Petro ir Dalės Baranauskų ūkyje Makniūnų kaime (Raitininkų sen. Alytaus r.) per vieną naktį vilkai papjovė dvylika avių, o šią vasarą jų nudaigojo jau trisdešimt. Ūkininkas vilkus baido dujų patranka, budi naktimis, nes šie žvėrys nieko nebijo. Plėšrūnų padarytą žalą skaičiuoja ir kiti Alytaus rajono avių augintojai.

Nukentėjusiųjų daugėja

Ūkininkus stebina suankstyvėjusios vilkų puotos laukuose. Ankstesniais metais jos prasidėdavo rudenį, o šiemet plėšrūnai siautėti ėmė jau vasaros pradžioje. Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje jau gauta 15 pranešimų, kad vilkai skirtinguose kaimuose sudorojo daug avių ir vieną danielių.

Ūkininkas Jonas Čepulis iš Žemaitėlių kaimo (Pivašiūnų sen.) šiemet vienas pirmųjų susidūrė su šiais žvėrimis. Tris ėriukus plėšrūnai iš jo pasiglemžė vos atšilus orams, gegužės pabaigoje. Prarastus ėriukus ūkininkas įvertino 190 eurų, kiekvieną – po 63 eurus.

Į makniūniškių P. ir D. Baranauskų šeimos ūkio avių bandą vilkai įsisuko birželio 5-ąją ir vis sugrįždavo. Per porą mėnesių Baranauskų ūkis neteko 14 ėriukų, 14 avių ir 2 veislinių avinų. Tai labiausiai nukentėjęs ūkis Alytaus rajone – vilkų padaryta žala siekia beveik 3 tūkst. eurų (nuostoliai dar tikslinami).

Liepą vilkai aviną nusitempė iš Raitininkų kaimo ūkininko Juozo Drobnio ganyklų. Šeimininko patirti nuostoliai siekia per 90 eurų. O Albinas Burneika iš Gervėnų kaimo (Pivašiūnų sen.) dėl vilkų neteko dviejų avių, jo patirti nuostoliai įvertinti 228 eurais. Šią vasarą po vieną avį prarado ūkininkai Mindaugas Stepanavičius bei Jonas Vrubliauskas, o Veronika Sabaitienė (Daugų sen.) – avį ir aviną.

Alytaus rajono sav. Žemės ūkio skyriaus turimais duomeminis, šiemet jų rajone vilkai išpjovė 19 avių, 4 avinus, 17 ėriukų.

Reikia leidimų

Visos vilkų padarytos žalos anksčiau paminėti skaičiai neatspindi, nes ūkininkai Žemės ūkio skyriui praneša tik apie tuos vilkų papjautus gyvulius, kurie buvo registruoti.

„Suskaičiavome tuos, kurie parašė prašymus kompensuoti patirtus nuostolius, tačiau nemažai papjauta avių ir ožkų, kurios nebuvo registruotos arba kurių savininkai nesiėmė prevencinių priemonių“, – aiškino Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius. Jis pabrėžė, kad kompensacijų už vilkų padarytą žalą gali tikėtis tik tie ūkininkai, kurie taikė kokias nors prevencines priemones, kad vilkai neįsisuktų į jų augintinių bandas, avis buvo deklaravę bei paženklinę.

S.Supranavičiaus teigimu, vilkai avis pradėjo pulti nuo pavasario ir nesiliauja. „Labiausiai plėšrūnai skriaudžia ūkininko Baranausko ūkio avis. Kai jis įsigijo patranką, vilkai šiek tiek apsiramino. Aš irgi nieko negaliu padaryti, nuo šių žvėrių neapsaugosiu. Manau, kad per mažai duota leidimų vilkams šaudyti. Turėtų medžiotojai gauti didesnes kvotas šiema žvėrims medžioti“, – padėtį nusakė S.Supranavičius.

Išlieka pavojus ir kitiems ūkiniams gyvūnams. Žiemą papjautą danieliaus patelę rado Pasimnio kaimo ūkininkas Audrius Graužys. Danieliaus šeimininkas patyrė 195 eurų nuostolių.

Atmintinė, kaip saugotis vilko, jau nepadeda. Redakcijos archyvo nuotr.

Budi naktimis

Baranauskų ūkyje auginama apie 500 avių, tačiau vilkai jų bandą vis praretina. Ūkininkai nesitikėjo, kad plėšrūnai į avis nusitaikys taip anksti – birželį, todėl jų nesaugojo. Pernai ir užpernai pjauti pradėjo tik rugsėjo pabaigoje.

„Suskaičiuoti žalą sudėtinga. Dėl vilkų praradau aviną, pirktą už 400 eurų. Tikslios žalos net negaliu pasakyti – ji labai didelė“, – guodėsi Alytaus rajono avių augintojas P.Baranauskas.

Ūkininko šeimos nariai naktimis pasikeisdami budi laukuose. „Įsitaisėme patranką ir visokių kitokių velnių. Kai laukuose budi mašina atvažiavęs žmogus, tai užveda variklį, tai šviesomis pagąsdina, tai patranka iššauna, tuomet apstoja pulti, bet garantijos jokios nėra, kad vėl nepjaus“, – apie prevencines priemones vilkams baidyti pasakojo pats ūkininkas.

