Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nemalonūs kelionių netikėtumai: ką daryti?

Atostogų sezonas, nors kupinas maloniausių įspūdžių, ne visada sukelia vien geras emocijas – išsiruošus į kelionę mūsų gali laukti netikėčiausi įvykiai, ligos ar traumos. Turime ne tik saugotis uodų, gyvačių ar bičių, bet ir atsargiai rinktis maistą, saugoti odą nuo nudegimų ir kitų nemalonumų.

Saulė – ne tik šilumos šaltinis

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja nefrologė Kastė Mateikaitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad net ir debesuotą dieną atostogaujant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje reikėtų saugotis saulės – nepamiršti kepurės, apsauginio kremo, tinkamos aprangos. Svarbus ir lūpų balzamas, turintis SPF apsaugą, nes nudegus lūpas aktyvuojasi virusai ir galima susirgti pūsleline.

Gydytoja pabrėžia, kad saulė ne tik sukelia odos nudegimus – ji gali būti perkaitimo, dehidratacijos, paūmėjusios hipertenzinės ligos priežastis: „Karščiausiomis valandomis reikėtų likti namuose arba pavėsyje, nuolat gerti mineralinių medžiagų turintį vandenį. Ar vanduo gazuotas, ar ne – neturi reikšmės, svarbiau, kad jame būtų kuo mažiau cukraus ar saldiklių.“

Pūslės, sumušimai, traumos

Kur žmogus bekeliautų, visur jį gali ištikti įvairios traumos.

„Ypač dažna bėda – pūslė ant pėdos. Ją reikėtų dezinfekuoti ir užklijuoti, kad nepatektų infekcija. Poilsiaudami gamtoje galite įsipjauti stiklo šuke, įsidrėksti medžio šaka, užkliūti už šaknies ir susižeisti. Kaip padėti tokiais atvejais? Pirmiausia, sumuštą vietą reikėtų atšaldyti. Tam skirti specialūs vienkartiniai ledo maišeliai, kurie akimirksniu atšąla suspaudus maišelio viduje esančią kapsulę. Atšaldžius galima aprišti elastiniu tvarsčiu, sužalotą galūnę laikyti pakeltą. Jei žaizda kraujuoja, reikėtų dezinfekuoti ir sutvarstyti ar užklijuoti pleistrą. Jei kraujavimas yra gausus – būtina kreiptis skubios pagalbos, o jos laukiant kraujavimą stabdyti didesniu tvarsčiu, marškinėliais ar skarele užveržiant galūnę aukščiau žaizdos. Įtariant galūnių kaulų lūžį ar išnirimą, žmogus jaus stiprų skausmą, patinimą, deformaciją, funkcijos sutrikimą – galūnę reikėtų imobilizuoti ir kreiptis skubios pagalbos“, – pasakoja gydytoja K.Mateikaitė.

Jei įkando gyvatė ar puola uodai

K.Mateikaitė sako, kad Lietuvoje gyvenančios angies įkandimas nėra mirtinas, tačiau gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – patinimą, uždegimą, pykinimą ar net ūminę alerginę reakciją – anafilaksiją: „Labai svarbu įkąstos galūnės neužspausti, nebandyti dantimis ar kitais būdais pašalinti nuodų, nes taip padarysite daugiau žalos. Pažeistą galūnę reikėtų imobilizuoti, panašiai kaip lūžus, šaldyti, kad sulėtėtų kraujotaka, ir nedelsiant kreiptis į medikus.“

Norint išvengti uodų įgėlimų, specialistai pataria įsigyti repelentą. Tik svarbu atidžiai perskaityti jo instrukciją ir atkreipti dėmesį, kaip jį vartoti tinkamai – ant odos ar tik ant drabužių.

Tiems, kurie ieško repelentų visai šeimai, patartina rinktis natūralias priemones. Pvz., purškalas su citrinkvapiu eukaliptų aliejumi puikiai atbaido uodus ir veikia 4 valandas.

Žinotina, kad uodai labiau gelia prakaituojančius, aukštesnę kūno temperatūrą turinčius ar alkoholio išgėrusius žmones. Jie taip pat reaguoja į iškvepiamo anglies dvideginio kiekį bei kraujo grupę, mažiau gelia žmones, kurie yra A kraujo grupės.

Apsinuodijimai maistu ir vandeniu

Vienas iš dažniausių negalavimų keliaujant – apsinuodijimai maistu ir vandeniu. Jie dažniausiai ištinka dėl netinkamai laikomo maisto stovyklaujant ar išsiruošus į žygius, taip pat keliaujant po tolimus kraštus, kuriuose higienos sąlygos skiriasi nuo mums įprastų.

Pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, silpnumas. Paprastas apsinuodijimas maistu po kelių dienų praeina savaime, o pagrindinis gydymas – gerti daug skysčių. Ypač dažnas tuštinimasis gali kelti problemų keliaujant, todėl gydytoja rekomenduoja vartoti loperamido preparatus.

„Yra ir kitokio pobūdžio apsinuodijimas, kai suvalgome maisto ar atsigeriame vandens, kuriame yra bakterijų arba virusų. Tokiu atveju simptomai atsiranda po 2–3 dienų ar net savaitės, temperatūra gali pakilti iki 39–40 laipsnių, prasideda intensyvus viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai – netenkama daug skysčių, mineralinių medžiagų, žmogus silpnėja, jam prireikia lašelinės ir antibiotikų, o kartais net gydymo infekcinių ligų ligoninėje“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad apsinuodijimams gydyti neverta vartoti aktyviosios anglies, nes vienu kartu reikėtų suvartoti bent 10–20 tablečių, priklausomai nuo žmogaus svorio.

