LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemėlapis buvo slepiamas
Iki šiol nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę ūkininkai, be tiesioginių išmokų, papildomai gauna kompensacines išmokas už deklaruotą plotą ir pagal Kaimo plėtros programą. Vadinasi, jos daugiau negalės pasinaudoti šia parama.Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis naująjį žemėlapį vertina skeptiškai. „Mūsų šalies vietovės buvo skirstomos atsižvelgiant į biofizikinius kriterijus: klimatą, dirvožemio tekstūrą, dirvožemio drenažą, paviršiaus nuolydį ir dirvožemio chemines savybes. Kriterijai, taikomi visoje Europoje, netinka mūsų kraštui. Valdininkai, kurie tuos klausimus derino, privalėjo išsakyti savo poziciją, nesutikti su reikalavimais ir juos koreguoti“, – mintimis dalijosi LEŪA vadovas.
[caption id="attachment_13233" align="alignnone" width="300"]
S.Daniulis[/caption] Jis pridūrė, kad mūsų valdžia, įpratusi viskam pritarti, vangiai kovoja už žemdirbius, neinformuoja ūkininkų, su kokiomis pasekmėmis jie susidurs, kai bus patvirtintas naujasis gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapis. S.Daniulis stebėjosi, kodėl minėtas žemėlapis nuo visuomenės buvo slepiamas po devyniais užraktais, kodėl šiuo klausimu nebuvo diskutuojama ir neieškoma geriausio modelio, tinkančio mūsų kraštui.
„Žemės ūkio ministerijos klerkai mano, kad jie viską geriau išmano už ūkininkus, jie atitolę nuo žemdirbių, nesistengia jiems padėti, o tik trukdo“, – savo poziciją išdėstė LEŪA vadovas. Anot S.Daniulio, Valstybės žemės fondas, kuriam buvo pavesta sudaryti žemėlapį, yra tarsi Žemės ūkio ministerijos įkaitas, todėl jis neobjektyviai sudarė žemėlapį. Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdos kraštą, kurio žemės iki šiol buvo derlingos, o dabar šis kraštas yra įtrauktas į gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapį.
Iškreipta reali padėtis
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys sakė, kad realią situaciją sudarant žemėlapį iškreipė klimato (žemos temperatūros) kriterijus. Todėl į jį pateko derlingesnės žemės, o nederlingosios – prapuolė. Į žemėlapį nepateko mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kurių žemės našumo balas mažesnis nei 32: Nemunaičio ir Raitininkų seniūnija (Alytaus r.), Leipalingio seniūnija (Druskininkų r.), Beižionių, Pastrėvio, Semeliškių, Vievio seniūnijos (Elektrėnų r.), Ruklos seniūnija (Jonavos r.), Liubavo seniūnija (Kalvarijos r.), Kučiūnų, Lazdijų, Noragėlių, Seirijų, Šlavantų, Šventežerio seniūnijos (Lazdijų r.), Stakliškių seniūnija (Prienų r.), Kernavės seniūnija (Širvintų r.), Lentvario, Senųjų Trakų, Trakų seniūnijos (Trakų r.), Gražiškių, Vištyčio seniūnija (Vilkaviškio r.).
„Šį žemėlapį pavyko gauti per didelius vargus, advokato pastangomis. Žemėlapis mums buvo pateiktas prieš 2 mėnesius. Todėl darbo grupėje nutarėme, kad jį būtina įteikti Jungtinių tyrimų centrui ir atlikti ekonominį vertinimą“, – kalbėjo J.Baublys. Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko, žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė pažadėjo atskiru sprendimu remti pačias nederlingiausias žemes. Tam, kad pažadai nenueitų vėjais, praėjusią savaitę buvo pasirašytas memorandumas. Siekdama ištaisyti ydingą situaciją, Žemės ūkio ministerija įsipareigojo minėtas mažiau palankias ūkininkauti vietoves įtraukti į naująjį žemėlapį bei derėtis su Europos Komisija.
Nuvils ūkininkus
Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę ūkininkai, be tiesioginių išmokų, papildomai gauna kompensacines išmokas už deklaruotą plotą ir pagal Kaimo plėtros programą. ES patvirtinus naujus kriterijus, jos daugiau negalėtų pasinaudoti šia parama.
Memorandumo organizatoriai siekia, kad 22 seniūnijos išsaugotų savo statusą ir būtų įtrauktos į naująjį žemėlapį, argumentuojant žemesniu nei vidutiniu šalyje žemės našumo balu jose. Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, naujasis žemėlapis turi būti baigtas kurti 2018 m. sausio 1 d. Parengus šį žemėlapį, bus tikslinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa.
