Jeigu grybausite kokiame nors draustinyje, ir jus pagaus, gausite 60 eurų baudą. Tačiau jei teršite gamtą tonomis nuodų, dargi gaudamas už tai pinigus, galite miegoti ramiai. Valdžia jūsų pusėje.

Niekam nerūpi

Net trisdešimt tonų kineskopų duženų jau kelerius metus voliojasi išmestos į aplinką, o besikeičiantys aplinkos ministrai apie šią problemą kalba lyg užhipnotizuoti. Belieka spėlioti, kas nutiks anksčiau: bus pastatytas nacionalinis stadionas ar baigsis ši liūdnai kvaila istorija.

Paprastai ir trumpai kalbant, stambus ekologinis nusikaltimas padarytas apie 2014-uosius. Panevėžio rajone, Raguvos seniūnijoje esančios apleistos fermos teritorijoje buvo išpilta trisdešimt tonų kineskopų duženų.

„Niekas nieko neišvežė. Duženos guli kur gulėjusios. Tik dar turim vargo kiekvieną kartą, kai vėjas nuplėšia polietileną, kuriuo jos pridengtos, pirkti naują ir važiuoti uždengti. Ministerija kartais paskambina, ko nors paklausia, bet lėšų atliekoms išvežti neranda“, – paklaustas, ar nepasikeitė situacija, sakė Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis.

Plėvele dangstomos atliekos, kaip jau ne kartą rašyta, yra pavojingos žmonių sveikatai. Kancerogenas kadmis bei švinas gali sukelti rimtų ligų – pažeisti inkstus, kepenis, centrinę nervų sistemą.

Policija pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Argumentas stulbinantis: „<...> kadangi kineskopų stiklo duženų atliekų savininkas ar asmuo, jas palikęs nurodytoje vietoje, nenustatytas“ (!). Štai taip. Panevėžio policija, pasirodo, gali tirti tik tokius atvejus, kai kaltininkas pats prisistato ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Neaišku, ar Panevėžio policija panašiai elgtųsi žmogžudystės, reketo arba teroro akto atveju, bet kas gali paneigti tokią galimybę? 30 tonų kažkieno išmestos žmogienos padarytų įspūdį?

Taigi jau keliskart „Valstiečių laikraščio“ aprašytas reikalas tampa valstybės neįgalumo simboliu. Šalyje daug institucijų, kurios teoriškai rūpinasi aplinka ir piliečių sveikata, pradedant Aplinkos apsaugos ministerija ir baigiant atitinkamais savivaldybių padaliniais, tačiau efektyvios sistemos nepadėjo sukurti ir europiniai milijonai.

Seka, bet nesuseka

Sekti šiais laikais yra įprastas reikalas. Kameros įrengtos viešajame transporte, gatvėse, kiekvienoje užeigoje. Net turgaus kebabinių savininkai internetu stebi, ar vikriai sukasi jų samdomos pardavėjos, ar nevagia raugintų kopūstų... Tačiau patikrinti, kur vežamos tonos atliekų,niekaip neišeina.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kodėl minėta problema niekaip neišsprendžiama, sakė esąs nustebęs, nes buvęs anksčiau patikintas – nežinia kodėl patikėjo, – kad šis reikalas sutvarkytas. „Buvau gavęs patikinimą, kad jie (kineskopai – red. past.) jau išvežti. Reikės vėl imti domėtis šia nesibaigiančia ir jau nusibodusia istorija. Siųsiu užklausas visiems RAAD‘ams (regioniniams aplinkos apsaugos departamentams – red. past.), paklausiu ministro per Vyriausybės valandą“, – piktinosi parlamentaras.

Kęstutis Trečiokas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, eidamas aplinkos ministro pareigasyra sakęs, kad tokio masto gamtos teršėjus valdžia tikrai greitai ras ir nubaus – juk, girdi, ne adata šiene. Sunku su tuo nesutikti. Tik kad niekas neieškojo.

Dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas apskritai, panašu, jaučiasi pasiekęs esminį tikslą mūšyje dėl galimybės sunaikinti urėdijas ir centralizuotai iškirsti bei pigiai išparduoti miškus „tiems, kam reikia“. Kiti dalykai šiam politikui menkai terūpi. Paklaustas apie tokias „smulkmenas“ kaip niekaip nesutvarkomos kineskopų duženų atliekos, jis pilstė iš tuščio į kiaurą: „Kaip čia atsakyti į tą klausimą..? Nusikaltimų daug kas daro. Aišku, kad turi veikti visos prevencinės priemonės. <...> Mes jas taikome. Nuo naujųjų metų ims veikti elektroninė atliekų apskaitos sistema. Tai suteiks galimybę mūsų pareigūnams matyti, kaip atliekos juda realiuoju laiku. Matyti, ar tinkamai pildomi dokumentai. Siekiame ir pasieksime, kad atliekų tvarkytojai, kurie išveža jas į kitas šalis, galėtų suteikti patikimumo garantijas. Nuo sausio 1 dienos planuojama nemažai pakeitimų. O vėliau, kaip jau esu sakęs, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (tokio juridinio asmens Lietuvoje išvis kurį laiką nebėra – išregistruotas, bet ministrui, matyt, niekas nepranešė – red. past.) pertvarka baigsis tuo, kad mes turėsime analitiniųpajėgumų tokiems atvejams vertinti – matyti galimas grėsmes labai ankstyvame laikotarpyje, o jei vyks nelegalūs ar neteisėti veiksmai – juos užkardyti. Pasitelkus šiuolaikines technologijas tai pasiekti nesunku, bet šie veiksmai privalo būti įteisinti. <...> Nuo sausio 1 dienos sekimo sistema turėtų būti įdiegta, todėl tikimės, kad tokių nusikaltimų skaičius sumažės.“

Prevencinės priemonės ir panašūs dalykai tikrai gali būti įgyvendinti šalyje, kur madinga visus filmuoti ir viską įrašinėti. Argi neįmanoma susekti riboto skaičiaus įmonių, kurios sugeba atliekas susirinkti dešimtimis tonų?!

Redakcijos archyvo nuotr.

Pažangos neplanuoja

Žvelgiant į Aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano ataskaitą už 2016 m., matyti, kad nei Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, nei Panevėžio rajono savivaldybės planuose nebūta nė užuominos apie ne vietoje išmesto didžiulio kiekio teršalų šalinimą. Kalbama tik apie apskaitos griežtinimą, sąvartynų kontrolę, konsultacijas ir patikrinimus. O kas išmesta – ką darysi – tegul guli. Jeigu neplanuoji, tai ir nedarai.

Į raštu pateiktus papildomus klausimus Aplinkos ministerija atsakė po geros savait4s. Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė paaiškino: „Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) 2016-12-09 ir 2017-02-17 kreipėsi į Panevėžio r. savivaldybės administraciją su prašymu informuoti, kokių priemonių ėmėsi savivaldybė kineskopų dūžio atliekoms sutvarkyti Sodeliškių k., Raguvos sen., Panevėžio r. Per Panevėžio RAAD ir Panevėžio r. savivaldybės pasitarimą, skirtą aplinkosauginių reikalavimų vykdymui Panevėžio r. savivaldybės teritorijoje, užprotokoluotas šios savivaldybės įsipareigojimas iki 2017-03-31 Panevėžio RAAD pateikti raštišką atsakymą apie veiksmus, kurių imtasi dėl kineskopų stiklo dūžio atliekų sutvarkymo. Negavus atsakymo, 2017-05-03 dar kartą kreiptasi į Panevėžio r. savivaldybės administraciją.

Vėl negavus atsakymo, 2017-06-14 Panevėžio RAAD surašė privalomąjį nurodymą Panevėžio r. savivaldybės administracijai pateikti kineskopų dūžio atliekų sutvarkymo planą ir pateikti informaciją, kas su tomis atliekomis padaryta. 2017-06-28 pateiktas planas dėl atliekų sutvarkymo. Jame numatyta sutvarkyti atliekas iki 2018 m. vidurio.

Siekiant sutvarkyti bešeimininkes atliekas, Panevėžio r. savivaldybės administracija 2017-08-01 Aplinkos ministerijai pateikė paraišką aplinkos taršos šaltiniui pašalinti – kineskopų stiklo dūžio atliekų sutvarkymo projektui finansuoti. Paraiškoje nurodoma, kad ketinama sutvarkyti 12 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, kurioms tvarkyti reikia apie 10 000 eurų, iš kurių 30 proc. turi skirti pati savivaldybė. Sprendimą dėl finansavimo Aplinkos ministerija numato priimti spalio mėnesį.“

Pagaliau šlovės mėnuo išaušo! „Valstiečių laikraštis“ nuoširdžiai džiaugtųsi, jei tik teršalų šalinimo procesas pajudėtų ir prasidėtų nauja šių reikalų epocha.

Gal paveikė?

