Vasarą mėlyna spalva nusidažantis žemės lopelis traukia ne tik vestuvininkus, kurie čia mielai fotografuojasi, bet ir norinčius tiesiog pasigrožėti užburiančiais vaizdais bei pasimėgauti kerinčiu aromatu. Jau kurį laiką nuostabaus kvapo ir vaiskaus mėlynumo levandų žiedus auginanti uteniškė Audronė Šedbarienė svečiams įtaisė ir suoliuką, ant kurio galima pasėdėti ir pasigėrėti provansišku kampeliu. Mylimiausioms gėlėms visą savo širdį ir meilę atidavusi moteris sukūrė tikrą levandų rojų, o ateityje norėtų atidaryti mažą parduotuvėlę, kur net patys išrankiausi pirkėjai rastų tai, ko geidžia širdis.

Persėdo į savo roges

Rudeniniai lietūs levandoms ne tokie baisūs kaip artėjančios šalnos. Paskutiniai žiedeliai dar džiugina jų augintoją A.Šedbarienę, kuri savo mylimiausias gėles prižiūri it rūpestinga mama. Augalėliai jau ruošiasi žiemai, todėl dauguma žiedų jau nupjauti ir tvarkingai padžiauti. Namuose dar juntamas svaigus šviežių levandų aromatas, mat šeimininkė mėgsta savo namų erdves papuošti jomis. Mėlynus žiedelius taip pat naudoja kvapniai arbatai gaminti ar naminiams sausainiams kepti.

Ragaujame levandų arbatą, kuri, anot šeimininkės, ramina ir darganotą rudens dieną teikia energijos, žvalumo. Padbuožės kaime netoli Utenos daugiau nei šimtmetį skaičiuojantys dvaro statiniai mena senovę, o šalia esančio mažo Dubelio ežero pakrantė išpuoselėta ir sutvarkyta darbščių uteniškių Audronės ir jos vyro Prano rankomis. Ateityje šalia senosios gryčios išdygs naujas namas, kuriame apsigyvens Audronės šeima, žadanti pabėgti nuo miesto šurmulio.

10 arų žemės sklype auga apie 2 tūkstančiai levandų krūmelių. Nuotr. iš asmeninio A. Šedbarienės albumo

Gimusi ir augusi Anykščių rajone, vėliau su tėveliais į Elmininkus gyventi išvykusi Audronė, baigė mokyklą, studijavo etiką ir tikybą, atvykusi gyventi į Uteną devynerius metus dirbo pedagoge, vėliau darbavosi Utenos kolegijos bibliotekoje. Tačiau visą laiką moteris jautėsi sėdinti ne savo rogėse, o etatų mažinimas paskatino pasinerti į naujos veiklos paieškas. Atradusi daugiau laiko ir besilaukdama antrojo vaikelio A.Šedbarienė susidomėjo levandų auginimu. Daug skaitė ne tik apie šių augalų auginimo subtilybes, jų savybes, bet ir įdomius levandų ūkių įkūrėjų pasakojimus. „Kaime dabar gyvena mano anyta, atidavusi mums savo žemę, kurią reikia nuolat tvarkyti, nupjauti žolę. Iš pradžių pasodinau dvi eiles levandų, dar keli krūmeliai įleido šaknis gėlių darželyje. Kartą pažadėjau vyrui, kad čia įkursime tikrą levandų rojų. Vėl pasėjau sėklas, sudygo levandos, kurias persodinau ir taip pamažu plėtėsi šių gėlių plotai“, – pasakojo moteris, pirmuosius levandų daigus pasisodinusi į vazonėlius, kuriuos sustatė ant palangės, o vėliau šiuos karališkus augalus išmoko dauginti iš viršūnėlių: jas tiesiog nuskina, įsmeigia į žemę ir belieka tik palaistyti bei tinkamai prižiūrėti.

Gėlės išsklaido nuovargį

Paklausta, kodėl susidomėjo šiomis gėlėmis, A. Šedbarienė atsakė, jog save priskiria prie tų žmonių, kurie dievina levandų aromatą ir jų grožį. Dar būdama maža stebėdavo, su kokia meile mama augina salvijas, tačiau anuomet jos darželyje levandų nebuvo.

Šimtametei sodybai Audronė su vyru Pranu įpūtė naujos gyvybės. Nuotr. iš asmeninio A. Šedbarienės albumo

Šiuo metu 10 arų žemės sklype vasarą mėlynai pražysta apie du tūkstančiai krūmelių. „Norėtųsi nuvažiuoti į Provansą, ten pasisemti idėjų. Iš pradžių domėjausi levandų ūkiais Lietuvoje, bendravau su jų įkūrėjais, kurie suteikė reikiamos informacijos apie hidrolatų ar eterinių aliejukų gamybą“, – kalbėjo levandų augintoja, pridūrusi, kad darbo išties netrūksta . Nors šie augalai nėra reiklūs, tačiau pasodinus juos reikia kruopščiai prižiūrėti: ravėti, genėti, pavasarį nušalusias šakeles apkarpyti, o pirmamečius krūmus prieš žiemą pridengti plėvele.