„Jei žemėlapis nebus pakoreguotas ir jis įsigalios toks, koks yra dabar, bus nemažai nusivylusių ūkininkų. Būtų labai skaudu, jei pinigai nukeliautų ne tiems, kuriems jie priklauso“, – aiškino J.Baublys. Kalbėdamas apie išmokas, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas sakė, kad šiuo metu sunku nuspėti, kaip ir kiek jos keisis. Nors pastaruoju metu kalbama, kad išmokos sumažės, tačiau niekas konkrečiai negali įvardyti, kokio jos bus dydžio.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras pakomentavo naujojo žemės našumo modelio pritaikymą ir pateikė pavyzdį. „Paimkime Vidurio Lietuvos ir Rytų Aukštaitijos rajonus. Tarkime, Kėdainių rajono ūkininkai iš hektaro gauna 9 tonas grūdų, o Molėtų – tik 5 tonas. Tam, kad jie irgi gautų 9 tonas, reikia įdėti dvigubai daugiau darbo ir pinigų. Todėl dabar Rytų Aukštaitijos teritorija patenka į nepalankias sąlygas ūkininkauti ir joje ūkininkaujantieji gauna papildomą paramą iš ES. Tačiau jei Rytų Aukštaitijos žemės nebeįeis į nepalankių sąlygų ribas, tuomet ten dirbantys ūkininkai gaus tokias pat išmokas, kokias gauna derlingiausių žemių ūkininkai“, – aiškino P.Čimbaras.
Vertina neigiamai
Druskininkų savivaldybės ūkininkas Žydrūnas Nevulis, ūkininkaujantis Leipalingio seniūnijoje, pasakojo, kad žemės jų vietovėse – nenašios, įvertintos 31 balu.
„Už ūkininkavimą nenašiose žemėse gauname 46 eurų už hektarą išmoką, kuri mus gelbsti. Tačiau dabar mūsų seniūnija nepateko į naująjį gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapį. Jei jis nebus pakoreguotas, negalėsime ūkininkauti. Ypa
bus blogai smulkesnių ūkių savininkams, o ir stambesni, kurie dalyvauja projektuose, nebegaus papildomų balų už ūkininkavimą nenašiose žemėse“, – kalbėjo Ž.Nevulis. Pasak ūkininko, jų seniūnijoje plėtojama augalininkystė. Derliai gana maži – iš hektaro rugių prikuliama apie 1 t, lubinų – apie 700 kg, avižų – 2t, kvietrugių – apie 2 t, grikių – apie 1 t.
Senųjų Trakų seniūnijos ūkininkas Vladislavas Kravčunas teigė, kad naujasis žemėlapis jiems yra skaudi tema. „Žemės juk nepagerėjo, o į žemėlapį nepatekome. Yra pasirašytas memorandumas, todėl tikimės, kad naujoji valdžia neatsiribos nuo pažadų. Juk dabar jaučiame didelę neteisybę“, – nuoskaudas išsakė pašnekovas.
V.Kravčunas teigė, kad kai kuriuose rajonuose kviečių ir kitų kultūrų derlingumas – nuo 7 iki 11 t iš hektaro, o Senųjų Trakų seniūnijoje prikuliama tik 1–1,5 t. „Jei iš hektaro prikuliame 3 tonas kviečių, tai čia jau – didelis derlius. Man tenka važinėti po Europą, bendrauti su kitų šalių ūkininkais. Jie tiesiog iš mūsų tyčiojasi, sakydami, esą tokio menko derliaus jie visai nekultų“, – atvirai kalbėjo V.Kravčunas.
„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo, kas atsitiktų, jei žemėlapis nebūtų pakoreguotas ir jų žemės nepatektų į gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapį? Ūkininkas atsakė, kad tuomet jis ryžtųsi bado akcijai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės. Badautų tol, kol būtų atkurta teisybė.
Faktai Paramų dydis didelio nepalankumo vietovėse (DNV) – 73,6 euro už ha, mažo nepalankumo vietovėse (MNV) – 55,2 euro už ha, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai už ha ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro už ha. Remiantis skaičiavimo metadologija dėl kompensacinių išmokų diferencijavimo, kuri patvirtinta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje, bei įvertinus perskaičiuotų išmokų dydžių skaitinių reikšmių padidėjimą, atitinkamai keisis ir šių išmokų dydžių „laiptavimas“. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės nepalankumą: DNV iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., nuo 100 iki 500 ha imtinai – 67 proc., daugiau kaip 500 ha – 34 proc. MNV iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., nuo 100 ha iki 500 ha imtinai – 73 proc.. daugiau kaip 500 ha – 45,3 proc. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį: intensyvaus karsto vietovėse iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., nuo 100 iki 500 ha imtinai – 79 proc., daugiau kaip 500 ha – 57 proc. Potvynių užliejamose teritorijose iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., nuo 100 ha iki 500 ha imtinai – 76 proc., daugiau kaip 500 ha – 51,3 proc.