Kaip išvengti apsinuodijimo maistu ar vandeniu Egipte, Maroke, Pietryčių Azijos šalyse ar Indijoje? Gydytoja sako, kad šiose šalyse 60–70 procentų keliautojų suserga keliautojų diarėja. Ji dažniausiai trunka 2–3 dienas. „Tokiais atvejais rekomenduojama turėti antibiotikų, jų reikėtų atsivežti iš Lietuvos, nes dažnai šiose šalyse medicinos paslaugos nėra lengvai prieinamos, o vaistinėse parduodami vaistai gali būti ne tokie veiksmingi. Ir, žinoma, būtina dažnai plauti bei dezinfekuoti rankas, vandenį gerti tik iš sandariai uždarytų buteliukų, į gėrimus nedėti ledo kubelių, atkreipti dėmesį į maisto ruošimo sąlygas, maisto produktai turi būti gerai apdoroti, taip pat nerekomenduoju pirkti jau nuluptų vaisių“, – pataria gydytoja.

Susirgote kalnų liga?

Vykstate į kalnus? Gydytoja perspėja, kad aukštesniuose nei 2 500 m kalnuose gali ištikti kalnų liga. Jos galima išvengti laikantis tam tikrų taisyklių ir leidžiant organizmui pamažu prisitaikyti prie mažesnio atmosferos slėgio bei mažesnio deguonies kiekio organizme.

„Kylant į kalnus, kurių aukštis siekia daugiau nei 3 000 m, per parą rekomenduojama pakilti ne daugiau kaip 500 m. Tai reiškia, kad galite palypėti ir daugiau, bet miegoti turėsite nusileisti į tokį aukštį, kuris yra 500 m didesnis už prieš tai buvusios nakvynės aukštį. Po 2–3 dienų daroma pertrauka, nakvoti reikia likti tame pačiame aukštyje. Pagrindiniai kalnų ligos požymiai – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, dideliame aukštyje gali pradėti vystytis smegenų ar plaučių edema, kai atsiranda dusulys, drėgnas kosulys, koordinacijos ir sąmonės sutrikimai. Tokio žmogaus jokiu būdu negalima palikti vieno, jį reikia skubiai gabenti žemyn, nes ligai progresuojant ištinka koma ir mirtis. Būna ir tokių turistų, kurie į didelį aukštį pasikelia keltuvu ir tą pačią dieną nusileidžia – tada organizmas reaguoja gan gerai, nors negalavimų irgi gali pasitaikyti“, – pasakoja ne kartą kalnuose buvusi gydytoja.

Jei paūmėjo lėtinė liga

Nemažai žmonių privengia kelionių bijodami lėtinių ligų paūmėjimo. Gydytoja K.Mateikaitė sako, kad galima keliauti ir sergant cukriniu diabetu, ir esant širdies bei kraujagyslių ligoms. Žinoma, tam reikia pasiruošti – visada turėti įprastai vartojamų vaistų. Kelionėje reikia pasirūpinti vaistų laikymo sąlygomis, jie negali sušlapti, įkaisti, sušalti.

Ar sergant lėtinėmis ligomis galima leistis į kalnus? Gydytoja sako, kad tai priklauso nuo konkrečios ligos. „Pavyzdžiui, aukštis nerekomenduojamas sergantiems tam tikromis plaučių arterijų ligomis ar anomalijomis, pavyzdžiui, kai nėra vienos iš plaučių arterijų. O aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, bronchinė astma – tai ligos, kurias galima kontroliuoti tiek namuose, tiek kalnuose. Kai kam nerimą gali kelti kojų venų ligos dėl galimų trombozių, tačiau rizika yra panaši į tą, kurią patiriame tiesiog skrisdami lėktuvu.“

Alergiškiems žmonėms reiktų pagalvoti apie galimas įvairių alergenų rizikas ir keliaujant turėti adrenalino arba epipeno – greitojo veikimo adrenalino. Taip pat galima su savimi pasiimti antihistamininių vaistų, kurie padės lengvesnės alergijos, tokios kaip alerginis rinitas, konjunktyvitas ar dilgėlinė, atvejais. Sergantys bronchine astma turėtų su savimi vežtis salbutamolio.

Rekomenduojama asmeninė kelionės vaistinėlė (vaistinėlės sudėtis gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kur keliaujate):

• vaistai nuo skausmo;

• vaistai nuo peršalimo;

• vaistai virškinamojo trakto ligoms gydyti (pvz., keliautojų diarėjai, vidurių užkietėjimui);

• vaistai, kuriuos vartojate įprastai;

• vaistai nuo alergijos;

• antibiotikai (rekomenduojama turėti, kai kelionės metu sudėtinga pasiekti gydymo įstaigą);

• pleistrai ir tvarsčiai;

• keliaujant į aukštesnius nei 2 500 m kalnus – acetazolamidas, skirtas kalnų ligos profilaktikai ir gydymui;

• kremas nuo saulės, lūpų balzamas su SPF, purškalas nuo vabzdžių.

Rekomenduojami video