Praėjusi karšta ir sausa vasara pareikalavo dar daugiau triūso: retkarčiais levandų lauką reikėjo palieti vandeniu iš šalia esančio ežero. „Nors per dieną dirbdama pavargstu, tačiau tas nuovargis kaipmat praeina besimėgaujant levandomis, jų teikiamu grožiu ir aromatu“, – šypsojosi pašnekovė, dievinanti ramias akimirkas lauke, kur atsisėdusi gali mėgautis kava ar džiovintų levandų žiedelių ir lapelių arbata, kuri organizmą veikia raminamai. Tačiau šių gėlių žiedai turi labai nemažai eterinių aliejų, tad gali dirginti skrandžio gleivinę. Moteris patarė levandas naudoti tik arbatų mišiniams gaminti: tada gėrimas bus ne toks stiprus, bet labai skanus, aromatingas. Atsižvelgdama į tai, uteniškė visuomet gamina arbatai skirtus mišinius į juos įmaišydama dalį žiedelių ir dalį lapelių. Tokiu gėrimu vaišina ir savo šeimos narius, ir į svečius užsukusius draugus. O iškepusi naminius sausainius, taip pat papuošia džiovintų levandų žiedeliais: jie teikia ne tik grožį, bet ir puikų aromatą.

Vėsioje, bet gerai vėdinamoje patalpoje džiūsta vasaros derlius. Nuotr. iš asmeninio A. Šedbarienės albumo

Fotosesijos mėlynoje jūroje

Kita levandų augintojos aistra – gaminti šių gėlių sirupą ir hidrolatus. Levandų hidrolatas puikiai tinka veidui ir plaukams drėkinti, o kitiems malonu prieš miegą pakvėpinti pagalvę. Nuolat naujovių ieškanti moteris išbandė ir eterinio aliejaus gamybą. Po ilgo virimo proceso (5–6 valandas) iš 30 litrų šio kvapnaus gėlių vandens išeina vos 5 ml eterinio aliejaus. Pasak pašnekovės, šiuo metu visas gaminimo procesas vyksta namuose Utenoje, bet vėliau gaminti hidrolatus ir eterinį aliejų moteris žada Padbuožėje esančioje sodyboje, kur šiam tikslui bus skirta atskira pagalbinė patalpėlė. „Taip bus patogiau ne tik gaminti, bet ir parduoti, – įsitikinusi ji. – Čia rengiamos fotosesijos, o atvykę žmonės nori apžiūrėti produktus. Tuo pačiu galės įsigyti ir norimų produktų.“

Stebėdama čia atvykstančių draugų ar svečių susidomėjimą levandomis, moteris nusprendė, kad tai bus puiki vieta fotosesijoms. Šis kvietimas fotografuotis kiek mažiau paviliojo uteniškius, tačiau vasarą jos kieme netrūksta iš kitų miestų, dažniausiai didmiesčių, užsukančių žmonių, norinčių savo šventės akimirkas įprasminti sodriai mėlyname levandų lauke. Šeimininkė parūpino ir krepšelį gėlėms, pagamino gražių puokščių.

Nuotr. iš asmeninio A. Šedbarienės albumo

Atgimsta naujam gyvenimui

Pernai baigusi ūkininkų kursus, A. Šedbarienė sau mintyse pasižadėjo, kad ateityje Padbuožėje nedidelis plotelis levandų virs verslu. Jau šiandien kaimynai juokais pasiūlo išnuomoti savo žemę šioms gėlėms auginti, tačiau savo tikslo siekti užsibrėžusi moteris kol kas tokio pasiūlymo kratosi. „Pirma reikia savo žemę tinkamai susitvarkyti“, – šypsojosi ji, neišsižadėdama minties ateityje savo nediduką ūkį plėsti ir levandomis užsodinti didesnius žemės plotus.

Padbuožėje sukurti nedidelį levandų rojų svajojanti uteniškė kol kas riktuoja dienos darbus: vasaros darbus keičia rudens darbai, tad moteris nesibaigiančių rūpesčių karuselėje sukasi it voverė rate. Net mugėms ne visuomet lieka laiko, nes tam reikia ypač kruopščiai ruoštis.

Prasidėjęs ruduo ir artėjanti žiema neleis poilsiauti. Levandų augintoja jau rengiasi pasinerti į kitą veiklą: iš mamos siūti ir mokykloje siuvinėti išmokusi uteniškė savo žinias ir patirtį pritaiko praktiškai. Pati gamina nedideles pagalvėles, į kurias įdeda džiovintų levandų. Tai puikus ir natūralus namų aromatų skleidėjas. Be levandų hidrolatų, eterinių aliejų, ji dar gamina įvairių kvapnių muilų, kremų, lūpų balzamų, o džiovintomis levandų šluotelėmis pirkėjai mėgsta ne tik pasipuošti namus, bet ir dovanoja jas artimiesiems.

Levandų augintoja negaili patarimų auginantiems šias gėles. Jeigu norima prisidžiovinti žiedų, kurie patrynus rankose gerai nubyrėtų, juos reikia skinti tuomet, kai augalas baigia žydėti. Tačiau puokštėms gaminti tokie žiedai netiks – ilgiau laikysis nuskinti mažiau prasiskleidę mėlyni žiedeliai.

Ilona Banelytė