Gal ministerijos valdininkų gebėjimą greičiau suktis bus paveikusios kineskopų atplaišos? Juk medikai teigia, kad: „Vykstant lėtiniam apsinuodijimui veido oda tampa pilka, nes švinas paveikia smulkiąsias kraujagysles, sutrinka kraujo cirkuliacija. Ant dantenų dažnai susidaro melsvai pilkšvos spalvos švino sulfido juosta. Švinas pažeidžia smegenų kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl vystosi psichikos sutrikimai. Dėl švino poveikio kraujagyslėms ima varginti galvos skausmai, sumažėja protinis aktyvumas, sutrinka atmintis, padidėja agresyvumas.“

Tokį sarkastišką įtarimą sukėlė vienas konkretus atvejis: ministerijai pavaldi sistema, kaip anksčiau rašė „Valstiečių laikraštis“, yra dešimtimis tūkstančių eurų nubaudusi Molėtų rajono ūkininką, kuris savo sklype išsikasdamas kūdrą neva sužalojo ten buvusią pelkę, kurios vienintelis buvimo įrodymas – pusės amžiaus nuotrauka iš lėktuvo. Tačiau ta pati sistema nuo 2017 m. kovo mėnesio neranda būdų Vanaginės kaime (Vilniaus r.) užterštam vandens telkiniui sutvarkyti. Teršalais apsinuodijo ir gyvūnai, ir žmonės – padėties įvertinti atvykęs aplinkosaugininkas dėl intoksikacijos net atsidūrė ligoninėje. Ministras sako, kad viskas sutvarkyta, o Vilniaus r. savivaldybė ir aplinkosaugos specialistai tvirtina priešingai.

Taigi ministras pertvarko neegzistuojančias inspekcijas, aplinkosaugininkai nuodijasi teršalais arba baudžia eilinius ūkininkus, policija atsisako ieškoti tų, kas nepripažįsta padarę nusikaltimą. O valdžioje, beje, žalieji. Su policininku priešakyje.

Skirtingi prioritetai

Giedrius Kiaulakis, politikos apžvalgininkas

Daugelis ministrų yra paskirti eiti pareigas, kad įvykdytų konkretų uždavinį – įtrauktų vieną ar kitą vaistą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą arba padarytų taip, kad būtų galima greitai kirsti mišką ir pan. Dar vienas valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų partijai būdingas bruožas – į aukštas pareigas sukišti savus žmones ir savais užsodinti visą valstybės aparatą. O realūs darbai lieka eiliniams valdininkams, kurie be politinio spyrio į sėdimąją nieko ir nedarys. Pergulėjo tie kineskopai ir radikalųjį Valentiną Mazuronį, ir jo įpėdinį Kęstutį Trečioką. Pergulės, matyt, ir Kęstutį Navicką. Pašalinti šias atliekas nėra itin svarbu, nes šiam reikalui skirti pinigai jau pavogti, o iš miško dar daug lentų, taburečių ir galiausiai eurų pridrožti galima. Tokie ir prioritetai.

FAKTAI

• Teisę tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas (CRT televizoriai po jų eksploatavimo pabaigos priskiriami tokioms atliekoms) 2013–2015 m. turėjo 47 įmonės, iš jų 26 galėjo šias atliekas eksportuoti. Kineskopų stiklo atliekas tvarkė UAB „EMP recycling“, UAB Atliekų tvarkymo centras, UAB „Žalvaris Waste Recycling Services“, UAB „Ecoramus“, UAB „Baltijos perdirbimas“ ir kt.
• ISPA ir 2004–2006 m. Sanglaudos fondas finansavo 11 atliekų tvarkymo projektų, kurių bendra vertė siekė 189 mln. eurų. Iš jų 57,8 proc., arba 138,7 mln. eurų, – ES ir valstybės biudžeto lėšos.
• 2007–2013 m. Sanglaudos fondas finansavo 29 atliekų tvarkymo projektus, kurių bendra vertė siekė 225 mln. eurų. Iš jų ES ir valstybės biudžeto lėšos sudarė 85 proc., arba 192 mln. eurų.
• Apibendrinant galima sakyti, kad nuo 2001 m. (Lietuvai pradėjus rengtis stoti į ES) iki 2015 m. pabaigos atliekų sektoriui buvo skirta 330,7 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų (t. y. daugiau kaip 110 eurų vienam gyventojui).
• 2007–2017 m. atliekų tvarkymui, šio proceso funkcionavimui ir plėtrai, įskaitant dotacijas savivaldybėms, subsidijas ūkio subjektams, visuomenės švietimą ir informavimą bei pan., iš Atliekų tvarkymo programos (iki 2015-12-31 vadinosi Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programa) skirta apie 30 819 800,44 euro.

Aplinkos ministerijos duomenys