 300 tūkst. Lt paramą traktoriui ir šienapjovei įsigyti, ir tas projektas praslydo. Tikiuosi, kad dabar NMA bus principingesnė“, – sakė jis.

Skaičiai nemeluoja

Kai kurių projektų rengėjų pateikti skaičiavimai Projektų atrankos komisijai sukėlė juoko iki ašarų. „Štai prieš investicijas ūkio grūdų savikaina – 120 eurų už toną, o skaičiavimai po investicijų rodo, kad savikaina išaugs iki 160 eurų už toną. Taigi, atmesdamas projektą, komitetas ūkininką apsaugojo nuo būsimų nuostolių“, – vartydamas projekto medžiagą aiškino S.Cironka.

Keistų duomenų kontrolieriai užtiko ir vertindami ūkių pelningumą. Prieš investicijas nevengiama nurodyti fantastišką 35–70 proc. siekiantį pelną. Taigi galima susidaryti nuomonę, kad žemės ūkio veikla Lietuvoje šiuo metu primena aukso kasyklas. „Skaičiavimai rodo, kad, panaudojus paramos lėšas, tokių ūkių pelningumas mažėja. Kitaip ir negali būti, nes norai įsigyti galingą ir brangią techniką peržengia proto ribas“, – padarė išvadą NMA direktorius Erikas Bėrontas.

16 karvių turintis pienininkystės ūkis nori įsigyti galingą pašarų smulkintuvą. Šio ūkininko norai neišsipildys. Kitas nenašiose žemėse ūkininkaujantis pareiškėjas projekte rašo, kad per metus gauna 19 tūkst. eurų pajamų, tačiau metinis pelnas (įvertinus subsidijas) – 54 tūkst. eurų. Ir štai šis ūkininkas pateikia prašymą gauti beveik milijoną eurų paramos lėšų technikai pirkti. Pasinaudojęs parama, šis ūkininkas po dvejų metų pajamas padidintų tik dviem tūkstančiais eurų. Kaip sakoma, tokiais norais kelias tik į pragarą grindžiamas.

Kabinėjasi prie projektų

Turi ką tobulinti ir NMA. LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys sakė, kad projektus ūkininkai, ypač pieno gamintojai, su pagalbininkais pradėjo rengti gegužę–birželį, o taisyklės patvirtintos prieš pat paraiškų rengimą. Ūkininkai neturėjo laiko. Kodėl projektai buvo „pagražinti“?

„Todėl, kad, pavyzdžiui, pieno gamintojai negalėjo prognozuoti, kaip keisis pieno supirkimo kainos. Tai – lyg ir būrimas iš kavos tirščių. Jie parengė optimistinius variantus, nes pesimistiniai būtų iš karto atmesti. Pasakykite atvirai, kad pieno gamintojai negali tikėtis ES paramos ir niekas projektų nekurs“, – piktinosi M.Kaktys.

Ūkininkas priekaištavo ir Projektų atrankos komisijai: „Jūs stebitės, kad pienininkyste užsiimantis ūkininkas nori įsigyti plūgą ar šienapjovę. Tad priminsiu, kad karkartėmis pievas reikia atnaujinti, atsėti, bet kaip tai padaryti neturint technikos?“

Kodėl ilgai tenka laukti atsakymų?

LŪS Jonavos skyriaus pirmininkas Rimantas Kubiliūnas pateikė pavyzdžių, kai projektai buvo vertinami nedovanotinai ilgai. „Kodėl supaprastinta paraiška tikrinama tris mėnesius? O po to ateina atsakymas, kad paraiška net nebus vertinama“, – sakė jis.

Kolegai pritarė LŪS Pasvalio skyriaus vadovas Vilhelminas Janušonis: „Pasvalio rajone veikiantis kooperatyvas pateikė projektą rugpjūčio 1 d., spalio mėnesį atsakė į papildomus klausimus, tačiau iki šiol nesulaukė atsakymo.“

Taigi kodėl NMA ar Projektų atrankos komitetas griauna kooperatyvo ir ūkininkų planus? „Galiu pažadėti, kad 2016-aisiais nevėluosime. 2015-ieji buvo išskirtiniai metai, NMA projektų vertintojų darbo krūviai buvo rekordiniai, nes turėjome vertinti ir praėjusio, ir naujojo laikotarpio projektus“, – teisinosi E.Bėrontas.

NMA specialistai tobulina įgūdžius

Šiais laikais mokytis reikia visą gyvenimą. LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas šį raginimą taiko ir sau, ir NMA bei ŽŪM tarnautojams. „Jurbarkiečiai džiaugiasi NMA sumanymu, kai NMA specialistai atvežami į konkretų ūkį ir, susitikę su ūkininkais, praturtina savo patirtį. Ūkininkai pastebėjo, kad kai kurie specialistai išmano ekonomiką, bet jiems labai trūksta specifinių žemės ūkio žinių. Vertėtų kai kuriuos specialistus ūkiuose palikti savaitei ar mėnesiui“, – siūlė R.Jovarauskas. Ūkininkas dar nežinojo, kad kaip tik šiuo metu kai kuriems ŽŪM specialistams jau skiriami specialūs mokymai – jie virtualiai bando ūkininkauti. „Tiesioginių išmokų skyriaus specialistai iki sausio vidurio virtualiai išbandys, kaip atsitiktinai atrinktiems ūkiams tinka ar netinka jų parengtos taisyklės. Po to jie patys pateiks pasiūlymus tobulinti taisykles. Ir taip nuo šiol darysime nuolat“, – sakė S.Cironka.

Projektų rengėjų atsakomybė

Kas rengė brokuotus projektus ir paraiškas? Kokia kompanijų bei konsultantų atsakomybė? Beveik nėra atsakomybės. Pasirašiau su ūkininku sutartį, paėmiau avansą, dar mistinį sėkmės mokestį ir dėlioju skaičiukus, kad ūkis surinktų reikiamą balų skaičių, o po to pasitelkiu fantaziją ir kuriu ateities viziją. Gal atėjo laikas šią tariamo verslo sritį pažaboti? Kai ūkininkas įsigyja brokuotą žemės ūkio techniką, jis nesibodi praverti gerklės. Tai kodėl tyli, kai sumoka už cento nevertą projektą? Jau ne kartą „Valstiečių laikraštis“ ragino, kad ŽŪM paskelbtų brokdarių kompanijų pavadinimus – padėtų ūkininkams sutaupyti. Menka paguoda – NMA direktoriaus E.Bėronto patarimas: „Patariu atidžiau sudarinėti sutartis su projektus rengiančiais konsultantais. Nemokėkite pinigų avansu, netikėkite aiškinimais, kad būtent tos kompanijos parengtus projektus NMA garantuotai patvirtins, nes taip nėra ir negali būti.“

Taisykles pakeisime

Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė

Galiu nuraminti ūkininkus, kurių paraiškos buvo atmestos, kad dabar kuriamos naujos taisyklės, todėl nereikia prarasti vilties gauti ES paramą ir dalyvauti, kai bus paskelbtas naujas paraiškų teikimo kvietimas. Šį kartą pirmenybė buvo teikiama ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse, užsiimantiesiems gyvulininkyste, smulkiesiems ūkiams ir jauniesiems ūkininkams. Diskutuojame su LŪS, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir kitomis organizacijomis, kad kitame kvietime daugiau paramos galėtų tikėtis augalininkystės ūkiai ir apskritai stambieji ūkiai. Tačiau projektai turi būti realūs.