Žemės ūkyje dabar karšta – laukus alina sausra, ūkininkų neapleidžia nerimas dėl būsimos europinės paramos. Europos Komisija deklaruoja pasirengimą mažinti bendrosios žemės ūkio politikos paramos skirtumus tarp valstybių narių, tačiau pasiūlytas tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai. Apie tai ir pirmuosius įspūdžius naujame poste „Valstiečių laikraščio“ pokalbis su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

Lankotės ūkininkų auditorijose, susitinkate su žemdirbių savivaldos atstovais. Ar pirmieji susitikimai labai karšti?

Džiaugiuosi, kad mūsų žemdirbiai racionalūs, jie supranta, kad jų veikla priklauso nuo klimato sąlygų, kurių nepaveiksi. Aišku, jie išsako nuogąstavimus, kad neteks tam tikros dalies pajamų, tačiau labiausiai baiminasi, kad gali būti nubausti du kartus – dėl sausros sumažės derlius, o dėl to gali sulaukti sankcijų už nepasiektus privalomus ES paramos projektų priežiūros rodiklius. Kaip ir žadėjau žemdirbiams, viską darome, kad tos sankcijos nebūtų taikomos. Be to, stengsimės anksčiau išmokėti tiesioginių išmokų avansus, kad žmonės galėtų kompensuoti iš dalies patirtus nuostolius.

Savaitės pradžioje dalyvavote Liuksemburge įvykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje. Ar pavyko užsiminti apie Lietuvos žemdirbių bėdas dėl sausros? Gal ir kitų ES šalių ministrai kėlė šį klausimą?

ES žemės ūkio ministrų taryboje tą pačią problemą iškėlė ir Baltijos šalių ministrai, suomiai, švedai, lenkai. Taigi buvo išsakytas susirūpinimas dėl galimų sankcijų žemdirbiams, jeigu jie dėl sausros neišpildys įsipareigotų reikalavimų. Komisaras Philas Hoganas mus išgirdo ir pakvietė pareikšti savo pageidavimus, pažadėjo, kad tikrai pažeidimai dėl nepasiektų ES paramos reikalavimų nebus fiksuojami.

Kalbant apie kompensacijos dėl sausros padarinių, reikėtų pabrėžti, kad sausros nuostoliai – draudiminis įvykis. Apie tai kalba ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras. Jis aiškiai išreiškė nuomonę, kad valstybės narės gali ir dabar iš turimų Kaimo plėtros programos priemonių atitinkamai nukreipti paramos lėšas rizikos valdymo instrumentams kurti. Ir kitų šalių žemės ūkio ministrai yra tos nuomonės, kad šiuo atveju papildomų kompensacijų nereikėtų tikėtis.

Mūsų žemdirbiai susirūpinę, kad dar negavo Europos Komisijos skirtų kompensacijų už pernykščių liūčių padarytus nuostolius. Ar jau patvirtinta tvarka, kaip tos lėšos bus skirstomos, kada jos pasieks žemdirbių sąskaitas? Ar iš Lietuvos biudžeto bus pridėti žadėti 9 mln. eurų?

Kompensacijos už liūčių padarytus nuostolius pasieks žemdirbių sąskaitas šiemet. Žemės ūkio ministerijos specialistai intensyviai dirba šioje srityje. Vyriausybės įsipareigojimas surasti žadėtus 9 mln. eurų yra tvirtas, tad žemdirbiai turėtų gauti ir nacionalines kompensacijas. Todėl teigti, kad paramos skirstymas užstrigo, negalime. Kaip ir buvome suderinę su žemdirbių savivalda, duomenis apie žuvusius pasėlius žemdirbiai teikė iki birželio 8 dienos kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti. Kaip nustatyta taisyklėse, parama už žuvusius pasėlius ir negalėtus pasėti žiemkenčius bus išmokėta iki rugsėjo pabaigos. 17 mln. eurų parama iš ES Solidarumo fondo bus skirta melioracijai ir kelių infrastruktūrai, nukentėjusiai nuo liūčių, remontuoti.

