Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nežinomųjų dėl „Brexit“ padaugėjo

Apie galimas Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES („Brexit“) pasekmes žemės ūkiui „Valstiečių laikraštis“ rašė prieš mėnesį. Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba į svečius pasikvietė Užsienio reikalų ministerijos atstovus bei Europos Parlamento narį ir mėgino išsamiau pagvildenti, kas mūsų laukia. Žemdirbiai sužinojo, kad per mėnesį nežinomųjų padaugėjo.

Sau padarė staigmeną

Sakoma, kad vieni žmonės pirmiausia pagalvoja, tada imasi kokių nors veiksmų, o kiti pirmiausia padaro, o tik tada pradeda mąstyti. Regis, prie pastarųjų būtų galima priskirti britus. Praėjus mėnesiui po referendumo paaiškėjo, kad JK pasitraukimui iš ES prasčiausiai pasiruošė patys britai. Akivaizdu, kad nei JK valdžia, nei referendumo iniciatoriai buvo nepasirengę pokyčiams – iki balsavimo niekam net į galvą neatėjo mintis įvertinti išstojimo iš ES padarinius, atlikti tyrimus, taigi patiems britams rezultatai buvo ne mažiau netikėti nei kitų ES šalių piliečiams.

JK dabar bando aiškintis, todėl įkūrė dvi naujas ministerijas: Išstojimo iš ES ir Tarptautinės prekybos. Kol kas dėl „Brexit“ galime informuoti tik tiek, kad daugiau nežinome, nei žinome. Beje, britai ir patys neskuba“, – diplomatiškai aiškino Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento atstovas Andrius Pauga.

Pasiūlymų badas

Nedaug žinių pateikė ir Briuselyje veikiančios žemdirbių interesus ginančios organizacijos. „COPA–COGECA surengtame neeiliniame posėdyje britai atrodė labiau sutrikę, nei kitų šalių atstovai. Jie tikino patys balsavę už JK dalyvavimą ES“, – sakė ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščiauskaitė.

Konkretesnėmis naujienomis ŽŪR tarybos posėdyje nepasidalijo ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Tačiau jis ŽŪR tarybą nustebino paragindamas žemdirbius ES institucijoms teikti pasiūlymus dėl JK išstojimo sąlygų: „Būtų įdomu sužinoti, kokias sąlygas dėl JK pasitraukimo iš ES siūlo ŽŪR.“

Tarsi mes neturėtume savo problemų“, – tėškė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Bet juk jums turi būti svarbu, pavyzdžiui, ar ateityje prekybai su JK reikės taikyti muitus?“ – neatlyžo B.Ropė.

Sutaupyti nepavyks

JK kasmet į ES biudžetą pervesdavo 12–13 mlrd. eurų, tačiau ne mažiau ir gaudavo iš jo. Pavyzdžiui, Briuselis britų ūkininkams kasmet skirdavo po 3 mlrd. eurų tiesioginėms išmokoms ir dar 5 mlrd. eurų – pagal kaimo plėtros programas. Taigi, net įvertinus ES paramą kitiems JK sektoriams, britai buvo ES biudžeto donorai – įnešdavo daugiau, nei patys gaudavo iš ES. Tačiau niekas neapskaičiuos, kiek jie sutaupydavo savo prekes be muitų parduodami didelėje ES rinkoje.

Pasak A.Paugos, tikėtina, kad, JK pasitraukus iš ES rinkos, Lietuvos įmokos į ES biudžetą gali padidėti 55 mln. eurų.

Kitas niuansas – sumažėjus ES BVP vidurkiui, Lietuvos BVP automatiškai padidės ES BVP atžvilgiu, taigi, labai tikėtina, kad iškils klausimas ar Lietuva galės pasinaudoti ES Sanglaudos fondo lėšomis, be to, gali pasikeisti ir paramos iš ES struktūrinių fondų lygis“, – svarstė B.Ropė.

Biurokratai nepabudo

Bronius Markauskas (15min. nuotr.)

ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas EP nariui patarė nepamiršti ir savo kolegoms priminti kai kurias problemas, dėl kurių JK ir pasitraukė iš ES.

Pirmiausia būtina mažinti biurokratizmą Briuselyje. Jis nepatinka ne tik britams, bet ir lietuviams“, – sakė B.Markauskas.

Tokių pasiūlymų jau sulaukėme, tačiau EP nariai kol kas atsargiai vertina, pavyzdžiui, pasiūlymus sumažinti kontrolės mechanizmą. ES parama žemės ūkiui yra didelė, o jeigu bus atsisakyta kontroliuojančių institucijų, padidės tikimybė, kad dalis ES paramos pateks ne tiems, kuriems ji skirta, pavyzdžiui, vadinamiesiems sofos ūkininkams“, – teisinosi B.Ropė.

EP narys nekomentavo pasiūlymų apskritai mažinti EP narių ir juos aptarnaujančių biurokratų skaičių. Matyt, „Brexit“ smūgis Briuselio neišgąsdino, gal tik pažadino iš snaudulio.

Kukli prekyba

Lietuvos ir JK prekybos apyvarta 2015 m. siekė 1,75 mlrd. eurų, iš jų beveik 1 mlrd. eurų sudarė eksportas sudarė. Pastaraisiais metais Lietuvos eksportas į JK išaugo apie 12 proc. Daugiausia eksportavome chemijos pramonės, maisto produktų, medienos, baldų, tekstilės ir trikotažo. O importas 2015 m. sumažėjo apie 31 proc. Daugiausia importuojame mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų bei įrenginių, optikos, matavimo bei medicinos prietaisų.

Pažymėtina, kad per pastaruosius dvejus metus išaugo javų eksportas į JK – nuo beveik 1 mln. eurų 2014 m. iki 9,5 mln. eurų praėjusiais metais. Tačiau tai greičiausiai ne tendencija, o atsitiktinis atvejis.

Rekomenduojami video