Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nenašių žemių sopuliai

Pastaraisiais metais apie 3–4 tūkst. žemdirbių, dirbančių nenašiose žemėse, nutraukia veiklą. Ūkininkai mano, kad tai tikrai galima sustabdyti.

Slepiamas žemėlapis

Neseniai vykusiame Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) konferencijoje buvo išsakytos ūkininkus slegiančios problemos. Šios asociacijos pirmininkas Juozas Baublys pabrėžė, kad ūkininkams rūpi naujojo mažiau palankių ūkininkauti teritorijų ir didelio nepalankumo žemių žemėlapio sudarymas, jo pristatymas ir taikymas. Nors LNŽNA nariams pavyko pasiekti, kad naujasis žemėlapis įsigaliotų 2018 m., iki šiol niekas neturėjo galimybės su juo susipažinti. „Asociacijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti ne tik su žemėlapiu, bet ir su visais skaičiavimais. Turi būti aiškiai nurodyta, koks yra šių duomenų informacijos šaltinis, kuriais metais buvo atlikti žemės tyrimai ir kiti duomenys“, – kalbėjo J.Baublys.

LNŽNA tarybos narys Žydrūnas Nevulis sakė, kad jam per įkyrumą pavyko žvilgterėti į naująjį žemėlapį. „Prieš trejus metus, kai rinkomės su plakatais, jautėme, kad gerai nebus. Tuo metu uždavėme klausimą: „Ar Druskininkų smėlynai taps našiomis žemėmis?“ Dabar galiu pasakyti, kad tikrai taps“, – pabrėžė LNŽNA tarybos narys. Ž.Nevulis sakė, kad iš 255 buvusių seniūnijų naujajame žemėlapyje likusios 196 seniūnijos, o buvusioji teritorija sumažėjo 315 000 ha. „Atsiranda 64 naujos seniūnijos ir iškrenta 93 buvusios. Iki šiol niekas mums nenori paaiškinti, iš kur ir kokie skaičiai imami tiems patvirtintiems kriterijams skaičiuoti. Atsakoma, kad taip reikia Briuseliui“, – piktinosi pašnekovas. Jis ragino atsižvelgti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų atliktus tyrimų rezultatus, pagal kuriuos dirvožemiai suskirstyti į 5 grupes. „Į penktąją grupę patenka pačios prasčiausios nederlingų seniūnijų žemės. Jose – Druskininkai, Varėna, Trakai“, – paminėjo Ž.Nevulis.

Bėdų – nors vežimu vežk

Dar vienas skaudus smūgis nederlingų žemių ūkininkams – kiaulių maras. J.Baublys įsitikinęs, kad kiaulių neliko dėl drastiškų valdžios sprendimų. Jis teigė, kad ūkininkai nukentėjo ne nuo maro, o nuo taikytų priemonių marui likviduoti. „Jei praėjus keleriems metams ir bus panaikintas draudimas auginti kiaules, vargu ar liks dar, kas jas augina, o kai kur gali nelikti ir kaimų. Būtina leisti ūkininkams savo reikmėms buferinėse apsaugos zonose auginti kiaules, aišku, laikantis atitinkamų reikalavimų“, – samprotavo LNŽNA pirmininkas. J.Baublys mano, kad į žemės ūkį būtina pritraukti kuo daugiau jaunimo. Tai, pasak jo, galima padaryti suteikiant papildomų balų jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nederlingose žemėse pagal programą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui“ bei papildomai skiriant balų nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Ž.Nevulis išsakė jaunųjų ūkininkų poziciją apie privalomąją karinę tarnybą. „Pareigą Tėvynei reikia atlikti, tačiau ką daryti tam jaunajam ūkininkui, kuris tik pradeda įsitvirtinti ir neturi kam palikti savo ūkio? Grįžęs po metų, jis gali likti už borto“, – sakė Ž.Nevulis. LNŽNA tarybos narys priminė, kad tada, kai buvo panaikinta privalomoji karo tarnyba, iš Ūkininko ūkio įstatymo 2011 m. dingo straipsnis, kad vienintelis darbingas ūkio narys karinės prievolės vykdyti nėra kviečiamas. Tuo metu žemdirbiškos organizacijos prieštaravo šiam pakeitimui. „Mums buvo atsakyta, kad tarnyba neprivaloma ir toks punktas nereikalingas. O dabar tarnybai vėl tapus privalomai, ši nuostata vėl turi būti įrašyta“, – priminė Ž.Nevulis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis paragino valdžią aktyviau dirbti žemdirbių labui. „Kartais kyla klausimas, ką veikia mūsų išrinktieji, ar savo pensinius fondus kaupia, ar ilsisi kaip sanatorijoje“, – teiravosi jis. LEŪA pirmininkas siūlė labiau paspausti valstybės biudžetą ir jo lėšomis labiau prisidėti prie žemės ūkio. Jis pabrėžė, kad tik dvi ES valstybės – Lietuva ir Rumunija – iš savo biudžeto žemės ūkiui skyrė tik po 15 proc., o Latvija prisidėjo 25 proc., Estija – 38 proc., kitos valstybės – dar daugiau.