Kalbėdamas apie mūsų ūkininkų gaunamas mažesnes tiesiogines išmokas palyginote, kad jie dalyvauja lenktynėse su nepilnu degalų baku. Kokių dar argumentų pateiksite derybose dėl didesnės ES paramos mūsų žemdirbiams ir kaimo plėtrai?

Į ES žemės ūkio ministrų tarybą Liuksemburge vežiausi du futbolo kamuolius – mažesnį ir didesnį. Kadangi vyksta pasaulio futbolo čempionatas, norėjau vaizdžiai parodyti, taip pat atkreipti ir visuomenės dėmesį, kad toje pačioje rinkoje mums tenka konkuruoti skirtingomis sąlygomis. Žaisti mažesniais kamuoliais su tais, kurie turi didesnius kamuolius, toje pačioje lygoje yra nesąžininga.

Europos Komisija deklaruoja pasirengimą mažinti bendrosios žemės ūkio politikos paramos skirtumus tarp valstybių narių, tačiau pasiūlytas tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai. Kalbant futbolo terminais, manau, kad toks pasiūlymas dėl konvergencijos gali palikti Lietuvos ūkininkus nuošalėje.

Tiek Lietuva, tiek ir kitos Baltijos šalys renka visus įmanomus argumentus ir nuolat pabrėžia, kad mūsų ūkininkai dirba nelygiavertėmis sąlygomis. Šiuo metu Lietuva dar nėra pasiekusi 70 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, 2027 metais turėtų būti pasiekta apie 80 proc. ES vidurkio – tačiau tai neužtikrina sąžiningos konkurencijos su kitų ES šalių ūkininkais.

Kitas argumentas – mūsų šalyje smarkiai išaugo sąnaudos žemės ūkio produkcijos vienetui pagaminti, kai kur jos yra apie 30 proc. didesnės, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. Be to, Lietuva per pastaruosius metus labiausiai iš visų ES valstybių nukentėjo dėl depopuliacijos. Ypač kaimiškieji regionai prarado daug darbingo amžiaus žmonių. Jie išvažiuoja ten, kur geresnės sąlygos, dirba ir senųjų ES šalių ūkininkų, kurie gauna didesnes išmokas, ūkiuose.

ES žemės ūkio ministrų taryboje suskaičiavau, kad tiesioginių išmokų konvergenciją palaiko maždaug pusė šalių narių. Taigi turime šansų išsiderėti palankesnes sąlygas būsimoje finansinėje perspektyvoje.

Dabartinėje Kaimo plėtros programoje yra nemažai priemonių, skirtų smulkiesiems ūkininkams remti, jų bendradarbiavimui skatinti, ūkininkų kooperacijai stiprinti. Ar šie prioritetai išliks ir ateityje?

Turime siekti, kad ES paramos Lietuvoje taisyklės būtų supaprastintos. Dėl to jau kalbėjomės su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovais, išklausysime ir žemdirbių savivaldos atstovus. Jau sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – supaprastinti ir pagreitinti ES paramos gavimo procedūras. Pirmiausia europinė parama turi būti lengvai prieinama smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams, kad jie galėtų paprasčiau įgyvendinti investicinius projektus ir kurti konkurencingus ūkius.

Europos Komisija ragina į kaimą pritraukti daugiau jaunų žmonių – tiek ūkininkų, tiek kuriančiųjų verslus kaime. Ši užduotis nėra lengva. Gal turite sumanymų, kaip jaunimą išlaikyti kaimiškose vietovėse?

Visokių yra sumanymų ir idėjų. Neseniai buvau susitikęs su Izraelio ambasadoriumi ir išreiškiau pageidavimą, kad mūsų ūkininkai galėtų apsilankyti jų šalyje, kuri pagal žemės ūkyje diegiamas šiuolaikiškas technologijas yra viena pažangiausių pasaulyje. Organizuosime tokias misijas, kad ne tik politikai ar ministerijos atstovai, bet ir ūkininkai, ypač jaunieji, važiuotų pasisemti geros patirties ir naujų idėjų, kurias galėtų pritaikyti savo ūkyje, kaime.

