Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nauji įstatymai gins ir įpareigos

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nemažai naujų įstatymų. Laikytis jų teks visiems – pensininkams, verslininkams ir patiems įstatymų leidėjams.

Augintinių savininkams – metas suklusti

Šunis, kates ar šeškus laikantys gyventojai nuo šiol turės pasirūpinti, kad jie būtų paženklinti mikroschemomis ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. 2016 m. atvesti naminių gyvūnų jaunikliai turės būti paženklinti per keturis mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti jaunikliai turės būti paženklinti ir įregistruoti iki 2017 m. balandžio 1 d., nurodo Žemės ūkio ministerija. Prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre priims Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniai skyriai.

Registruoti būtina

Sigitas Puodžiukas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius

Visuomenėje nerimsta ginčai dėl privalomo augintinių – šunų, kačių ir šeškų – registravimo, tačiau teisės aktai priimti, jie įsigaliojo, todėl privalu laikytis juose numatytos tvarkos. Žinoma, ilgainiui galima bus įstatymą tobulinti, tačiau dabar yra, kaip yra. Kol kas pirmosios savaitės, reikia dar daug ką suderinti. Duomenų registravimo sistema veikia, su veterinarijos gydytojais tariamasi dėl ženklinimo tvarkos. Su prie duomenų bazės dirbančiais specialistais pasirašytos sutartys, įpareigojančios juos neatskleisti informacijos apie augintinių savininkus. VMVT organizuoja mokymus, kuriuose bus aiškinama, kaip dirbti su naminių augintinių registro sistema. Anksčiau paženklintų augintinių duomenys automatiškai bus perkelti į naująjį valstybinį naminių augintinių registrą.

Svarstantiesiems, reikia tokios tvarkos ar ne, galiu pateikti kaimyninės Latvijos pavyzdį. Ten jau niekas nediskutuoja, nes augintiniai registruojami jau ne pirmi metai. Augintinių registru naudojasi ir Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, kai reikia nustatyti, kieno augintinis, pavyzdžiui, apkandžiojo žmogų.

Numatyta, kad vieno augintinio ženklinimas kainuos 15 eurų. Apie tai, kad paženklintų augintinių savininkai vėliau bus papildomai apmokestinti, neteko girdėti.

Paprasčiau spręs ginčus

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, leisiančios paprasčiau spręsti ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų.

Vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai nuo šių metų bus ne rekomendaciniai, o privalomi. Įstatymo pataisose numatytos sudaryti vartojimo ginčų komisijos nagrinės ne teismo tvarka ginčus, kurie kils dėl ne mažesnės nei 200 eurų sumos.

Vartojimo ginčų komisija bus sudaryta iš 3 atstovų: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, vartotojų asociacijos ir verslininkus vienijančios asociacijos. Vartojimo ginčų komisijas techniškai aptarnaus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pagaliau sukrusta

Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos vadovė

Priimti vartotojus ginantį įstatymą privertė Briuselis, kitaip tariant, reikalavimas laikytis ES galiojančių direktyvų, kurių privalo paisyti visos ES šalys. Pataisos, įsigaliojusios nuo 2016 m. sausio, turėjo būti perkeltos į mūsų teisės aktus anksčiau – jos turėjo pradėti veikti jau nuo praėjusių metų liepos 1 d. Deja, buvo sukrusta tik tada, kai Lietuva buvo perspėta nesilaikanti terminų, per kuriuos mūsų šalyje turi būti suderinti ir įsigalioti vartotojus ginantys ES teisės aktai. Galiu tik apgailestauti, kad valstybinės vartotojų interesams atstovaujančios institucijos vadovas Feliksas Petrauskas tinkamai neatlieka savo pareigų. Jis nuolat važinėja į komandiruotes užsienyje, semiasi patirties, o kas padaryta? Apmaudu, kad nevertinamas nevyriausybinių vartotojams atstovaujančių organizacijų darbas. Dabar numatoma, kad, iškilus ginčams, vartotojams atstovautų tik Valstybinė vartotojų gynimo tarnyba. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, tai gali daryti ir nevyriausybinės vartotojams atstovaujančios organizacijos. Verslininkai taip pat gali rinktis nevyriausybinę ginčuose jiems atstovaujančią organizaciją. Apmaudu, kad nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje nesulaukia finansinės paramos, nors būtent jos gina vartotojus, nukentėjusius nuo šilumininkų savivalės arba patyrusius nuostolių dėl turizmo kompanijų bankrotų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojantis vartotojus ginantis įstatymas – ilgai lauktas. Puiku, kad Lietuvos bankas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnyba dabar yra įpareigotos dalyvauti sprendžiant ginčus, kurie kyla, kai pažeidžiami vartotojų interesai.