Būtina kooperuotis

Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kalbėdamas su žemdirbiais, sakė, kad prieš pusmetį į jį kreipėsi LNŽNA vadovas dėl mažiau palankių ūkininkauti teritorijų ir didelio nepalankumo žemių žemėlapio. „Kreipiausi į ministeriją, į Vyriausybę ir raginau visus dirbti kartu bei dalytis turima informacija“, – sakė B.Ropė. Ministrė V.Baltraitienė, kalbėdama apie naująjį žemėlapį, pabrėžė, kad pagrindas jį keisti – ekonominiai ir socialiniai rodikliai. „Naujajam žemėlapiui, kuris turėjo įsigalioti šiais metais, buvo panaudoti 2013 m. ekonominiai ir socialiniai rodikliai, kurie tuo metu buvo pakankamai aukšti. Nusprendėme, kad šio žemėlapio nuo 2016 m. teikti negalime, todėl jis nebuvo viešinamas. Siekiame panaudoti ir įvertinti 2015 m. ekonominius ir socialinius rodiklius ir žiūrėti, kaip keisis žemėlapis. Tik tada jį pateiksime žemdirbiams derinti. Jis be žemdirbių suderinimo nebus teikiamas Europos Komisijai. Tačiau mes siekiame, kad ekonominis ir socialinis rodiklis neatliktų pagrindinio vaidmens, kad svarbiausias vertinimo kriterijus būtų žemės našumo balas“, – aiškinoV.Baltraitienė. Ministrė kalbėjo ir apie tai, kad nuo šių metų ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse bus padidintos išmokos. „Pinigai bus perskaičiuoti tik šiais metais, nes padidinti sumas galėjome tik tada, kai programoje padarėme pakeitimus. 2015 m. didesnio nepalankumo žemėse buvo 61 euras, o dabar – 73,6 euro, mažesnio nepalankumo žemėse buvo – 46, o dabar – 55,2 euro už hektarą“, – sakė V.Baltraitienė. Europarlamentaras mano, kad ūkininkai turi drauge spręsti, kaip jie gyvens toliau. „Manau, kad šis susitikimas bus rezultatyvus. Tačiau, siekiant ilgalaikio rezultato, būtina vienytis asociacijų, perdirbimo, pardavimo lygiu, kooperuotis. Kooperacija – didelė jėga. Pastebėjau, kad tų šalių ūkininkai, kurie yra susikooperavę, turi kur kas geresnes sąlygas. Jie turi didžiules derybų galias su visais partneriais, jų klauso ir įsiklauso, todėl raginu daugiau dirbti šioje srityje“, – sakė B.Ropė.

 

Rekomenduojami video