Žemės ūkio veikla yra perspektyvi, be to, yra alternatyvių verslų, įskaitant kaimo turizmą, galima galvoti ir apie informacinių technologijų platesnį pritaikymą vystant paslaugas kaimo vietovėse. Manau, kad rasime ir pasiūlysime įdomių sprendimų.

Daug karštų diskusijų kelia tiesioginių išmokų mažinimas, kurį bus galima taikyti kitais metais. Nuo kokios gaunamos sumos ir kokiu procentu siūlytumėte jas mažinti?

Žemės ūkio ministerijoje susirinkę socialiniai partneriai ir ministro patariamosios tarybos nariai pritarė, kad tiesioginės išmokos būtų mažinamos, apie tai pranešime Europos Komisijai, nors mažinimo galėtume dar ir netaikyti.

Kol kas siūlome pakankamai atsargų variantą – tiems ūkiams, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. eurų tiesioginių išmokų, viršijančią paramą mažinti 10 proc., įskaičiuojant ūkiuose mokamus atlyginimus. Naujas ES reglamentas numato ir Europos Komisija leidžia, kad prieš mažinant paramą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms būtų įvertinta, kiek ūkis sumoka atlyginimams, ir tik tada būtų mažinamos tiesioginės išmokos.

Manau, kad mes turime parodyti solidarumą ir taikyti išmokų mažinimą, o tokiu būdu sutaupytas lėšas kuo racionaliau panaudoti smulkiesiems ūkiams ir jauniesiems ūkininkams remti. Tačiau turėtume eiti ne revoliucijos, bet evoliucijos keliu ir nemažinti 100 proc. virš nustatytos ribos. Nuo 2021 metų ES reglamentas mus tiesiog įpareigos automatiškai 25 proc. mažinti 60–100 tūkst. eurų intervale gaunamą tiesioginę paramą, o tiems, kurie gautų daugiau nei 100 tūkst. eurų, mokėti tik iki 100 tūkst. eurų išmokų.

Ieškodami variantų dėl tiesioginių išmokų mažinimo turime įvertinti, kad mes dalyvaujame konkurencinėje kovoje. Taigi šiuo metu smarkiai apkarpyti tiesioginę paramą tiems ūkiams, kurie konkuruoja europinėse rinkose, manau, būtų neprotinga. Kai naujasis ES reglamentas tai įpareigos, tada ir darysime.

Žadėjote rudenį pateikti Lietuvos žemės ūkio viziją – baltąją knygą žemės ūkiui. Gal galite atskleisti, kokios bus jos pagrindinės ašys?

Į žemės ūkį ir į kaimo plėtrą mes turime pažvelgti iš valstybės pozicijų – įvertinti, kas būtų protingiausia ir geriausia valstybei. Turime diegti naujus standartus, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra vis labiau paklustų ekonominei logikai. Ir reikia bandyti išgyventi patiems, ne tik naudotis europine parama.

Brėžiant žemės ūkio ir kaimo viziją, dėl jos turėtų susitarti visi: socialiniai partneriai, visos politinės jėgos, mokslininkai, ekonomistai ir kt. Taigi, man svarbu, kad visi surastų bendrą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros viziją. Tai būtų vizionieriškas dokumentas, kuriame bus aiškiai numatyta, kur link turėtų judėti Lietuvos žemės ūkis ir kaimas ateityje.

Reikės suderinti gana skirtingus interesus. Manote, kad tai pavyks padaryti?

Iš patirties žinau: jeigu nuoširdžiai klausaisi, tai išgirsti ir susitari. Bet svarbu ne tik visiems susitarti, dar didesnis iššūkis – pasiektą susitarimą įgyvendinti. Vizija neturėtų nugulti stalčiuje, ji turėtų tapti kūnu.

Matau, kad kaimo žmonės yra racionalus. Tiek smulkieji, tiek stambieji ūkininkai ir žemės ūkio įmonės supranta, kad žemės ūkyje negalima pasikliauti vien tik ES parama, reikia modernizuotis, stprinti konkurencingumą. Tai leidžia tikėtis, kad visi kartu parašysime Lietuvos kaimo viziją ir sutartinai jos laikysimės.