P.Baranauskas įsitikino, kad vilkas į pievą gali ateiti net žmogui būnant. Jam pačiam toks atvejis pasitaikė. Nors šeimininkas naktį budėjo, vis tiek rytą rado negyvą avį. Paskui taip pasikartojo dar sykį. Ūkininkas analizuoja, kodėl jam nepavyko išsaugoti avies, svarsto, gal per toli budėjo. „Buvau laukuose, o kito žmogaus sodyba maždaug už 50 metrų, prie jos kaip tik vilkas avį ir papjovė. Nepaiso visiškai nieko“, – savo avių gailėjo Petras.

Jo teigimu, vilkai labai suįžūlėjo, bet jis negalėtų pasakyti, kad jie būtų alkani. Papjauna keturias avis, o suėda vieną. „Iškviečiame utilizavimo paslaugas teikiančią Rietavo įmonę, jos darbuotojai išveža avių gaišenas. Niekur daugiau jos netinkamos“, – kalbėjo ūkininkas.

Avių augintojui skaudu, kad vilkai griebia ir vos spėjusius paūgėti ėriukus. Dabar bandoje ganosi 5 mėnesių, pusmečio ėriukai, jau galintys tapti plėšrūnų aukomis. Ūkininkas Petras pasakojo niekada nepamiršiąs nakties, kai vilkai papjovė 12 avių. Paskui jau mažiau griebė, bet neatsitraukia iki šiol.

Pasak P.Baranausko, jų sodyba – vos 100 metrų nuo miško, todėl vilkai nuolat į ją ir taikosi. Dzūkas mąstė, kad daug lengviau būtų gyvenant Suvalkijoje ar Kėdainių rajone. Raitininkų seniūnijoje – vien miškai. Tačiau išsimaitinti reikia, todėl augina avis.

Nors pelną kasmet vilkai sumažina, pasak ūkininko, vis tiek dar lieka ką parduoti. Baranauskai taip pat augina ir parduoda javų. Taip ir išgyvena tarp miškų ir raistų. Vilkai, pasak jo, suaktyvėję treti metai iš eilės. Medžioti nesuteikiama licencija, todėl kuo daugiau plėšrūnų prisiveisia, tuo daugiau avių atėję pjauna.

Plėšrūnai agresyvėja

Eugenijus Tijušas, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas

Jeigu nebus keičiama vilkų populiacijos reguliavimo politika, anksčiau ar vėliau situacija taps kritinė. Mat iki šiol vilkai daugiau saugomi, negu reguliuojamas jų skaičius. Mus pasiekia žinių apie nuostolius, kurių šią vasarą patiria Anykščių, Kupiškio, Švenčionių ir kitų rajonų ūkininkai. Jie skundžiasi medžiotojams, kad šiemet labai anksti, pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje, vilkai pradėjo pjauti gyvulius. Labai sunku pasakyti, kodėl taip yra. Viena iš spėlionių – vilkų elgesys keičiasi dėl to, kad jie nebepatiria iš žmogaus grėsmės, tuomet jie tampa labai agresyvūs.

Reikėtų kuo operatyviau Aplinkos ministerijai peržiūrėti vadinamąjį Vilko apsaugos planą. Jis yra oficialus, patvirtintas, juo vadovaujamasi. Jeigu jis nebus pakeistas, šiemet vilkų sumedžiojimo limitas bus lygiai toks pat kaip ir pernai – 60 vilkų per visą Lietuvą. Tai labai mažai. Deja, suskaičiuoti vilkų Lietuvoje nepavyko, nes žiema nesuteikė sąlygų. Tai padaryti įmanoma tik tada, jeigu susiklosto labai palankios gamtinės sąlygos. Dabar krapštomi pakaušiai, kaip suskaičiuoti šiuos plėšrūnus, bet niekas nesikeičia. Gamtos tyrimų centras kartu su mūsų draugija jau trečius metus įgyvendina bendrą projektą – visi pastebėti ženklai apie šiuos plėšrūnus yra registruojami, mokslininkai juos analizuoja. Tada matyti bendras vaizdas. Informacija kaupiama ne vienetų tikslumu, bet matyti tendencijos, paplitimas, kur vilkų gausiau, kur mažiau ir panašiai Mes kaupiame tokią informaciją.

Kaip apsaugoti naminius gyvulius

Iš Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atmintinės „Pažink, suprask, išmok sugyventi“

Pasitaiko, kad vilkai puola naminius gyvulius ir šunis. Taip nutinka, kai dėl vienų ar kitų priežasčių vilkams nepavyksta sumedžioti pakankamai laukinių žvėrių arba kai menkai apsaugoti naminiai gyvuliai tampa lengvai prieinamu grobiu. Naminius gyvulius vilkai dažniau puola vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai tampa sunkiau išmaitinti ūgtelėjusius jauniklius. Paprastai prie gyvulių vilkai išdrįsta artintis naktį. Yra nemažai veiksmingų priemonių naminiams gyvuliams apsaugoti:

• daugeliu atvejų žalos galima išvengti naminių gyvulių nepaliekant lauke naktį be priežiūros arba apsaugos – nakčiai gyvulius patariama suginti į tvartus;

• aptveriant lauke laikomus gyvulius aukšta į žemę įkasta tvora arba tinkamu 5 vielų elektros aptvaru; papildomai apsaugai prie aptvaro gali būti tvirtinamos vėliavėlės;

• pasitelkiant specialių veislių aviganius šunis.

Nuostolių dėl laukinių žvėrių ištpuolių patyrę ūkininkai papjautus gyvulius turėtų registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Teisės aktai numato vilkų padarytos žalos kompensavimą ir paramą žalos prevencijos priemonėms įsigyti.