Kol kas neaišku, kaip bus, jei patirta žala vartotojui neviršys 200 eurų. Dėl to dar reikia diskutuoti. Vartotojų interesai Lietuvoje turi būti geriau ginami.

Ilgėja tarnavimo laikas

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas. Pareigūnų tarnyba ilgėja penkeriais metais. Priimtos pataisos padidina maksimalų tarnybos amžių: pirminės grandies pareigūnams – nuo 50 iki 55 metų, vidurinės – nuo 55 iki 60 metų. Aukštesniosios ir aukščiausios grandžių pareigūnai galės tarnauti iki 65 metų.

Pareigūnams numatomos didesnės socialinės garantijos ir atlyginimai. Statute numatyta nauja pareigūnų vertinimo tvarka, susieta su darbo užmokesčio skyrimu, taip pat nustatyta, kad statutiniai valstybės tarnautojai turi būti privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, numatyta kolektyvinių sutarčių galimybė. Pareigūnams atsiveria galimybės daugiau uždirbti, tobulėti, siekti karjeros ir efektyviau atlikti savo tiesiogines funkcijas.

Seimas taip pat nusprendė padidinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientus, tarp kitų naujovių – suvienodinamas pareigūnams taikytinas darbo laiko režimas, nustatant 40 valandų savaitės darbo laiko normą.

Laukia nauji iššūkiai

Vytautas Bakas, vidaus reikalų ministro patarėjas

Iš visų grandžių pareigūnų žmonės tikisi kokybiškų paslaugų. Jos turi būti suteikiamos greitai, kaip sakoma, čia ir dabar. Visi supranta, kad mūsų laukia nauji iššūkiai – kova su terorizmu, kibernetinėmis atakomis. Visuomenė nori, kad jų saugumu rūpintųsi geriausieji. Nuo 2003 m. vidaus reikalų sistema nebuvo kompleksiškai tvarkoma, tobulinama. Atlikome ne vieną socialinę apklausą ir įsitikinome, kad darbą policijoje prestižiniu laikė tik 25 proc. respondentų, tik 14 proc. dalyvavusiųjų apklausoje tenkino darbo sąlygos. Tad nieko nuostabaus, kad tokių pareigūnų darbo kokybė buvo prasta ir netenkino gyventojų.

Žmonės dabar keliauja, mato, kaip tvarkomasi kitose Vakarų Europos šalyse. To paties jie nori ir savo šalyje. Buvo bandymų pertvarkyti pavienes tarnybas, tačiau apčiuopiamų, naudingų pokyčių

nesulaukta. Prie naujojo Vidaus tarnybos statuto buvo dirbta ne vienus metus, pagaliau sutarta dėl įstatymo ir jį lydinčių aktų. Nuo sausio didėja vidaus reikalų sistemoje dirbančių pareigūnų atlyginimai. Labai svarbu ir tai, kad, įsigaliojus naujam statutui, pareigūnai galės naudotis ne tik sveikatos, bet ir turto draudimu. Jau nebus taip, kad nusikaltėliai sudegina automobilį, o policininkas turi bylinėtis ir nežinia kiek laiko laukti žalos atlyginimo.

Naujajame statute labai aiškiai išdėstyta, kad bus atsižvelgiama į prevencinį darbą, orientuojamasi į darbo rezultatus. Pavyzdžiui, vertinant ugniagesių gelbėtojų tarnybos darbą, bus svarbu, ne kiek gaisrų užgesinta, o kas daroma, kad jų nebūtų.

Kitas labai svarbus VRM darbo baras – kova su šešėliu. Anksčiau tai darė tik FNTT. Nebuvo strateginio požiūrio: kas svarbiau – gaudyti nelegalių kioskų savininkus ar užsiimti stambaus masto turto grobstytojais, kurie valstybei padaro daug žalos. Dabar FNTT ir VRM pajėgos konsoliduojamos. Sudaromas šešėlio žemėlapis, bus siekiama konkrečių rezultatų.

Kita statuto naujovė – prailgintas darbo stažas. Tai padaryti buvo būtina, nes Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, kurioje statutiniai darbuotojai palyginti anksti galėjo išeiti į pensiją. Deja, buvimas pensininku, kai pensija – 125–225 eurai, ne itin viliojanti perspektyva. Kita vertus, sulaukęs penkiasdešimties, žmogus yra įgijęs daug profesinės patirties, tad jo pasitraukimas iš darbo rinkos – nuostolis valstybei ir šalies gyventojams. Manyčiau, kad nereikia švaistyti žmogiškųjų išteklių. Su tuo sutiko ir vidaus reikalų sistemos bendruomenė.

Nuo 2017 m. pareigūnai gaus priedus už laipsnius, tai taip pat skatins siekti rezultatų.

Rekomenduojami video